Category Archives: Politika

O kaip gi be politikos?

Antras turas. Už ką balsuoti?

Ponai ir ponios, kaip ir prieš pirmą turą, taip ir prieš antrą, aš skelbiu savo preferencijų sąrašėlį. Stengsiuosi, kad jis nebūtų labai ilgas – tiesiog ilgius sąrašus skaityti užknisa. O ir rašyti – irgi užknisa. Bet juk yra, kur reikia rinktis. Pasižiūrėkim į viską ir iš smagesnės pusės – kai kurie variantai yra tiesiog juokingi tiek, kad nesigauna kalbėti rimtai. Aišku, paskui gali gautis taip, kad teks rimtai verkti. Jei nenueisite į rinkimus, o galvosite, kad kas nors savaime išsirinks.

Ką aš renkuosi iš partijų? Praktikoje tiesiog TS-LKD ir Liberalų Sąjūdį. Ir vieni, ir kiti turi problemų – aš apie tai jau rašiau prieš pirmą turą. Bet ir vieni ir kiti yra iš tų partijų, kurios atsiduria tarp geriausių, nes kitos – žymiai žymiai blogesnės. Tiesiog vat jei surūšiuotume partijas pagal gerumą/blogumą, tai paaiškėtų, kad yra blogos, labai blogos, dar blogesės ir išvis nesuvokiamai klaikios. Tai vat TS-LKD ir LS – gal blogos, bet ne iš tų nesuvokiamai klaikių.

Kai kurie švieži politikai yra radę beždžionių skiepuose. O jeigu neisite balsuoti ir nepasirūpinsite, tai patys rasite beždžionių jau Seime, įstatymuose ir išvis visur kur nei nesitikėjote. Daug beždžionių.

Kai kurie švieži politikai yra radę beždžionių skiepuose. O jeigu neisite balsuoti ir nepasirūpinsite, tai patys rasite beždžionių jau Seime, įstatymuose ir išvis visur kur nei nesitikėjote. Daug beždžionių.

Pačios klaikiausios iš visų partijų – tai visokie gelbėtojai, kurie žada išgelbėti visus. Kalbant rimtai, tai atskira ilga tema būtų apie politines neurozes, bet šiaip čia tipiškas Karpmano Dramos trikampis: gelbėtojai savo aukas (rinkėjus) verčia bejėgiais ir žada padaryti viską, ir įkala į galvas, kad kitur tik priešai, o be gelbėtojų nieko nebus. Rinkėjai ir pasirenka tuos gelbėtojus. Ir taip rinkėjai tampa gelbėtojų aukomis. Na, bet čia nuokrypis.

Continue reading →

Valstiečių ir žaliųjų ateitis

Esminis pokytis, kuris matomas per šiuos Seimo rinkimus (nors dar antras turas neįvyko) – tai, kad prasidėjo tradicinių ir alternatyvių partijų perbalansavimas. Dėl to šie rinkimai nulems pokyčius ne vienai, o dviem Seimo kadencijoms. Priklausomai nuo to, kuo baigsis net ne rinkimai, o tai, kas vyks po jų.

Štai taip kas nors įsivaizduoja, kad yra politikoje. Išties visiškai ne taip. Kaip mažos žuvys besiorganizuotų, jos visvien mažos žuvys. Taip ir partijos, neturinčios jokių bendrų idėjų ir aiškios politinės krypties lieka tiesiog spiečiumi mažų silkių, kurias net ešeriai gali suėsti. O rykliai tas silkes kibirais ryja.

Štai taip kas nors įsivaizduoja, kad yra politikoje. Išties visiškai ne taip. Kaip mažos žuvys besiorganizuotų, jos visvien mažos žuvys – didele žuvimi jos nepavirsta, o tik susibūrusios į spiečių, imituoja tos didelės žuvies išvaizdą. Taip ir partijos, neturinčios jokių bendrų idėjų ir aiškios politinės krypties lieka tiesiog spiečiumi mažų silkių, kurias net ešeriai gali suėsti. O rykliai tas silkes kibirais ryja.

Taip, aš kalbu apie kelis įvykius: galų gale iškrito viena iš ilgai esminėmis buvusių jėgų – Darbo partija. Analogiškai į marginalijas nusmuko ir kita jėga – Tvarka ir Teisingumas. Vietoje to atsirado komplektėlis nerišlių rinkiminių grupelių bei viena išoriškai didelė – Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjunga.

BTW, tiems, kas nemėgsta daug skaityti, paspoilinsiu: LVŽS ateities neturi, galutinis partijų išsidėstymas Seime, po to kai viskas apsiramins – tokia: pirmoje vietoje TS-LKD, antroje LS, trečioje – LSDP.

O dabar pasižiūrėkim, kas už to slypi, kas čia svarbaus ir į ką visa tai išsivystys. Nuosekliai. Tiesą sakant, aš jums ištisą politinių intrigų ir skaldimų vadovą čia pateiksiu. Jokių politologų nemokina šito.

Continue reading →

Naktis, pakeitusi mano gyvenimą

Šį tekstą parašė vienas senas mano draugas. Senas, seniai nematytas, nuostabus ir talentingas žmogus. Tą naktį, Sausio 13, jis buvo prie bokšto. Anuomet aš jo nepažinojau – buvau kažkiek vyresnis, stovėjau tą naktį prie Vyriausybės. O jis kažkur ten, prie Bokšto. O dar paskui mes susipažinome, buvome daug metų pažįstamais ir kažkaip nei negalvojom apie tai, kas buvo anuomet, Sausio 13. Neseniai tik apie tai pakalbėjome.

Išties buvo vienas savų į savus šaudžiusių atvejis - kai vienas Alfa grupės kariškis buvo nušautas - kažkas iš savų, (t.y., desantininkų, OMON ar Alfa kariškių) į nugarą jam šovė, belipančiam per langą.

Išties buvo vienas savų į savus šaudžiusių atvejis – kai vienas Alfa grupės kariškis buvo nušautas – kažkas iš savų, (t.y., desantininkų, OMON ar Alfa kariškių) į nugarą jam šovė, belipančiam per langą.

Tuose įvykiuose Laisvę gynė daugybė tūkstančių žmonių – neįmanoma visų suskaičiuoti. Tiesiog žmonės eidavo. Eidavo paprastai – suprasdami, kad gali žūti ir supradami, kad tas sovietinis režimas yra toks klaikus, kad dėl Laisvės verta rizikuoti savo gyvybe. Verta, nes komunistinis režimas toks baisus, kad to negalima pavadinti gyvenimu.

Taip ir ėjo žmonės budėti. Daug tūkstančių. Nežinau, kiek žmonių išvis budėjo per tuos įvykius ir po jų. Vieni ateidavo dienomis, kiti – naktimis. Daugelis atvažiuodavo kuriam laikui pabudėti iš kitų miestų, miestelių, kaimų. Tur būt dešimtys tūkstančių, o gal ir daugiau, gal ir šimtatūkstantinis kiekis. Labai daug.

Paskui mes laimėjome, tiesiog laimėjome. SSRS subyrėjo, įvykiai baigėsi. Ir dabar kažkodėl nenorim to prisiminti. Kai kas iš mano pažįstamų psichologų sako, kad visi, kas budėjo anomis dienomis, pergyveno realią grėsmę savo gyvybėms, o tai reiškia, kad pas visus PTSD, kaip būna pas mūšiuose dalyvavusius karius – iš to ir užsisklendimas, ir nenoras kalbėti, ir nenoras prisiminti. Gal dėl to Sausio 13 prisimenantys apie tai nebūna linkę pasakotis – tiesiog kažkaip sunku, vat ir viskas.

Aš kartais parašau apie anas dienas, bet kaskart tenka peržengti kažkokią ribą. Ir mano draugas, parašęs apie savo naktį prie Bokšto, prašė, kad nerašyčiau jo vardo ir pavardės. Gal tai tiesiog pernelyg asmeniška. Paskaitykite – tai tiesiog taip, kaip ir vyko.

Išties mums reikia apie tai kalbėti. Kol mes tylime – visokie komunistai pasakoja, kaip tie, kas gynė Laisvę, patys naikino save. Šaudė į save nuo stogų, traiškė save tankais ir taip toliau. Kol mes tylime, tokie atmatos pila ant mūsų purvą. Todėl netylėkim. Kalbėkime apie tai.

Continue reading →

Rinkimai ir draudimai

Rinkimai jau artėja, jau tuoj tuoj. Todėl visa rinkiminė agitacija jau uždrausta ir viskas. Ir taškas. Tai ne šiaip sau – priežastys labai paprastos. Ir nereikia burbuliuoti kad taip esą neturi būti, o reikia suprasti, kodėl.

Yra šalių, kur balsavimas išties nėra nei anonimiškas, nei laisvas. Rinkimų dieną ten atvirai vykdoma agitacija. Ir visi ten žino, už ką balsuoti.

Yra šalių, kur balsavimas išties nėra nei anonimiškas, nei laisvas. Rinkimų dieną ten atvirai vykdoma agitacija. Ir visi ten žino, už ką balsuoti.

Yra du esminiai draudimai. Pirmas – susijęs su balsavimo anonimiškumu, t.y., negalima reikalauti, kad balsuotojo atiduotas balsas bet kokiu būdu būtų identifikuojamas. Antras – susijęs su balsavimo apsisprendimo laisve, t.y., negalima įtakoti* rinkėjo apsisprendimo.

Abu reikalavimai yra istoriniai, tačiau labai svarbūs ir šiuo metu, jei tik norime turėti švarius rinkimus. Ir gali būti, kad bus dar svarbesni ateityje.

Continue reading →

Artėjant Seimo rinkimams

Artėjant Seimo rinkimams, mane tarpais apima beviltiškumo jausmas. Aš pasižiūriu į dabartinę Seimo daugumą ir mane ima siaubas. Aš pasižiūriu į opoziciją ir mane irgi supurto. Aš nežinau, už ką balsuoti. Tiksliau, gal ir žinau, bet mane visvien ima kažkoks klaikumas. Ir baimė dėl to, kad išrinks visiškus atmatas, ir baimė dėl to, kad bet kuri partija, už kurią gal ir galima būtų balsuoti, turi daugybę tokių minusų, kad aš juos įrašyčiau į sąrašą tų, už ką nebalsuoti. Bet kitos partijos dar klaikesnės. Ima toks jausmas, kad viskas blogai, bet tai reiškia, kad reikia rasti sprendimą. Ir mes galime rasti bent kažkokį sprendimą.

Mane užveikė Seime ir Vyriausybėje sėdintys durniai. Manau, kad jus irgi užveikė. Ir mes galime sistemingai viską pakeisti.

Mane užveikė Seime ir Vyriausybėje sėdintys durniai. Manau, kad jus irgi užveikė. Ir mes galime sistemingai viską pakeisti.

Aš jums duosiu apžvalgą, ką aš manau apie kiekvienus, už ką bent iš principo verta balsuoti, bent jau dėl kokių nors priežasčių. Ir čia bus labai baisi apžvalga, nes graži man nesigauna. Tačiau visgi čia bus patarimų, ką galima daryti. Ir aš nežinau, ar mes galime dar kažką pakeisti, bet pabandykime. Nes visgi mes galime. Jei nebandysime – tai nieko nepakeisime. Todėl pabandykime ir gausis.

Aš rašysiu tik apie tuos, už ką bent iš principo verta balsuoti. Nes nemanau, kad verta balsuoti už kontrabandininkų šeimos partiją, kuri nuolat užsiima antikorupcines pozicijas, šaudo pareigūnų šunis ir valtimis užmušinėja upėje besimaudančius žmones. Aš nemanau, kad verta balsuoti ir už tokią partiją, kurios veikėjų koNpetencija tokia, kad jie surengia planą išvis uždrausti internetus, nes per internetus skleidžiama jiems netinkama informacija – AČIŲ.

Nors bendrai tai yra ir dar blogiau – nes gerai pagalvojus, pvz., keliuose rajonuose situacija realiai pagerėtų, jei ten į valdžią ateitų kad ir kokia nors Darbo partija arba kokia nors partija „Tvarka ir teisingumas“. Taip, jūs nesuklydote, būna net ir taip blogai, kai kažkur nagus įkiša nacionalistai, kurie atima iš žmonių bet kokias galimybes išmokti valstybinės kalbos (t.y., sukelia diskriminuojančią situaciją), o paskui dėl to visur rėkia ir šlamščia lėšas, kuriomis dar labiau įsitvirtina. Taip, įvertinus pasekmes, tai dar baisiau už bet ką.

Mane vemt verčia nuo visokių politikos šlykštynių. Ir deja, tos šlykštynės vis sėdi valdžioje. Ir deja, lieka tik rinktis tuos, kas turi trūkumų. Didelių trūkumų, bet ką padarysi. Pakalbėkim apie tai. Ir padarykim, nes bliamba, nu turi gi gautis. Kai taip klaiku, tai tiesiog privalo gautis kažkas gero. Ir gausis ir viskas. Todėl prašau visų (dar prieš apžvalgą) – darykim ir gausis.

Continue reading →