Tag Archives: reklama

Tinklaraščių tarpusavio reklamos savaitė

Kai jau pabaigdamas 2010 metus parašiau apie interneto tendencijas ir tai, kad reikia blogus reklamuoti, o pradėdamas 2011 – paskelbiau tokį greitosiomis surašytą naujesnių, menkiau žinomų ar tiesiog įdomesnių tinklaraščių sąrašą, nepagalvojau, kad tai reiktų daryti, kaip akciją. Greičiau tiesiog, kaip principinį dalyką – kad reikia blogus reklamuoti.

Tą klaidą dabar ištaisė Commonsense.lt – parašė viską, kaip reikia daryti, paskelbdami savo sąrašą. Taigi, iki 2011.01.09 – tinklaraščių (arba blogų) tarpusavio reklamos savaitė. Tikslas kiekvienam – paskelbti bent jau po šiokį tokį tinklaraščių sąrašą (ne kokį seną, kurį turėjot, o naują – akcijai skirtą), kur verta nueiti ir paskaityti kitiems. Kriterijai – kas tik kokius susigalvos. Ir pageidautina – pareklamuoti daug 🙂 Juk pas mus skaitytojų nuo to nesumažės, o pas kažką – padaugės. Ir skaitytojams bus gerai. Ir, žinoma, kiekvienas dalyvis sukaups teigiamos karmos 🙂

Taigi, ta proga – dar vienas sąrašėlis, tik neklauskite manęs, kaip jį padariau ir kodėl aš toks eklektiškas bei nenuoseklus. Nueikite į čia minimus blogus, paskaitykite – tada ir nuspręsit, ar aptikot kažką gero. Tikiuosi, kiekvienas suras kažką vertingo, nes tikrai tam šį sąrašą ir dariau 🙂

Ir žinoma, tikiuosi ir laukiu, kad tarpusavio reklamos estafetę perims ir visi blogus turintys mano skaitytojai 🙂

Apple fanai

O beje, iBoard atrodo visai patraukliai, su tokiu daiktu turėtų būti patogu dirbti

Žinoma, Apple kompiuteriai yra puikūs. Tik kad brangūs, bjaurybės. Bet puikūs. Jei nekalbėsim apie kainą, tiesiog neturiu prie ko prisikabinti. Visi prigalvojami trūkumai – dažniau Apple nenaudojusių fantazijos, nei realios bėdos.

Bet aš ne apie kompiuterius, o apie obuoliagalvius nuograužas, pamišusius dėl belenko, ką tik išranda Apple. Apie tuos, kurie savo feisbukiniame puslapyje parašo kliedesius ir rimtus snukiukus nutaisę, net nesuvokia, kaip užsikliedėjo. Štai citata:

„Kompanija „Apple“ pradėjo asmeninių kompiuterių revoliuciją 1970-aisiais, pristačiusi kompiuterį „Apple II“ ir dar kartą išradusi asmeninį kompiuterį – „Macintosh” – 1980 m.„

Po truputį progresuodami, buki obuoliagalviai greit ims kleidėt ir apie tai, kad Apple išrado kompiuterius ir internetą, o dar truputį tolimesnėje ateityje – apie tai, kad Apple išrado filmus, muziką ir raštą.

Ei, obuoliagalviai! Nuograužos jūs, pabučiuokit man į subinę!

Arbūzo kerštas

Daugelis gal jau matėt, bet gal visgi yra tokių, kurie nematėt. Šiaip jau tobula virusinė reklama. Tobula. Labai nemažai fantazijos reikia, norint tokią sukurt, nors atrodo, kad lyg ir visai paprasta, tiesa? 🙂

Beje, manau, kad montažas. Jei arbūzas būtų išsitaškęs taip, kaip filmuke rodoma – nemanau, kad ta moteriškė būtų išgyvenusi. Jau nekalbant apie tai, kad kažką tęstų.

Alkoholis ir mes

Kažkaip Anaiptol užvedė ant minties su labai naivaus skelbimo nuotrauka – kažkoks žmogus klijuoja lapukus, agituojančius negerti, nes alkoholis blogis. Labai naivus skelbimas visgi sukėlė man minčių.

O juk išties – alkoholis yra blogis. Gal būt kažkam padeda truputį atsipalaiduoti, truputį užmiršti savo bėdas, truputį lengviau bendrauti. Bet kas atsakingas už mūsų sugebėjimą atsipalaiduoti, už mūsų bėdas, už mūsų bendravimą? Alkoholis ar mes patys? Kalbėti, kad alkoholis yra kokia nors būtina vaišių ir švenčių dalis – absurdiška. Ar tai šventė – prisigerti, apsivemyžti, susimušti, apsiplūsti, paskui kankintis nuo pagirių ir to, kad neatsimeni, ką vakar pridirbai? Na, gerai, dar būna „kultūringi“ pasisėdėjimai. Kur visi išgeria po truputį. O kam? Iš kur tas poreikis išgerti? Jis natūralus?

Alkoholio industrija uždirba nežmoniškus pinigus. Iš mūsų, iš mūsų tėvų, giminių, draugų ir net vaikų. Man iki šiol neiškrenta iš galvos „Sobieski“ reklama, kurią prieš kokius porą metų mačiau vaikiško multiko viduryje per TV, savaitgalį. Kaip neiškrenta ir demagogijos, kurias LLRI ir kitos kontoros skleidė po to, kai buvo priimtas įstatymas dėl alkoholio reklamos apribojimų – esą „reklama negali priversti pirkti“. Klausimas – jei negali priversti, tai kodėl į tą reklamą alkoholio gamintojai kiša tokius pinigus?

Europoje alkoholį gamina tūkstančiai įmonių. Lietuvoje gamina ir importuoja dešimtys. Alkoholis yra žymiai didesnis nuodas, nei nikotinas ar kokia nors marichuana. Alkoholio gamintojai Europoje – ištisai vietiniai, patys tie, kurie užsiima lobizmu. Alaus, degtinės, vyno, brendžio, viskio, konjako, džino ir bet kokio kito brudo gamintojai – puikiausi rėmėjai įvairioms Europos partijoms. Berods Lenkijoje yra netgi alaus gėrikų partija. Alkoholizmas, apdengtas gražiais žodžiais, netgi pateikiamas, kaip politinė vertybė.

Nikotino koncernų Europoje ir Lietuvoje ne tiek jau daug, lyginant su alkoholio įmonėmis. Tabako pramonės galimybės matyt, kiek ribotos. Jie aiškiai negali tiek prifinansuoti visokių politinių partijų. Marichuanos, amfetamino, LSD ar heroino platintojai – išvis neturi jokios įtakos. Ar tai koreliuoja su tų dalykų kenksmingumu? Manau, kad ne. Jei žmogus, kasdien rūkantis po pakelį cigarečių, dažniausiai taip berūkydamas išgyvena kelis dešimtmečius, tai parodykit man žmogų, kuris bent 10 metų išgyveno, kasdien išgerdamas butelį degtinės. Vargu, ar toks žmogus į žmogų bus panašus. Bet alkoholiui draudimai žymiai švelnesni. Leidžiama alkoholį reklamuoti, leidžiama jį gerti kavinėse, lyg tai nieko blogo.

Ir štai rezultatai: Lietuvoje yra vienas iš pigiausių alkoholių Europoje. Prie Brežnevo už vidutinį statistinį atlyginimą per mėnesį Lietuvos gyventojas galėjo nusipirkti kokius 10 butelių degtinės. Dabar už statistinį vidutinį atlyginimą per mėnesį gali nusipirkti kokį 100 butelių degtinės. Stiprūs alkoholiniai gėrimai jau senokai pardavinėjami bendruose supermarketų skyriuose. Kai kurios parduotuvės degtinės butelius dėlioja tiesiog salės viduryje. Alus jau seniai parduodamas kartu su visokiais limonadais.

Daugelis „žolės“ gynėjų aiškina, kad žolės apsirūkę žmonės nepadaro nusikaltimų, nes žolė smegenis veikia taip, kad sumažėja agresyvumas. Išties, sunku spręsti – gal ir nepadaro nusikaltimų. Subjektyviai – išties susidariau įspūdį, kad marichuanos mėgėjai kažkokie nepavojingi. Netgi kanapių organizmui kenkiantys efektai iki šiol neaiškūs: prieš kokius 10 metų man į rankas pakliuvo labai įdomus Olandijos sveikatos apsaugos ministerijos lankstinukas, kur buvo pasakojama apie marichuanos žalą: pasirodo, ši maišoma su tabaku, o tabakas juk kenkia, todėl ir „žolė“ kenkia. Nesveika rūkyt. Nežinau, gal yra ir dar kažkokių kenksmingų poveikių. Kanapės yra uždraustos. To jų kenksmingo poveikio, kuris žinomas, pakanka draudimui.

Alkoholiu apsisvaiginusių žmonių smurtiniai nusikaltimai – kokią dalį smurtinių nusikaltimų jie sudaro? Keliasdešimt procentų? O gal net daugiau, nei pusę? Turint omeny, kad vidutinis Lietuvos pilietis vos kelis procentus gyvenimo būna girtas, tenka daryti išvadą, kad nusikaltimams alkoholis daro nežmonišką skatinantį poveikį. Ir ką? Kaip alkoholis sukelia kepenų cirozę, kaip ardo smegenis, kaip žaloja organizmą – irgi puikiai žinome. Tačiau alkoholis reklamuojamas, pardavinėjamas, kalbama apie kažkokias alaus ar degtinės vertybes. Arba apie laisvą rinką. Arba žmonių teisę rinktis. Arba apie tai, kiek daug pinigų valstybei alkoholis atneša per mokesčius. Arba dar apie ką nors. Kodėl?

Lietuvos prekės ženklas

Kadangi paprašė [info]pipedija , tai gelbsčiu 🙂

Lietuva turi oficialų prekės ženklą, kuris buvo išrinktas per kelis skandalus. Sukurtas, kaip pigi chaltūra, neįsimenantis, nekeliantis jokių asociacijų.

Koks išties turi būti prekinis ženklas? Ko gero, keli esminiai reikalavimai būtų tokie:
1. Lengvai identifikuojamas, lengvai įsimenamas, atkartojamas (idealu – jei tokį iš atminties gali nupiešti net vaikas)
2. Priverčiantis sureaguoti, atkreipti dėmesį, išskiriantis prekę iš visų kitų (idealu, jei vieną kart pamatęs, atpažinsi jį ir po metų)
3. Pagal galimybes, sukeliantis teigiamas asociacijas, susijusias su parduodama preke (t.y., pats savaime vykdantis pardavimus)

Oficialus Lietuvos prekės ženklas absoliučiai neatitinka nei vieno iš šių kriterijų. Nei iš tolo. Toks įspūdis, kad jį kūrė ir rinko kažkokie idiotai. Užtat jau minėta pipedija iš kažkur iškniso visai kitą prekės ženklą, kuris pradžioj man pasirodė tiesiog absurdišku. Bet truputį pagalvojęs, supratau, kad geras. Pilnai atitinkantis bet kokius gero ženklo kriterijus.

Jūsų dėmesiui – Ežiukas 🙂 Jis lengvai identifikuojamas, priverčiantis sureaguoti, sukeliantis teigiamas asociacijas, visiškai neprimena jokių kitų valstybių, puikiai tinka pardavimams, nes sukelia pozityvias, teigiamas emocijas.

Man pačiam įdomus dar vienas dalykas – ar įstengtų blogeriai ir šiaip internautai įsukti šitą Ežiuką tiek, kad jis bumerangu sugrįžtų valdininkams, prastūmusiems tą oficialią nesąmonę? 🙂

Kokias emocijas ir mintis Ežiukas turi sukelti užsienio turistams, į kuriuos šalies prekės ženklas ir yra orientuotas? Manyčiau teigiamas. Ir taip pat turėtų sukelti klausimus apie šalį, turinčia tokį ženklą, sukelti norą su šia šalimi susipažinti artimiau.

Prisidėkim truputį ir pareklamuokim šitą Ežiuką kas kiek galim pas save – nieko blogo neatsitiks, o kažkas gero gal ir gausis 🙂

Dar pora nuorodų:
http://www.pipedija.com/index.php/Lietuvos_prekės_ženklas
http://pipedija.livejournal.com/4274.html

🙂