Category Archives: Ekonomika

Pinigai, turtas ir ekonomikos dėsniai

Šiukšlių konteineriai

Jei miesto transportas būtų kabokais

Yra tokia Bananaliandija, kurios sostinė – kažkoks maždaug pusmilijonį gyventojų turintis miestas Vileika. Viską tenai valdo tokia partija „Da!“ (išvertus iš bananų kalbos tai reikštų „atkatas“), valdanti per Vykdomąjį Komitetą – tokią partinę įstaigą, kurios funkcijos panašios į miesto savivaldybės.

Bananaliandija yra graži šalis, Šiaurės Korėjos kolonija, valdoma pagal Kim ir Seno išvystyto socializmo principus, savo didumu primenanti Lietuvą, o jų sostinė Vileika – irgi didumo kaip Vilnius. Taigi, visai verta iš jų pasimokyti, kaip ką daryti ir kaip ko nedaryti.

Štai toje Bananaliandijos sostinėje Vileikoje, kuri yra visiškas partijos „Da!“ forpostas, yra daug viešojo maitinimo įstaigų bei šiaip parduotuvių. Itin garsėja tenai keli konkuruojantys kabokų tinklai, kurie vadinasi „Troleibusas“, „Autobusas“, „Mikrobusas“, „Taksi“ ir „Nuosava“.

Palikimas iš sovietmečio – UAB „Vileikos viešasis maitinimas“

„Troleibusas“ ir „Autobusas“ buvo maitinimo tinklai, panašūs į sovietmečio obščepytines valgyklas: šėrė visus gleivėtais makaronais ir išskydusiais koldūnais iš atliekų. Tiesą sakant, jie ne tik panašūs – dar sovietmečiu buvo didelėmis įmonėmis, o nuo to laiko šitaip ir dirbo, gal tik įrangą kiek atsinaujinę. Aptarnavimas čia visad buvo tragiškas, maistas panašus į atmatų viedro turinį ir išvis viskas taip siaubinga, kad niekas negalėdavo suprasti, kodėl tai išvis gali egzistuoti. Todėl ir lankytojai tenai nemėgdavo lankytis, nebent pinigų visai nėra, o pavalgyti daugiau irgi nėra kur. Vieninteliai, kas šiomis valgyklomis džiaugdavosi – tai bomžai, mielai ten atnešantys savo kvapus.

Šiukšlių konteineriai

Vykdomasis komitetas ir naujas, ekologiškų konteinerių, varomų suslėgtais bezdalais, meniu - viskas Vileikos gyventojų gerovei, pradžiugins ir miesto svečius.

Kažkada UAB „Troleibusas“ padarė didelę klaidą: susigalvojo gerinti veiklą, patys rinktis tiekėjus ir troleibusus gamint. Partijos „Da!“ vadovai viešai nutylėjo, tačiau išvadas pasidarė. Čia gi akivaizdu, kad jei patys ims gaminti ir rinktis, tai nutrūks atkatinė grandinė, kai visokie pardavėjai tą partiją prieš rinkimus pinigais paremia. Todėl UAB „Troleibusas“ buvo prijungta prie UAB „Autobusas“, o paskui paskelbta, kad ir išvis tas buvęs UAB „Troleibusas“ tinklas bus panaikintas.

Taigi, dabar „Troleibusas“ ir „Autobusas“ sudaro vieną korporaciją „Vileikos viešasis maitinimas“, kuri jau seniai prasiskolinusi visiems tiek, kad jau keletą metų kabo ant bankroto ribos. Vienintelė priežastis, dėl kurios šita korporacija vis dar egzistuoja – tai kažkokie seni neaiškios kilmės posovietiniai ryšiai su miesto partijos „Da!“ Vykdomuoju Komitetu, kurio patalpas šitos įmonės gauna už dyką. Ir dar už dyką gauna virtuvinę įrangą, baldus bei netgi dalį maisto produktų.

Neseniai šita įmonė sugalvojo pakeisti apmokėjimą, kad jis geriau atitiktų socialistinius Kim ir Seno principus, teigiančius, kad kiekvienas turi būti nudrožtas pagal išgales, o visi gauti pagal galimybes: anksčiau žmonės turėdavo pirktis kažkokius talonus, pagal kuriuos gaudavo porciją šlykščių makaronų ar kitų vimdalų. Dabar gi žmonės privalo įsigyti kažkokias abonento korteles, o jomis apmokėti laiką, praleistą vimdykloje valgykloje. Kadangi viskas dirba taip prastai, kad lankytojai nuolat stovi eilėse, tai kaina visiems tik padidėjo. Ir žmonės supranta, kad dabar, kuo blogiau dirba tos valgyklos, tuo jie daugiau turi sumokėti. O jei kartais eilė užsitęsė, tai tave visada laiku nubaus prižiūrintis kontrolierius.

Nepaisant tokių nesąmonių, partijos „Da!“ vadovaujamas Vykdomasis Komitetas paskelbė, kad atpigino UAB „Vileikos viešasis maitinimas“ kainas, nes dabar kiekvienas gali suvalgyti daugiau šlykščių makaronų už dyką, jei kartą atstovėjęs eilėje, dar turės pinigų abonento kortelėje tam, kad dar kartą eilę atstovėtų.

Klaiki UAB „Vileikos viešasis maitinimas“ būsena ne šiaip sau atsirado: vadovybė yra irgi iš sovietmečio, apie normalų valdymą žinanti maždaug tiek, kiek kiaulė apie debesis. O ir šiaip, supratimas pas juos keistokas, kaip iš sovietmečio, tad kažkur ten dugnas kiauras: nors abi įmonės turi patalpas idealiose vietose, nors gauna iš Vykdomojo Komiteto krūvas gėrybių, viskas eina velniop ir kažkodėl vieni nuostoliai tik.

Continue reading

Zuokas gerina Vilniaus transportą

Artūras Zuokas, bandantis sunaikinti privatų transportą, yra akivaizdus socialistas: su jo taipininkais palyginus, socdemai yra aiškūs dešinieji, gi pats Artūras Zuokas, kiek matau – kažkur politiniame tarpe tarp Rolando Pakso ir Algirdo Paleckio.

Apie tai, kad Vilniaus meras tiesiog nevykusiai atkartoja Pakso istoriją  – jau rašiau, kai rašiau apie liberalus, pusliberalius, liberastus ir visokius prisiplakėlius prie jų – ten makalynė kaip reikiant. Dabar gi reikia pastebėti, kad Zuoko kalbos apie tai, kad reikia tartis su Gazprom bei nesąmoningas noras visiškai suvalstybinti keleivių pervežimą Vilniuje – tai aiškus visiškai socialistinių pažiūrų simptomas, primenantis kažkokį sovietmetį ir komunistų kovą prieš privatų verslą.

Taigi, sakyčiau, kad pakankamai netoli nuo Socialistinio Liaudies Fronto, prie kurio gal ir prisijungs visas tas judėjimas „Taip“: juk matome, kad ideologiškai jie artimi vieni kitiems. Ir vieniems ir kitiems vieta yra ne valdžioje, o kur nors politiniame šiukšlyne. Tokie pokyčiai turi įvykti, jiems jau po truputį ateina laikas.

Kukurūznikas

Vienas iš Artūro Zuoko projektų - tai kažkokios Vilniaus avialinijos, kurioms dar neatsiradus, jau užtikrintai galim pasakyti apie tai, kaip jos baigsis. Sovietiniai metodai, kur valstybė susigalvoja daryti kažkokius absurdiškus verslus, visada baigiasi bankrotu. Keistu pervežimų bizniu su visokiais metro, tramvajais, išnaikinamais privačiais vežėjais, abonento bilietais, belenkaip ant šaligatvių pribraižytomis dviračių juostomis, skylėtomis gatvėmis, oranžiniais dviračiais ir kitokiais absurdais jau tapo visas Vilnius. Ir sprendžiant iš miesto skolų, visas Vilnius eina į bankrotą.

Patyliukais tiesiog naikinami visi privatūs vežėjai. Mikrobusai, autobusai – jei tik jie yra privačių įmonių, kitaip tariant – nepritaikyti kažkokioms neaiškioms savivaldybinėms veikloms – jie naikinami ir viskas. Naikinami, remiantis keista valdžiažmogiška pseudologika: esą tokia įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ uždirba per mažai pinigų. Aš jums patylėsiu apie tai, kas išties uždirba per mažai pinigų, bet jūs mane supratot ir patys. Socializmas, žinote: „atimkim ir pasidalinkim“.

Šiaip jau, nukrypstant į finansus – kai kurias tendencijas viešojo transporto valdyme galima įtarti tiesiog pažvelgus į finansinės apmokėjimų struktūros pokyčius ir tai, kaip kardinaliai prastinamas susisiekimas tiems, kas naudojasi tuo viešuoju transportu, naikinant privačius vežėjus: jau legenda tapęs abonento bilietas yra apmokamas pagal laiką. Taip, tai reiškia, kad kuo lėčiau transportas važiuos, kuo blogiau bus aptarnaujami keleiviai, kuo nesąmoningiau bus organizuojami maršrutai – tuo daugiau ta savivaldybinė kontora uždirbs. Taip, jūs teisingai supratote, finansinis pelningumo didinimo modelis, esant dabartinei schemai, būtent toks. Ir panagrinėję tokią schemą, beje, galite rasti atsakymą į klausimą, kodėl buvo panaikinti talonėliai. Taip, jūs teisingai supratote, jie nesiderina su apmokėjimo pagal laiką modeliu, nes jie orientuoti į maksimalų pervežimų efektyvinimą.

Vilniaus savivaldybė, kuri turėtų gyventojus informuoti apie svarbius įvykius, tyli. Jos puslapis jau tapęs kryptingai veikiančiu informacijos šaltiniu: ji skleisti fantazijas apie nemokamą transportą ir esą atpigusius bilietus, bet nesugeba pranešti, kad Balandžio 3 prieš savivaldybės veiksmus vyks mitingas. Paskaičius savivaldybės puslapį susidaro įspūdis, kad visi laimingi ir džiaugiasi, tad apie protestus nėra ką galvot.

Trumpai tariant, paskatinkime taipininkų susijungimo su frontininkais procesą: ryt, Balandžio 3 dieną prie Vilniaus savivaldybės, 12 valandą 15 minučių vyks mitingas. Organizuoja privatūs vežėjai. Ir net jei jus dabartinė Vilniaus valdžia užkniso ne dėl transporto, o dėl šildymo, dėl išdaužytų gatvių ar dėl kitų nesąmonių – ateikite. Nes tik taip galite parodyti, kad norite pokyčių.

Kurių galų kažkokie politikanai gali nurodinėti, kas gali daryti verslą ir kaip kam patogiau važinėti? Kokio velnio savivaldybė naikina verslą vardan kažkokios klaikios valdiškos sovietmetį menančios įstaigos gelbėjimo? Žodžiu, nestabdykim.

Truputį apie nacių režimo finansus

Kartais būna, kad kas nors pradeda pasakoti visokius niekus apie tai, kaip esą Adolfas Hitleris pakėlė Vokietijos ekonomiką. Čia išties nėra ką kalbėt, nes ekonomika ten buvo patvarkyta iki nacių, o jau prie nacių buvo per labai trumpą laiką tiesiog nudrožta iki visiško kolapso. Naciams juk ne šiaip sau prireikė konclagerių su daugybe darbo jėgos. Ir ne šiaip sau prireikė masinio žydų turto nacionalizavimo.

Oranienburg koncentracijos stovyklos pinigai, Vokietija, 1933-1939

Išleistus pinigus tenka padengti turtu, nes kitaip jie nuvertėja. Didžiausias turtas - tai žmonių gyvybės. Jomis naciai ir dengė savo valiutą. Čia matote vienos iš pirmų koncentracijos stovyklų vidinius pinigus - Oranienburgo lagerio 50 pfeningų (lagergeld - tai lagerio banknotas).

Per kelerius Adolfo Hitlerio valdymo metus Vokietija link kolapso nuėjo panašiai, kaip į kolapsą nueina loterijoje išlošęs varguolis, kuris staiga pasijunta turtingu, ima švaistytis pinigais į visas puses, o paskui, aptikęs kad loterijos pinigai baigėsi, supranta, kad gyventi kaip anksčiau, nebegalės. Ir tada jis ima vogti žmonos santaupas, prisiima greitų kreditų, įkeičia butą, o galų gale užsiima apiplėšimais. Tai, kaip nacių Vokietija švaistėsi pinigais – seniai žinoma. Tuos švaistymus prisimindami, daugelis dabar vaizduojasi, kad tie švaistymai buvo turtėjimo rezultatas. Ne. Tai buvo idiotizmo rezultatas.

Continue reading

Dar kartą apie pelno minimizaciją ir autorių teises

Neseniai pasitaikė man truputį padiskutuoti su vienu žmogumi, kuris daug laiko praleido kūrybiniame sektoriuje. Tarp kitko, anas sakė, kad į piratus daugumai autorių gan nusispjaut, tik šiaip pikta, kad nemoka anie. O išties pikti tie autoriai ant visokių leidybinių kompanijų. Bet visgi čia aš ne apie tai noriu pasakyti.

Jėzus Kristus piratauja

Kaip sako, nelegaliai daugindamas žuvį ir duoną, Jėzus Kristus sukėlė grėsmę maisto produktų industrijai

Tiesiog supratau, kad anąkart, kai rašiau apie bulves, autorių teises ir panašiai, tai visgi gavosi per daug sudėtingai daugeliui, nes gal finansų valdymo pradmenys yra pernelyg sunkūs. Todėl čia paprastai, ant pirštų aiškinu, kur problema ir kodėl apie turtines autorių teises teks užmiršti. Užmiršti ne todėl, kad jos blogos, o todėl, kad įvyko vienas ekonominis pokytis, kurio niekaip nenuneigsi.

Continue reading

Pinigų leidyba atbulai

Aš jums papasakosiu tokią vat teoriją, nuo kurios stogai šokinėja kai kuriems, kam yra pažįstamos monetarinės teorijos. Daugelis iš tų teorijų, kuriančių savus modelius, yra ganėtinai nykios (pakankamai nykios, kad net pasakoti nesinori, nes viskas būna pernelyg paprasta, natūralu ir žinoma), bet vienas modelis yra labai gražus ir kartu absoliučiai atbulas.

Vengrija, 1946 metų banknotas, 100 kvintilijonų pengų

Čia yra didžiausias kada nors ant pinigo buvęs nominalas. Nulių čia yra tiek daug, kad jie nesutilptų ant banknoto, todėl vietoje jų tiesiog parašyta B raidė. Skaičius yra 100 kvintilijonų - 1 su 20 nulių. Tokius pinigus leido Vengrijos komunistai, sukėlę ten sparčiausią žmonijos istorijoje žinotą hiperinfliaciją - 1946 metų liepą vengriško pengo vertė krisdavo dvigubai kas 15 valandų. Kai kurie sako, kad jei kas nors dolerius iš burbulų imtų permetinėti į vartojimo rinką, tai infliacija viršytų vengriškus rekordus.

Kas įdomiausia, yra kai kurių požymių, kad tas modelis ims per kelis artimiausius dešimtmečius veikti praktikoje, nes aiškių požymių, kad prie to einama, jau matosi. Apie tai, kad toks modelis galėtų veikti, kaip grynas – abejoju, tačiau bent jau dalis mechanizmų šitaip veikia.

Pažiūrėkim, kokia yra įprasta monetarinė-fiskalinė sistema, ją išreiškus kaip pačią paprasčiausią schemą pagal TB, kur iš viršaus yra pinigų leidyba (centrinis bankas) – suprimityvinus ir pažiūrėjus mokesčius per finansinę apyvartą, ji grubiai atrodytų taip:

  • Bankai leidžia pinigus į apyvartą (per paskolas ir multiplikavimą) ir praktiškai nemoka mokesčių
  • Verslas ima paskolas ir moka saikingus mokesčius
  • Vartotojai dirba versle ir moka didelius mokesčius

Buka piramidė, kaip sakant. Įdomumas yra toksai, kad pagrindinė mokestinio krūvio dalis tenka apatinei grupei (pvz., Lietuvoje suminis darbo jėgos apmokestinimas, skaičiuojant su PVM, sudaro berods 53%, be PVM – berods 47%), o pinigų leidyba yra iš viršaus į apačią – bankai tampa pinigų pirminiais savininkais. Žodžiu, paprasta viskas. Problemos su tokia schema yra dvi: finansiniai burbulai neapmokestinamame bankų segmente ir labai netolygus pajamų pasiskirstymas, dėl kurio kyla visokios socialinės problemos (socialinių garantijų trūkumas, mokamas mokslas, etc.).

O vat dabar imkim ir paverskim tą piramidę kitaip, irgi suprimityvintame pavidale:

  • Bankai dalina paskolas ir moka didelius mokesčius
  • Verslas ima paskolas ir moka saikingus mokesčius
  • Vartotojai leidžia pinigus į apyvartą ir praktiškai nemoka mokesčių

Galim suprasti, kad bent jau iš principo įmanoma perbalansuoti mokestinę sistemą taip, kad galutinis mokesčių surinkimas gautųsi maždaug to paties lygio. Klausimas tiktai toks: kas iš šito gautųsi?

Continue reading