Pradžioje galvojau, kad reiktų duoti kokią nuotrauką jums ir pasiūlyt atspėt, kas joje pavaizduota. Neabejoju, kad būtų visokių variantų, pradedant NSO bei ateiviais ir baigiant kokiais nors lazeriais, elementarių dalelių greitintuvais ar dar keistesniais spėjimais. Gal būt kas nors būtų spėjęs, kad tai žvaigždžių karai, apie kuriuos šį tą jau esu rašęs – tai būtų arčiau tiesos, bet irgi ne tai. Tačiau tiek to, nesivarginkit. Šita nesuprantama nesąmonė – tai ilgu išlaikymu nufotografuotas tarpžemyninės balistinės raketos smūgis. O toliau bus dar daugiau panašių atsitiktine tvarka sudėliotų nuotraukų su visokiomis įdomiomis pabiromis.
Category Archives: Mokslas ir technika
Termobranduolinis ginklas – atsakymas mįslei apie astronomus
Stebėtinai greitai atsirado atsakymas į klausimą apie astronomų sugalvotą ginklą – taip, tai termobranduolinė bomba. Pirma tai visiškai tiksliai suformulavo Audra, dar prieš tai skaidrią užuominą mestelėjo Xerksas, greitai tikslų atsakymą įvardino ir Marius. Labai arti buvo Kyska su spėjimu apie atominę bombą.
Išties, pirmi mokslininkai, rimtai ėmę analizuoti žvaigždžių energiją, buvo astronomai. Esu tikras, kad Laiqualasse pridėtų daug daugiau, nei aš, bet faktas, kaip blynas: žvaigždės energijos skleidžia nežmoniškus kiekius, tad astrofizikai nuo senų seniausio laiko bandė suprast, kas čia per dalykas toks vyksta. Ir susigalvojo. O jau paskui branduolinių bombų kūrėjai sugalvojo, kad atominė bomba trumpam gali sukelti sąlygas, panašias į tas, kurios yra žvaigždės viduje, tad ir įžiebti termobranduolinę reakciją.
Galingiausia kada nors susprogdinta termobranduolinė bomba – tai Caro Bomba, kurią 1961 išbandė Sovietų Sąjunga. Tai buvo apie 50 megatonų, kitaip tariant kokius 2000 kartų daugiau galios, nei buvo numesta ant Hirosimos. Pagal paskaičiavimus, jau kokių 200 megatonų (vos 4 kartus galingesnė) bomba būtų suteikusi branduolinės plazmos debesiui antrą kosminį greitį, kitaip tariant, į kosmosą nunešusi didelę dalį Žemės atmosferos. Bet ir 50 megatonų pakako tam, kad būtų atrasti efektai, kai dėl atmosferinių linzių smūgio banga išdaužo langus pastatuose, esančiuose už 1000 kilometrų. Toks atstumas – tai vos 1/40 visos Žemės apskritimo ilgio dalis.
Termobranduolinės bombos, kurių galia buvo dešimtis, šimtus ir net tūkstančius kartų didesnė, nei bombų, kurios buvo numestos ant Hirosimos bei Nagasakio, išties ir tapo tuo ginklu, kuris pakeitė pasaulį su visais karais ir politikomis. Atominės bombos buvo klaikiai brangios, o jų galios pakakdavo tik kokiam nors miestui nugriauti, bet ne tam, kad sunaikintų požeminius įtvirtinimus. Termobranduolinės bombos buvo tik kažkiek brangesnės už atomines, tačiau kariškiams suteikė praktiškai neribotą energijos kiekį.
Praktiškai neribotos energijos ir taip pat neribotos griaunančiosios galios termobranduolinės bombos pastatė visą žmoniją į tokią padėtį, kur teliko apsispręsti: arba susinaikinti visiems, arba išgyventi, išvengiant III Pasaulinio karo. Mūsų laimei, Karibų Krizė baigėsi taika. Nors politiškai tai buvo kaip ir karas. Tiksliau, patsai Šaltojo Karo apogėjus. Jau vėliau, net nepaisant astronomų, visgi buvo priartėta prie pasaulio susinaikinimo ribos dar kartą – dėl Žvaigždžių karų grėsmės, bet tada Sovietų Sąjunga žlugo ir viskas baigėsi geruoju.
Todėl astronomams galime padėkoti ne tik už termobranduolinę bombą, bet ir už tai, kad negyvename radioaktyvumo pilname pasaulyje, nusiaubtame atominių bombų sprogimais – labiausiai apie kosmosus svaigstančių mokslininkų sukurtas ginklas buvo pernelyg galingas, kad jį būtų galima panaudoti. Gal tai ir gerai.
Mįslė apie astronomiją ir ginklus
Mįslė apie astronomiją yra labai paprasta: kaip žinia, dauguma galvoja, kad astronomija menkai siejasi su mūsų realybe – tai mokslas, kuris yra apie kosmosus. Bet nebūtinai. Astronomija labai įtakoja žmoniją.
Taigi, klausimas apie tai, kokį naujos rūšies ginklą kadaise sugalvojo astronomai?
Ar atspėsite? Išsyk sakau: ponas astrofizikas LaiquaLasse kviečiamas ne atsakinėti, bet komentuoti, nes atsakymas jam pernelyg lengvas būtų.
Citroen savininkai, pas jus ateis LATGA-A
Ponai Citroen savininkai, aš jums turiu gerą naujieną: jūs tapsit pirmaisiais, kuriuos dūchins kokia nors LATGA-A arba AGATA. Nes jūsų mašinose (bent jau naujesnėse ir geresnėse) yra duomenų saugojimo įrenginiai, specialiai pritaikyti visokios muzikos kopijavimui į mašiną. Tiesiog gatavas DVD ripinimas ten įtaisytas. Užtat jūsų mašinos yra nelabai legalios, o tai, kad jūsų dar neapmokestino – tai tik laiko klausimas, nes muzikos industrijai labai reikia pinigų.
Anie jau apmokestino ir visokius kompaktus, ir HDD, ir ką papuola. Net atminties korteles fotoaparatams apmoketino – nesvarbu, kad jose tik jūsų pačių nuotraukos. Pagal visokias LATGA-A tipo kontoras, tiesiog yra tokia galimybė kopijuotis į fotoaparatų korteles muziką, vadinasi turite už tai užsimokėti ir jų visai nekaso, ką jūs ten išties laikote, nes pagal juos jūs esate vagys net jei nieko nepavogėt. Na, nebent aš kažką čia būsiu pripainiojęs, bet aš kažkaip netikiu, kad pripainiojau.
Upd.: Pasirodo, kad pripainiojau, nes tiktai labai norėjo apmokestinti, bet dar neapmokestino. Nepavyko, pasirodo, tasai bandymas kažkodėl, o aš klydau. Dėkui ponui M.Ž. už pataisymą.
Trumpai tariant, va jums, skrynšotas iš Citroen instrukcijų:
Čia jei kas nors neįžiūrit ir nedažlibinat, tai štai visas tas skyrelis papunkčiui – pavadintas „Nukopijuoti kompaktinį diską į Jukebox šaltinį“, jis dar susilaukti gali ir VLKK dėmesio, nes vietoje kompaktinės plokštelės jis mini kažkokius diskus, o ir išvis nelietuviškus ir neaiškius „jukeboksus“:
- Kopijuoti visą kompaktinį diską.
- Kopijuoti keletą kūrinių arba keletą albumų.
- Kopijuoti klausomą albumą (tiktai CD-MP3).
- Kopijuoti klausomą kūrinį.
Kaip matom, čia visoksai neaiškaus legalumo muzikos kūrinių kopijavimas ne tik kad yra, bet jis galimai dar ir skatinamas pačių Citroen platinamomis instrukcijomis, tad aiškiai nelegalus, o turint omeny, kad paskui tos mašinos su nelegaliai prikopijuota muzika dar ir vežioja pakeleivius (o tai irgi nelegalu, tai jums VMI gali patvirtinti), o kas dar blogiau – jos pačios su visa muzika parduodamos, tai čia galim kalbėti ne tik apie neteisėtą komercinį kūrinių panaudojimą, o ir apie nelegalią prekybą nelegaliai perkopijuota muzika (nes juk žinia, kad visos mašinos būna paruodamos), o tai jau kvepia ne tik baudomis, bet gal ir kokiu nors kalėjimu. Tad logika paprasta ir aiški: turi mašiną – esi nusikaltėlis!
Štai tokias galimybes turi ne tik C5, bet ir nemažai kitų Citroen modelių, pvz., koks nors C4 ar pan.. Klausimas čia tik toks, kada LATGA-A ar panašios įstaigos susiprotės, kad tai dar vienas šaltinis jų pajamoms (kartu su internetiniais šaldytuvais, mobiliais telefonais ar belenkokiais kitais protingesniais įtaisais), o taip pat klausimas, kada ir kitos mašinos bus tam nelegaliam audio kopijavimui pritaikytos.
Na, atsiliepkit, kas dar turit savo mašinoje nelegalių navarotų? Nagi, kas čia nori išvengti atsakomybės, užsiimdamas nelegaliomis veiklomis? Prisipažinkit, gudruoliai!
Atsakymas į išpuolį prieš vertelgas
Ponas Leo Lenox neseniai parašė tokį straipsnį, kurio kitaip, kaip grubiu išpuoliu netgi nesigauna pavadinti, nes jis sąmoningai parašytas, kaip išpuolis, kur visi, kokie papuola stereotipai sviesti į veidą kam papuola. Čia išties nėra ką atrašinėti net į visą tą kratinį, kurį ponas Leo Lenox parašė, paskaitęs pas mane apie tai, kad darbuotojai turi gyventi ne iš bedarbio pašalpų, o iš uždirbamų pinigų. Čia įdomiau kas kita – kodėl tokios mintys atsiranda? Kodėl pono Leo Lenox galvoje kyla, pvz., tokios fantazijos (citata):
Kai studentas, kurį priėmus reikia „mokyti nuo 0“, per kelis mėnesius praktikos išnaudojamas kaip 2 etatais dirbantis darbuotojas. Kažkodėl tuo metu niekas nesiima jų mokyti, o tik išleidžia du savo darbuotojus nemokamų atostogų.