Category Archives: Žiniasklaida

Visokie su žiniasklaida susiję tekstai

Cirkelis su ponu Tomu Čyvu

Štai tokį atradau dokumentėlį (jau atleiskite už deminutyvus – nesusilaikau niekaip). Dokumentėlis vadinasi „Dėl galimų žurnalistų Tomo Čyvo ir Rimanto Varnausko padarytų profesinės etikos pažeidimų“ ir yra adresuotas žurnalistų etikos inspektoriui.

Jei norit, pasiskaitykit patys – http://www.prokuraturos.lt/LinkClick.aspx?fileticket=u5U7cr5txpI=&tabid=185

Taigi, viskas dėl poros straipsnių, kur paskelbti jokios ypatingos informacijos lyg ir neatskleidžiantys dokumentai. Gal tik tiek įdomūs, kad pagal juos galime daryti kokių nors išvadų apie Eglės Kusaitės bylos tyrėjų sąmonės procesus bei suabejoti, ar tik nėra taip, kad byla prieš Eglę Kusaitę besanti tokia, kaip čia pasakius… Įdomi.

Bet kas gi gaunasi? Paskelbus tuos porą dokumentų, prokuratūra paskelbia aukščiau minėtame pareiškime, kad, pasirodo (citata):

Nurodydamas įtariamųjų asmenų vardus ir pavardes, viešai skelbdamas nepradėtos nagrinėti teisme bylos procesinių dokumentų kopijas su duomenimis apie konkrečių kaltinamųjų padarytus veiksmus, žurnalistas pažeidė įtariamųjų nekaltumo prezumpciją

O dabar spėkit (jei dar to rašto nespėjot perskaityti), kas, pasirodo, vis dar vadovauja bylai? Ogi ne kas kitas, o garsusis prokuroras Justas Laucius, ne taip jau seniai svaidęsis užuominomis apie tai, kad reikia kažkaip bausti tuos, kas drįsta abejoti VSD ar prokuratūros veiklos skaidrumu. Tasai prokuroras, kiek atsimenu, po to viešo pasisvaidymo užuominomis buvo lyg ir nušalintas nuo tyrimo, bet staiga taip įdomiai paaiškėja, kad, pasirodo, ne. Aš čia tik noriu priminti visiems Justo Lauciaus frazę, kurią jau gal kažkas užmiršo:

„Viešas Valstybės saugumo departamento, prokuratūros ir tyrimui vadovaujančio prokuroro dergimas, niekinimas ir žeminimas, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikoje gali būti nesilaikoma žmogaus teisių, nėra suderinimas su demokratinės visuomenės principais, turi nusikalstamų požymių, dėl to atitinkamai turi būti įvertintas“

Tekstus analizuojantieji turėtų atrasti ryškių struktūrinių-prasminių sąšaukų tarp pirmos ir antros citatos. Štai taip, pertranslaivus man gaunasi: noras, kad teisėsauga dirbtų skaidriai – nesuderinamas su demokratija. O paviešinimas dokumentų, pagal kuriuos galima spręsti, jog kaltinamoji yra nekalta – pažeidžia jos nekaltumo prezumpciją.

Taigi, kokias čia išvadas pasidaryti man iš šito? Gal, pagal aukščiau minėtą prasminę struktūrą – kad, pvz., „teisingumas nesuderinamas su teisėsauga„? Bent jau tokia save neigianti struktūra man lenda, kai bandau žiūrėti į teksto prasmę kiek semiotiškai. Na, tiesiog nepastebiu kitos struktūros. Jau atleiskit, bet nesigauna man čia nieko daugiau įžvelgt.

Aš taip stengiuosi nesidomėti visom tom politikom, tačiau nors pro kur – lenda tai pro šen, tai pro ten visokie cirkai ir cirkeliai. Trumpai tariant, nesinori nei nieko girdėt. Nors imk ir ieškok negyvenamos salos, į kurią galėtum pabėgti.

Pasibaigus tinklaraščių reklamos savaitei

Labai noriu padėkoti visiems, kas tik sudalyvavo tinklaraščių reklamos savaitėje, neišskirdamas nei vieno. Kiekvienas prisidėjo, kaip galėdamas – taip atvesdamas naujų skaitytojų į gerus, bet mažiau žinomus blogus, reklamuodamas kitus ir platindamas tarpusavio paramos idėją. Aš tikrai nesitikėjau tokio plataus palaikymo. Tai nuostabu – gerokai virš 100 dalyvių, tarp jų – ir ryškiausios, tūkstančiams žmonių žinomos blogosferos žvaigždės, ir dar tik pradedantys blogeriai, dalinę mums visiems nuorodas į savo atradimus.

Mūsų – tiek daug, kad aš net neįstengiau atsekti visų dalyvių, nors nuolat kapsčiau Google naujienas, vis ieškodamas, kas prisijungė prie mūsų akcijos. Atsiprašau, jei ką praleidau ar įtraukiau sąrašan pavėluotai.

Daugiau, nei 100 blogerių – tai milžiniška jėga. Pabandykim aproksimuoti skaičius – štai, jei kiekvienas iš dalyvių vidutiniškai nurodė po 5 kitur nesikartojančius blogus – mes padarėme reklamą pusei tūkstančio autorių. Tai nepaprastai daug. Tai gali lygintis su Lietuvoje aktyviai dirbančių žurnalistų skaičiumi. O jei tarsim, kad kiekvienas toks blogeris vidutiniškai turi 50 skaitytojų per dieną (taip, žinau, kad kai kurie turi dar mažiau, bet yra ir tokių, kur skaitytojų per dieną virš 1000) – tai gausime 25 tūkstančių žmonių dienos auditoriją, 750 tūkstančių mėnesinį skaitytojų srautą. Lietuviška blogosfera, kaip matome, savo įtakingumu gali konkuruoti net ir su didžiaisiais žiniasklaidos banginiais, tokiais, kaip Delfi ar Lietuvos Rytas.

Savaime aišku, kad blogeris – tai ne žurnalistas. Mes juk netaikome į įvykių nušvietimą, mes rašome apie save, savo nuomones, mums svarbius dalykus. Tačiau tie dalykai – neretai žymiai artimesni realybei ir daug svarbesni mums, nei kažkokie pramoginių zvonkių skandalai. Mes rašome ir sau, ir vieni kitiems, mes bendraujame ir dalinamės. Ar dažnai kokiame nors portale gali padiskutuoti su straipsnio autoriumi? Bloge – gali.

Pasaulis keičiasi, internetas mums atveria naujas galimybes – tai banali ir nuvalkiota tiesa. Tačiau ji tampa visai nebanalia ir nenuvalkiota, kai pamatai, kiek daug mes galime. Ir aš tikiu, kad mes visi per šią savaitę pamatėme savo galimybes. Aš pats pamačiau, kad tai, kuo aš taip noriu tikėti, yra tikra – visų dalyvavusiųjų dėka. Ir noriu tikėti, kad mes ir toliau reklamuosime vieni kitus, stiprinsime save ir padarysime pasaulį gražesniu, nes mes sugebame daryti bendrus, šimtus žmonių apjungiančius projektus.

Aš pats tik mažas blogeriukas, žiurkiukas Rokiškis – tą jūs galite pamatyti iš šiame bloge kabančios nuotraukos. Tačiau tikiuosi, kad ir mano cyptelėjimas kažką reiškia, kažką keičia. Nes aš juk, po galais, irgi blogeris! 🙂

LRT ir greiti kreditai. Pinigai nesmirda?

LRT savo puslapyje reklamuoja greituosius kreditus, konkrečiai – įmonę ViaSMS, tuo tarpu per radiją reklamuoja berods BigBank. Panašu, kad jokios reklamos kontrolės jie neturi, tad paprasčiausiai spjauna į viską ir reklamuoja ką papuola.

Greitieji kreditai pagal savo moralumą galėtų lygintis su pornografija, kazino ir panašiais dalykais. LRT yra išlaikoma už mokesčių mokėtojų pinigus, tad jai taikytini bent minimalūs moralumo kriterijai. Tačiau jų, atrodo, nėra. Lygiai, kaip nėra ir pas lupikautojus (taip, kalbainiai, kurie lietuvina viską, kas papuola, kažkodėl nesikabina prie to, kad lupikautojai save vadina „mini kreditų“, „greitųjų kreditų“, „mažų paskolų“ ir pan. bendrovėmis, nors lietuvių kalbos žodyną galėtų ir atsiversti).

LRT pinigai nesmirda, jiems nerūpi, iš kur juos gauti. Seimas po belenkokio delsimo galų gale priėmė įstatymą, kuris apribos lupikautojų godumą „varganais“ 250 procentų metinių palūkanų. Sako, kai kurios lupikautojų kompanijos sugebėdavo duoti paskolas, kurių metinės palūkanos viršydavo 30000 (taip, nuliais neapsirinku – virš trisdešimt tūkstančių) procentų.

Save pristatantys verslininkais, lupikautojai nieko bendra neturi su verslu. Lupikavimas nekuria pridėtinės vertės. Tai grynai parazitinis procesas kitų ekonominių procesų atžvilgiu. Netgi azartiniai lošimai savo esme yra ne tokie parazitiniai. Tarp kitko, jei atmintis nemeluoja, antruoju Laterano susirinkimu katalikų bažnyčia lupikavimą prilygino erezijai ir lupikautojus uždraudė laidoti kapinėse. Nesu tikras, ar tas draudimas tebegalioja, tačiau jis suprantamas: lupikavimą vienaip ar kitaip draudžia ir islamas, ir judaizmas.

Taigi, jei šiandien LRT reklamuoja lupikautojus, ryt reklamuos kazino, pornografiją, dar kažką? Pinigai nesmirda?

Posakį „pinigai nesmirda“ pasakė Romos imperatorius Vespasianas, sugalvojęs apmokestinti tualetus. Mat per mokesčius surenkami pinigai neišsitepa išmatomis. Reklama visgi kitas dalykas – ji kabo interneto puslapiuose, ji platinama per radiją, ji sukelia pasekmes. Ir sakau tiesiai: LRT smirda.

Metams baigiantis – apie blogus ir blogosferą

Kiti rašo apžvalgas apie didžiausius 2010 metų įvykius ir pan., tad ir aš galėčiau pabandyti, tačiau gal visgi to nedarysiu. Na, nebent paminėsiu WikiLeaks istoriją, kaip reikiant įsisiūbavusią, dar ir su pikantiškais Julian Assange kaltinimų skandalais – ji netiesiogiai susijusi su šia mano tema. Tema – apie tai, kur juda blogai ir žiniasklaida. Ir šiaip informacinė visuomenė.

Taip, šis straipsnis – apie tendencijas internete. Ir dar tokias, kurios kažkam sukels paranoją, o kai kuriuos – gal netgi šokiruos.

Taip pat – apie socialinius tinklus, paiešką, blogus ir mūsų naujas galimybes.

Continue reading

Julian Assange – jau laisvėje

Paleistas už 200 tūkstančių svarų užstatą (apie milijoną litų) prieš kelias valandas. Su pasižadėjimu neišvykti ir t.t.. Suimtas buvo pagal abejotinus Švedijos kaltinimus išprievartavimais. Po suėmimo įvairias WikiLeaks trukdžiusias bendroves internete nusiaubė Anonymous grupuotė. Apie visą tą WikiLeaks, Julian Assange ir Anonymous istoriją  neseniai rašiau.