Socialinio konflikto tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų esmė

Po to, kai Commonsense.lt parašė apie tai, kaip nedirbantieji pašalpų gavėjai gyvena iš dirbančiųjų, G-pliuse užvirė kaip reikiant diskusija. Ir aš pažadėjau nupiešti schemelę, kaip vyksta konfliktas*. O jis paprastai vyksta. Kai kuriems yra paprasčiau nedirbti, o gyventi sąskaita to, kad kiti dirba. Kažkas dirba, o iš to dirbančiojo ir atimami pinigai. Atimti pinigai išdalinami bedarbių pašalpoms. Taip socialinės rūpybos sistema tampa bedarbių skatinimo ir nedarbo auginimo sistema. Kuo labiau ši sistema įsigali, tuo daugiau bedarbių, o kuo daugiau bedarbių, tuo didesnę jie turi politinę įtaką ir todėl dar labiau įtvirtina šią sistemą. Rezultate bedarbystė auga kaip koks vėžys. Nes juk lengviau būti išlaikytiniu, nei dirbti. Net jei pašalpos nėra didelės.

 

Socialinio konflikto tarp dirbančiųjų ir bedarbių esmė

Štai visa paprasta konflikto esmė: vieni supranta, kad dirbti reikia, o kiti nesupranta. Vienintelis būdas išspręsti konfliktui - tai pakoreguoti vieną iš kvadračiukų taip, kad pas nedirbančius atsirastų noras dirbti.

Viskas elementaru: galima komfortiškai (ar iš bėdos komfortiškai) gyventi, gaunant pašalpą ir apie nieką negalvojant, bet tam reikia atimti pinigus iš tų, kas tikrai dirba. Bet galima ir dirbti, tačiau juk tada nesinori atiduoti pinigų visokiems veltėdžiams, tiesa? Taip valstybė apserga viena iš Edward Deming įvardintų ligų: socialinės išlaidos tampa vėžiu, suėdančiu viską. Pašalpos auga, pašalpas gaunančiųjų skaičius – auga irgi.

Dirbti ar nedirbti?

Dirbti ar nedirbti, štai koksai klaustukas, kai koks nors Hamletas susiduria su lietuviška socialine sistema. Čia įdėjau šitą dėl to, kad ponas Nerius ant manęs komentuose užvažiavo, bet šitoje schemoje jau nesimato tokios sistemingos parazitinio proceso esmės. Taip ar anaip, konfliktas tarp "dirbti" ir "nedirbti" išvirsta į tai, kad pinigų pritrūksta visiems. Čia ir yra giluminė socialinio konflikto esmė.

Problema yra gan gili: pašalpą gaunantis ją gauna tik tada, kai nedirba. Tačiau kai jis nedirba, jis ne tik gauna pašalpos dydžio sumą, bet ir nesukuria vertės, kuri yra panašaus dydžio, kaip ir pašalpa. Labai paprasta buhalterija: jei atimi tūkstantį litų iš dirbančiojo ir duodi tuos pinigus nedirbančiąjam, tai ne tik susinaudoja to dirbančiojo pinigai, bet ir nedirbantysis nesukuria vertės, kuri bent porą kartų didesnė (tai yra nematomi, netiesioginiai nuostoliai). Kitaip tariant, gauname procesą, kuris yra atvirai priešingas pridėtinės vertės procesui.

Jei vienu ar kitu būdu pašalpa būtų naudojama ne kaip pašalpa, o kaip būdas finansuoti mažo darbo našumo (t.y., pigiai apmokamas) darbo vietas, tai netiesioginius nuostolius nešantis procesas būtų kompensuotas. Tai reikštų padidėjusį rinkos apyvartumą, o tuo pačiu – didesnes pajamas tiems patiems daugiau uždirbantiems.

Čia galime pastebėti, kad yra tik vienas būdas išvengti šio dirbančiųjų-nedirbančiųjų konflikto – kaip nors paskatinti tuos nenorinčius dirbti. Tam tinka pvz., mokestinės nuolaidos mažiausiai uždirbantiems ir pradedantiems nuosavą smulkų verslą, ir kartu – bedarbystės skatinimo panaikinimas, t.y., pašalpininkų apribojimas. Tačiau akivaizdu, kad tokių sprendimų nenori niekas, kas tik nori sau laimingai gauti pašalpą ar gyventi iš valdiškos algos. Todėl vis daugiau tų, kas mala nesakysiu ką ir reikalauja pašalpų, rėkdami apie socialinį teisingumą ir panašiai.

 

————–

Europos Sąjungos logotipas* Konfliktas pagal ToC – tai ne šiaip koks barnis, o atvejis, kai susikerta interesai. Toksai interesų susikirtimas, kai išanalizuotas, vadinamas konfliktų debesiu. Tai yra vienas iš nuostabiausių analizės įrankių, kuris labai gerai aprašytas Tocforedu.lt puslapyje, kurį jums ir rekomenduoju – tai vienas iš labai teigiamų dalykų, kuriuos mums duoda Europos Sąjunga ir šio dalyko niekas nesugebės nuneigti. Ir išvis, kad ir daug galima kalbėti apie ES lėšas, bet tai, kad šie remia vadybos metodų platinimą Lietuvoje – tai yra toksai liuksusinis dalykas, kad jūs visi melstis turėtumėt Europos Sąjungai už tai. Nes kitaip būtų kaip kokioje Rusijoje.

Wrathchild – glam metal pradininkai

Visai šviežiai parašiau apie tai, nuo ko prasidėjo NWOBHM banga, o dabar jums apie kitus tos bangos atstovus – grupę Wrathchild, kurie išties turėjo gauti visą tą šlovę, kurią gavo Motley Crue, o paskui – ir Bon Jovi. Tačiau, savaime aišku, šlovės negavo ir buvo užmiršti. Žvaigždėmis britiškoje scenoje grupė patapo labai staigiai, vos susikūrusi 1980, tačiau firma, su kuria buvo sudarytas kontraktas, pirmą Wratchild albumą išleido tiktai 1984. Visą tą grožį, kuris paskui nuvilnijo pasaulinėmis glam metal bangomis, galit pamatyti čia, Wrathchild dainoje „Stakk Attakk“:

Continue reading

Budgie: dar vieni pirmieji metalistai

Dažniausiai, kai kalbama apie NWOBHM (New Wave Of British Heavy Metal), kitaip tariant – apie tą britiško metalo bangą, kuri ėjo po Led Zeppelin, Black Sabbath ir pan., prisimenami kokie nors Iron Maiden ar Judas Priest, kiek rečiau – tokie retesni atlikėjai, kaip Nazareth, į hard rock įlieję britiško folko ir viduramžių muzikos. Bet kartais galima pažvelgti ir paprasčiau, atrandant tuos pirmuosius, kurie liko nežinomais.

Ir šįsyk nežinomieji – tai seniai pamiršta ir niekam neįdomi Velso grupė Budgie, susikūrusi dar 1967, kitaip tariant – anksčiau net už „pirmus“ metalistus Black Sabbath. Niekam neįdomi grupė niekada neišpopuliarėjo, nors ir surinko savą mėgėjų ratą. Tačiau jų hiperenerginga, jau gan ryškius gitarinius rifavimus turinti muzika tapo ne tai kad įkvėpimo, bet tiesiog pamėgdžiojimo šaltiniu visai NWBOHM bangai.

Štai jums gabalas. Atsimenate tokią metalo grupę Metallica? Taigi, atsiminkit dar kartą. Budgie – „Breadfan“, 1973 metai. Dar iki tos visos NWOBHM bangos pradžios:

Continue reading

Melejonas atsakymų į įvairiausius skaitytojų klausimus

Iranietiškas psichotronas

Irano prezidentas Mahmud Ahmadinejad, pasimokęs iš Libijos įvykių ir Muammar Gadaffi likimo, į gatves išleido psichotronus, kuriais paveikiami potencialūs sukilėliai. To pasėkoje į mano blogą plūstelėjo bepročiai.

Laiks nuo laiko vis paskelbiu įdomesnių ufonautinių frazių, kurios atveda čia man naujų gerbėjų ar nekentėjų. Taigi, dabar vėl porcija prisikaupė, manyčiau, visai verta dėmesio, nes pabandžius įsivaizduoti, ką kai kurie lankytojai turėjo galvoje, truputį kažkokie disonansai kyla. Vienintelis paaiškinimas – kad visokiems, kaip čia gražiau išsireiškus, keistuoliams – sezoninis paaštrėjimas prasidėjęs gal.

Ir dar jei galiu suprasti, kai koks nors kliedesys susigalvoja pavienio žmogaus galvoje, tai jau visiškai nesuprantu, kaip visiškai vienodi kliedesiai atsiranda daugelio skirtingų žmonių smegeninėse. Čia yra rimtas įrodymas, kad beprotybė nėra koks nors asmeninis sutrikimas, o aiškiai yra transliuojama kokių nors iliuminatų, masonų sąmokslo ar dar kokios nors nelegalios ir priešiškos organizacijos. Ir kaip žinia, įrankis beprotybės transliacijai – tai psichotronas, kuriuo skleidžiamos įvairios psichinės bangos.

Na, patys pagalvokit, kas dedasi galvoje žmonėms, kurie vis ieško ir ieško kažko pagal tokias frazes (čia ne pavieniai apsilankymai, o tokie, kur kartojasi ir kartojasi), pavyzdžiui:

  • „Pridurkų šūdas“ –  jūs, pridūrkai, čia į jus kreipiuosi: jums ką, savo šūdo nepakanka, kad dar ir internetuose ieškote? Čia, atleiskit, nu aš neturiu žodžių. Tai be komentarų tiesiog.
  • „Globoti VLKK“ – čia kas tokie nori globoti VLKK, man įdomu? O gal VLKK jau uždraudė ir žodį „globoti“? Kita vertus, man kyla ir kitų minčių – visokie nepilnavertiškumo kompleksus turintys tikrai mėgsta VLKK globą, tad gal tikslingai jos ir ieško.
  • „Vakare vyras numovė kelnaites ir paėmė diržą“ – čia išvis kažkoks kliedesys, aš jums ką, pornografijų internetas? Aš manau, kad tie, kas pagal šitą konkrečią frazę laiks nuo laiko pas mane užsuka, nemenkai nusivilia.
  • „Tobulas feminizmas“ – WTF????
  • „Nealkoholinis vynas“ – šitas bent jau džiugina, nes pasirodo, kad ne aš vienas mėgstu bealkoholinį vyną, o dešimtys žmonių, kas mėnesį čia vis ateinančių pagal šią frazę. Galiu tik pasakyti, kad nealkoholinis vynas tikrai yra skanesnis už alkoholinį, o be to, neturi kenksmingų pašalinių efektų. O jei norit prisiliuobt, tai nereikia vaizduot kultūringų ir apsimetinėt. Jei esat alkoholikai, tai ir gerkit degtinę.
  • „Rokiškio ir Užkalnio santykiai“ – aš pastebėjau, kad nekurie sąmokslininkai jau seniai skleidžia visokias teorijas, kad Rokiškis esą yra Užkalnis, o Užkalnis esą yra Rokiškis. Tai yra susiję su visokiais aš nesakysiu, kieno skleidžiamais dalykais. Nes pagal tas teorijas aš jumis visais naudojuosi. Taip ir dabar naudojuosi, nes jūs skaitote ir esate išnaudojami. Taip, čia toks išnaudojimas jūsų.
  • „Nocopyright.lt dingo“ – čia kažkoksai nesusipratimas matyt, kad mane pagal tokią frazę kažkas randa, bet kita vertus, pabandžius į tą puslapį užeiti, kyla klausimas iš serijos cherchez la femme: kas yra toji Donata, apie kurią paskelbiama, prieš nuredirektinant į kažkokios neaiškios radijos internetą?
  • „Į šlapdešrę tualetinio popieriaus“ – čia negaliu spėti, ar gamintojai, ar vartotojai ateina pagal tokias paieškas, bet kad tokių ne vienas – tai jau faktas, kaip blynas. Tiesa, galiu nuraminti, kad tai yra truputį mitas: tualetinio popieriaus neverta dėti į šalpdešrę, nes per brangu. Žymiai pigiau yra dėti tiesiog celiuliozės masę – ji sukaupia savyje drėgmę ir tada galima pridėti papildomai vandens dėl svorio. Ar pastebėjot, kad kai kurios dešrelės, verdamos, stebėtinai smarkiai išsipučia, nelyg kokios kempinės?
  • „Kuo metalo muzika geresnė už popsą?“ – tokį klausimą tikrai užduoda ne metalo mėgėjai, o tie, kas klausos neturi ir mėgsta tokias dainininkes, kaip Britney Spears ir Justin Bieber. Dėl šito tai aš jums garantuoju. Tad ir atsakymo čia nereikia. Metalo muzika niekuo ne geresnė už popsą, tiesiog popsas skirtas muzikiniams idiotams, o metalas – muzikiniams intelektualams.
  • „Gėjų ir lesbiečių vėliava“ – WTF? Aš jums ką, koks nors gėjų ir lesbiečių puslapis? Ai, nors gal kartą ir minėjau apie tas vėliavų spalvas.
  • „Pinigų vertiklis“ – kas nors, prašau, paaiškinkite man, nuo kada modemas pervedinėja pinigus. O gal čia vienas iš tų daugelio atvejų, kai VLKK ir jiems prijaučiantys neprigijusiam savo kliedesiui sugalvoja naują prasmę ir vėl pradeda jį kišti kur papuola?
  • „2011 metų Tissot ambasadorius“ – nieko neturiu prieš šveicariškus laikrodžius. Bet argi aš kada nors ką nors esu apie tai rašęs? Beje, jei jau taip, tai Tissot išties yra vienas iš geriausių pasirinkimų, perkant laikrodį – jie nėra brangūs, jie yra geri, kiek atsimenu, būna su safyriniu stiklu, trumpai tariant, laikrodis visam gyvenimui.
  • „Kas yra Lietuvos prezidentė“ – pasirodo, politika ne visi aktyviai domisi, tačiau kai kurie bando užtaisyti savo skyles galvoje. Čia išsyk galiu duoti atsakymą: Lietuvos Prezidentė yra Dalia Grybauskaitė. Įdomu tik tiek, kad šito nežino daugelis žmonių.
  • „Marinuotų agurkų receptai“ – ar aš kada nors ką nors rašiau apie marinuotus agurkus? Nu gerai, šekit paprastai kaimiškai, jei jau ieškot: dedat sloikėlin česnako skiltelę, 5 pipirų grūdelius, truputį krapų, kelis juodojo serbento lapelius, sukišat agurkus, šaukštelį nejoduotos druskos, porą valgomųjų šaukštų acto, atsargiai (kad sloikas netrūktų) užpilat verdančiu vandeniu ir užvekuojat.
  • „Perku beždžionę“ – aš nesuprantu, bet šita frazė su visokiomis variacijomis jau porą metų vis kartojasi – tai apie parduodamas beždžiones, tai apie beždžionių kainas, tai apie superkamas beždžiones. Pas mus Lietuvoje ką, beždžionių prekyba vyksta?
  • „Mažos gyvatės“ – gal ir su gyvatėmis, kaip su beždžionėmis? Įdomu tik, kodėl būtent apie mažas, o ne apie dideles gyvates?
  • „Kaip perkelti telefono numerius iš Nokia į PC“ – čia jau aišku, kodėl mane taip suranda, ale pasirodo, kad aš ne vienintelis panašiai nuo Nokia nukentėjęs, nes panašių paieškų krūvos. Matyt, daugelis migruoja prie padorių telefonų, nes ta fufliška kontora užkniso juodai.
  • „Skolininkai bėga į užsienį“ – nežinau, kodėl mane pagal tokią frazę randa, bet jei kam nors įdomus mechanizmas – tai labai paprasta: daugelyje kitų ES šalių yra asmens bankroto galimybės, todėl ir bėga. Isteriški valdžiažmogių žvygavimai apie tai, kad asmens bankroto Lietuvai nereikia – beprasmiški, nes metodai seniai atidirbti, legalūs, teisėti ir t.t..
Arklys ir katė

Arklys laiko katę ant kanopų. Tiksliau arkliažmogis gal, bet tikrai ne asilas, nes jis tuo ją nenormalią katę išmes patys suprantat kur. Čia visiškai nesusijusi iliustracija, ji tiktai tam, kad pademonstruoti, kokios katės čia ateina ieškot kliedesių, nes normalūs žmonės tikrai tokių kliedesių neieškotų.

Bet tai niekis, pažiūrėkim, kokių bepročių dar ateina…

Continue reading

Candlemass: varlė ant širdies

Apie kokius 1981-1984 Heavy Metal ėmė formuotis aiški vystymosi kryptis – pirmiausiai greitis, paskui – sudėtingumas, o galų gale – ir šiurkštumas. Tačiau švedai, kaip žinia, viską daro savaip, todėl ir atsirado tokie Candlemass, nutarę groti melodingai, negreitai, sunkiai ir švelniai. Nuo to, galima sakyti, ir prasidėjo tikrasis Doom metal, kuriam tie patys Candlemass ir davė pavadinimą. Tiesą sakant, aš netikiu, kad jie nuoširdžiai patys groja tą liūdesį, kurį groja – tai greičiau toks humoras. Tačiau tos humoro subtilybės atsiskleidžia tik tada, kai pamatai kokį nors jų klipą. Kad ir klasika tapusį 1987 metų „Bewitched“, kuriame taip nuostabiai pasirodo jų esminis vokalistas Messiah Marcolin:

Continue reading