Kova su internetų puspročiais ir Kanto problema

Dar visai šviežia, bet daugelio jau apkalbėta naujiena – kad suimtas anoksai Kantas, seniai ir plačiai žinomas internetų veikėjas, apie kurį dar tarp nekurių kartais pasklando ir įtarimai, kad galimai jisai ir visiškai legendinis Karpienis – tai vienas ir tas pats žmogus.

Kas toksai yra Karpienis – vargu, ar verta daug pasakoti – jį prisimena visi, kas žino, kas yra nūnai pridusęs, bet kažkada lietuvišką blogosferą auginęs LiveJournal. Kas nežino, tiems pasakysiu paprastai – tai tiesiog atvejis, kai žmogui galvoje persimaišo psichotronai, konservatoriai ir ufonautai, o visa tai dar persikloja su kažkokiais išvis nesuprantamais reflektavimais apie neaišku, ką. Žodžiu, atvejis ir smagus, ir liūdnas. Liūdnas dėl to, kad gaila žmogaus, kadaise lyg ir turėjusio proto, o smagus dėl to, kad tie kliedesiai visvien kartais juokingi.

The Internet is Serious Business

Internetas yra labai rimtas dalykas ir čia jokių nesąmonių neturi būti.

Visgi manau, kad Kantas nėra Karpienis: pastarasis pernelyg atvirai nusišnekantis būdavo, pereinantis į visiškai nerišlius žodžių kratinius. Kantas tuo tarpu, nors ir varydavo savo įvairiuose bloguose įvairius kliedesius apie chemtreilus, ufonautus, žydomasonus bei belenkokias kitas nesąmones, lyg ir rodė kažkokias sistemiškumo apraiškas. Spėju, kad Karpieniui tai būtų kiek per sunku.

Kita vertus, per kažkiek metų ir Kantas tapo tiesiog bendriniu vardu: jei visiškia nukvakusius galėdavai lyginti su Karpieniu, tai su Kantu galėjai lyginti visokius sąmokslų teoretikus. Kaip ir su dar vienu panašiu atveju – Labas, Lietuva, kuris irgi buvo suimtas, bet kuo ten jam baigėsi – taip ir nesupratau iki šiol. Atrodo lyg ir praleistas, rašo toliau savo tinklaraštį?

Tarp kitko, ne visi Kanto blogai uždaryti – kiek suprantu, tik pagrindinis. Tuo tarpu krūva kitų – vis dar sukasi. Kai kurie neatnaujinti jau porą metų, kai kurie – dar neseniai buvo visai aktyvūs. Štai kad ir blogas apie ateivius – vis dar pasiekiamas. Kaip ir krūva kitokių nevisprotiškų nesąmonių apie chemtreilus, valstybės pertvarkymą, kažkokias komunistines sapaliones ir panašiai.

Bet tai tik bendras kontekstas. Visokias mintis man kelia kiti dalykai.

Continue reading

Šiaurės Korėja. Karas bus?

Dabar jau visi šneka ir spėlioja, ar bus Šiaurės Korėjos karas su Pietų Korėja, Japonija ir JAV. Aš irgi galiu tik spėlioti. Bet kad ir kaip spėliočiau, visvien tai bus tik spėlionės.

Šiaurės Korėja

Nei mėsytės, nei dešrytės - vien raudonos vėliavytės. Būtent tokia pakazūcha būdavo sovietmečiu SSRS, taip pat ir LTSR. Ar prisimenate? Šiaurės Korėja kaip tik tokia šalis dabartyje, tik kad dar nepatyrusi jokio Chruščiovo atšilimo, Brežnevo stagnacijos ar Gorbačiovo Perestrojkos.

Problema yra ta, kad ten susideda keletas labai sunkiai prognozuojamų faktorių. Štai pasižiūrėkim:

  • Šiaurės Korėja jaučiasi labai saugiai, lyginant su kokiu nors Iraku ar panašiom JAV patvarkytom šalim. Priežastis – labai kalnuotos teritorijos, galimybė ilgai ir efektyviai priešintis bet kokio pajėgumo kariuomenių puolimui, milžiniški kiekiai požeminių slėptuvių (ir statytų dar tais laikais, kai palydovinė žvalgyba buvo neefektyvi, t.y., neidentifikuotų), galų gale – šiaip begalė ginkluotės.
  • Šiaurės Korėja patiria labai daug ekonominių problemų. Badas, skurdas, žmonių bėgimas į Kiniją – patenkintų vargu, ar yra. Ir labai patraukliai tenykščiams komunistams atrodantis sprendimas – tai suvaryti visus į karą, geriausiai nelabai didelį, taip nukreipiant žmonių dėmesį.
  • Naujas jaunas Šiaurės Korėjos vadukas Kim Jong Un galimai dar neturi pakankamos valdžios, nors ir spėjo padaryti valymų. Nelabai didelis karinis konfliktas praktiškai nepriklausomai nuo baigties (o ypač – esant neproduktyviai baigčiai) – tai puikus būdas apkaltinti ir išnaikinti nepakankamai ištikimus vadus.
  • Branduolinės ginkluotės kiekiai jau gali būti pakankamai dideli, kad pasekmės būtų liūdnos. Tai, kad branduolinių bandymų buvo jau ne vienas ir ne du, leidžia spėti, kad Šiaurės Korėja gali turėti jau apie kelioliką branduolinių kovinių galvučių. O tai reiškia, kad esant ribotiems kariniams veiksmams, JAV ir Pietų Korėja bus linkusios konfliktą ne laimėti, o nugesinti. T.y., Šiaurės Korėja gali sau leisti konfliktuoti.

Prisiminus, kad Šiaurės Korėja turi tą savo čiučche (ar džiuče, priklausomai nuo transkripcijos) ideologiją, kuri daug kuo primena Raudonuosius Khmerus, kurie kadaise puolė Vietnamą, skelbdami, kad gali susidoroti su dešimtis kartų galingesnėmis priešo pajėgomis, kažko panašaus galima tikėtis ir iš Šiaurės Korėjos puspročių.

Situacija Šiaurės Korėjoje nėra lengva, o ir santykiai su Pietų Korėja bei JAV – irgi. Čia yra labai aiškių mirties spiralės požymių: kuo labiau Šiaurės Korėja grasina, tuo labiau ją spaudžia aplinkinės šalys, gilindamos ten esančią ekonominę krizę. O kuo situacija darosi blogesnė, tuo labiau Šiaurės Korėja linkusi tam priešintis ir grąsinti. O kuo labiau jie grąsina ir kuo ta grėsmė realesnė – tuo labiau JAV ir Pietų Korėja linkusios spausti Šiaurės Korėją. Kažkuriuo momentu šitas abipusio spaudimo procesas gali baigtis karu, ypač kai abi pusės viena kitos labai realiai bijo. Ir ypač, kai abi pusės labai realiai jaučia galinčios viena kitai padaryti tiek bėdų, kad maža nepasirodytų.

Esminis momentas – Kim Jong Un yra jaunas, nematęs karo, kaip tik iš tos kartos, kuriai revanšizmas turėtų atrodyti labai natūraliai, o kraštutiniai veiksmai – visai priimtinai. Ir sunku prognozuoti, kuo tai baigsis.

Keturi žiaurumo lygiai, graviūros

Pasitaikė tokio William Hogarth ketvertas graviūrų, tai jums parodysiu. Jos visos yra apie žiaurumą, visos raižytos 1751 metais, kitaip tariant, dar tais laikais, kai vis dar buvo gyva Abiejų Tautų Respublika. Taigi, nors ir ne Lietuvoje raižytos, bet leidžiančios įsivaizduoti to meto visuomenei svarbias etines-moralines problematikas bei švietėjų auklėjimo tikslus.

Graviūros vadinasi „Keturi žiaurumo lygiai“ ir pasakoja apie anokį Tom Nero, kuris pradėjo nuo gyvulių kankinimo, o baigė tuo, kad… Na, patys pamatysite kiek žemiau.

William Hogarth, pirmas žiaurumo lygis

Pradeda vaikai nuo to, kad kankina gyvulėlius. Šioje graviūroje matome, kaip jaunuolis kiša strėlę šuniui į užpakalį, o jo draugeliai tą šunį laiko.

Žodžiu, kaip matome, kai vaikai paliekami vieni, jie būna žiaurūs, kankina gyvulius ir pripranta prie to, kad kankinimai – tai norma. Ir ypač tai būdinga asocialiose šeimose, kur tėvai girtuokliauja. Vaizduojamame periode londoniečiams tai buvo labai aktualu – alkoholizmo epidemija tuo metu kėlė tiesiog visišką suirutę.

Continue reading

Truputį apie nacių režimo finansus

Kartais būna, kad kas nors pradeda pasakoti visokius niekus apie tai, kaip esą Adolfas Hitleris pakėlė Vokietijos ekonomiką. Čia išties nėra ką kalbėt, nes ekonomika ten buvo patvarkyta iki nacių, o jau prie nacių buvo per labai trumpą laiką tiesiog nudrožta iki visiško kolapso. Naciams juk ne šiaip sau prireikė konclagerių su daugybe darbo jėgos. Ir ne šiaip sau prireikė masinio žydų turto nacionalizavimo.

Oranienburg koncentracijos stovyklos pinigai, Vokietija, 1933-1939

Išleistus pinigus tenka padengti turtu, nes kitaip jie nuvertėja. Didžiausias turtas - tai žmonių gyvybės. Jomis naciai ir dengė savo valiutą. Čia matote vienos iš pirmų koncentracijos stovyklų vidinius pinigus - Oranienburgo lagerio 50 pfeningų (lagergeld - tai lagerio banknotas).

Per kelerius Adolfo Hitlerio valdymo metus Vokietija link kolapso nuėjo panašiai, kaip į kolapsą nueina loterijoje išlošęs varguolis, kuris staiga pasijunta turtingu, ima švaistytis pinigais į visas puses, o paskui, aptikęs kad loterijos pinigai baigėsi, supranta, kad gyventi kaip anksčiau, nebegalės. Ir tada jis ima vogti žmonos santaupas, prisiima greitų kreditų, įkeičia butą, o galų gale užsiima apiplėšimais. Tai, kaip nacių Vokietija švaistėsi pinigais – seniai žinoma. Tuos švaistymus prisimindami, daugelis dabar vaizduojasi, kad tie švaistymai buvo turtėjimo rezultatas. Ne. Tai buvo idiotizmo rezultatas.

Continue reading

Dar kartą apie pelno minimizaciją ir autorių teises

Neseniai pasitaikė man truputį padiskutuoti su vienu žmogumi, kuris daug laiko praleido kūrybiniame sektoriuje. Tarp kitko, anas sakė, kad į piratus daugumai autorių gan nusispjaut, tik šiaip pikta, kad nemoka anie. O išties pikti tie autoriai ant visokių leidybinių kompanijų. Bet visgi čia aš ne apie tai noriu pasakyti.

Jėzus Kristus piratauja

Kaip sako, nelegaliai daugindamas žuvį ir duoną, Jėzus Kristus sukėlė grėsmę maisto produktų industrijai

Tiesiog supratau, kad anąkart, kai rašiau apie bulves, autorių teises ir panašiai, tai visgi gavosi per daug sudėtingai daugeliui, nes gal finansų valdymo pradmenys yra pernelyg sunkūs. Todėl čia paprastai, ant pirštų aiškinu, kur problema ir kodėl apie turtines autorių teises teks užmiršti. Užmiršti ne todėl, kad jos blogos, o todėl, kad įvyko vienas ekonominis pokytis, kurio niekaip nenuneigsi.

Continue reading