blogeriai

Tag Archives: blogeriai

Rokiškis Rabinovičius ir Google Analytics

Čia dar viena paskirtis, kam Google naudota tuos savo analytics

Kaip jau prieš kokią savaitėlę rašiau – įsidiegiau sau Google Analytics. Šiaip jau čionais tas Popo.lt duoda irgi kažkokias statistikas, kurių lyg ir pakanka, na o bet tačiau, Google duodamos statistikos yra įdomesnės ir galingesnės. Nors kompanija, reikia pasakyti, šūdina.

Bene prieš savaitę ar dvi Google visai nuprotėjo ir uždarė visokius savo API, esą mat kažkas ten jiems nepatiko su tuo, kaip tuos jų API naudoja spameriai, tai jie tik ėmė ir uždarė ką papuola, įskaitant net ir Google Translate integracijas. Tai dabar man galit paaiškint, kaip galima pasitikėti kompanija, kuri pradžioj duoda kažką, žmonės developina visokius integracinius daiktus, patys augina Google galimybes, o staiga ta kompanija ima ir susigalvoja viską užraukt. Nes turi tam teisę ir dėjo ant visų, kieno dėka viską pasiekė. Anksčiau ta kontora sakydavo „don’t be evil“, o dabar jau jie aiškiai duoda suprasti savo naują motto – „don’t do good“. Todėl juos greitai nukonkuruos kokia nors Blekko paieška (kuri dar iki Lietuvos nedaėjo su indeksavimais, ir kažkas jiems dar tarpais su UTF kartais kažkas, bet tikrai pasitaisys, o įrankis galingas ir su navarotais) ir neliks to Google. Ir viskas. Ir dar koks nors GWEI čionai prisidės ar dar kas nors. Ir viskas – godumas frajerius uždėjo. Tai aiški Google ateitis.

Aš buvau neteisus ir kardinaliai klydau, kai kažkada rašiau, jog Google susiims ir aplenks visokius ten Facebook ir panašius socialinius tinklus. Nei velnio neaplenks. Google kelias – tiesiai paskui Nokia, į bankroto glėbį ir Microsoft nasrus. Tai kompanija, kuri pasmerkta žlugti, nes padėjo ant savo didžiausios stiprybės – savo vartotojų ir bendradarbiaujančių developerių pasitikėjimo. Jie patys nužudė savo galimybes. Tai oluchai, žinote. Čia tiesiog nėra apie ką diskutuot.

Continue reading →

Truputis nuorodų iš mano kiauros begalvės

Аš aišku jau spėjau pamiršt daugumą to, ką paskutinį mėnesį gero buvau atradęs. Taigi, jei ką nors pamiršau, ar nepastebėjau – parašykit komentaruose, įdėsiu nuorodą. Čia tiesiog noriu pasidalint keliomis gėrybėmis, kurias rekomenduoju ir tikiuosi, kad sau ką nors naudingo atrasite – jau anksčiau buvau minėjęs, kad dalinimąsi nuorodomis laikau didžiu gėriu.

Ponas Petras Kudaras matomai ir taip visiems seniai žinomas. Žmogus – buhalterinė programa, kuri apskaitys jus, jūsų vertę, jūsų kainą, jūsų atsipirkimo periodą, įvertins rizikas, paskaičiuos jūsų gyvenimą, kaip fjūčersą ir tada jums to dar ir nepasakys, o nutylės, nes tai jo rinkos vertinimo paslaptis. Paskaitykit.
Ponas Adis – senas metaliūga, didelio žurnalo redaktorius, žmogus, kurio galva pilna visokių minčių apie gyvenimą, įžvalgų ir šiaip blykstelėjimų. Labai rekomenduoju tiems, kam įdomūs plataus profilio blogai, laiks nuo laiko priverčiantys pagalvoti apie tai, apie ką šiaip negalvojame. Puikus, puikus. Vertas.
Ponas Osvaldas rašo apie fotografiją, bet ne iš kokių nors ciuciukiškų pozicijų ar ne kokių nors karų apie Nikon vs. Canon pusės, o tiesiog techniškai, inžinieriškai tiksliai ir aiškiai, apie tai, kas yra kas, kaip kas vyksta, kodėl ir kas pro kur gaunasi. Dauguma save fotografais laikančių žmonių Osvaldo blogą paskaitę, pasijus mėgėjiškais pezėtojais. Ir, kas įdomiausia, blogas suprantamas net ir tokiems, kaip aš. Labai rekomenduoju.
Ponas Teisusis – išskirtinis pridūrkas, katras ir mane jau spėjo kažkaip iškeikt. Rašo nesąmones, bet jas pagrindžia taip, kad net ir aš jomis patikiu, o paskui negaliu prieštaraut, nes nesugalvoju, kaip. Velniškai, neįtikėtinai didelį emocinį užtaisą sukiša į tą savo šveplą raidžių be pastraipų kratinį. Rekomenduoju paskaityti visiems, kas turi kantrybės skaityti neskaitomiausiu būdu pateiktus tekstus. Jei užteks kantrybės – juoksitės balsu. Ir, kas keista, ponas Teisusis privers į save pažvelgti truputį kitaip.
Panelė Amie Kusaitė – nuostabi, kandžialiežuvė, sąmojinga, žodžio kišenėj neieškanti ir ką nors sudirbt mokanti, žvelgia į pasaulį visai kitu, mums neįprastu žvilgsniu. Gal todėl, kad ji amerikonė. O gal todėl, kad šiaip protingesnė. Drauginkit.

Tai tiek. Jei ką nors pražioplinau, parašykit komentaruose.

Laikas ir blogeriams pagalvoti apie autorių teises

Susirinkę į iniciatyvinę grupę ir pasikonsultavę su Justinu Žilinsku (blogosferoje žinomas, kaip Maumaz), apgalvojome ir su būreliu žinomiausių blogerių nutarėme apsijungti į bendrą autorių teises ginančią organizaciją BATGA-A, kuri mums padės užtikrinti, kad mūsų laikas bloguose yra švaistomas ne veltui. Asociacijos prezidentu išrinktas Justinas Žilinskas, kuris bus ir agentūros generaliniu direktoriumi, nes turi pačią geriausią teisinę patirtį, galės užtikrinti mūsų visų teises ir jų įgyvendinimą.

Kodėl aš nusprendžiau prisidėti prie reikalo ir visgi apmokestinti savo blogo turinį? Manau, kad kiekvienam atsakymas akivaizdus: liūdina tokia situacija, kai rašai, rašai, o negauni nei cento, tiesiog toks vaizdas, kad ateina visokie durniai parašinėt komentaruose ir pakliedėt visokių absurdų. Ir dar piktinasi, jei pasiunti. Tiesą sakant, tai mane užkniso. Juoba negaliu skirti tiek laiko blogo rašymui už dyką. Vieno straipsnio vertė, rašant žurnalams ar laikraščiams – apie 300 litų. Tai kodėl aš turiu rašyti į blogą už dyką?

Todėl ir nusprendžiau, kad nuo šiol bus kita tvarka, kuri leis nesirūpinti nei man, nei jums: nori skaityt įrašus – susimokėk pinigėlius. Nori įdėt nuorodą į mano straipsnį – irgi būk malonus susimokėk. Jums gal tai ir bus ne pinigai, todėl neapsunkins, juo labiau kad pinigų kompiuteriams nusipirkt turit, esat suaugę ir dirbantys žmonės.

Dalį įrašų, žinoma, paliksiu nemokamai, kaip bendrai prieinamą turinį, tačiau visi straipsniai semiotikos, ekonomikos ir politikos temomis bus užrakinti ir prieinami tik apmokėjusiems vartotojams. Pradinėje stadijoje (nuo kitos savaitės), kol dar neveikia apmokėjimo sistema, minėtų kategorijų straipsniai bus prieinami išimtinai tiktai popo.lt registruotiems vartotojams, kadangi čia užsiregistravę ir taip moka pinigus.

BATGA-A (Blogosferos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūra) – tai organizacija, vienijanti įvairiomis temomis rašančius blogerius (tinklaraštininkus). Jos tikslas – ginti autorių teises, teisingai apmokestinti turinį, o surinktus pinigus – paskirstyti tarp asociacijos narių.

Blogeriai, prisijungę prie BATGA-A iniciatyvos

Prie BATGA-A prisijungusių blogerių skaičius sparčiai auga. Tai rimčiausi ir žinomiausi Lietuvos blogeriai. Tikimės, kad greitai prie mūsų prisijungs ir kitos interneto svetainės, nes visi yra kviečiami. Mes esame už autorių teises gauti pinigus. Autoriai turi būti atlyginti už sunkų darbą.

Kaip blogo autorius gali uždirbti pinigus

Už ką galima susimokėti? Už kelis dalykus:

Už tai, kad skaitote
Už tai, kad įdedate į mano straipsnį nuorodą
Už tai, kad gaunate galimybę rašyti komentarus

Sumos bus nedidelės, aš planuoju, kad už pavienį straipsnį galima bus imti 1 litą SMS žinute arba 50ct per PayPal sistemą. Tai nėra brangu. Taip pat už 15 litų SMS žinutėmis arba 10 litų PayPal sistema galima bus užsisakyti mėnesio prenumeratą visiems naujiems straipsniams. O už 30 litų SMS arba 20 litų PayPal – gauti priėjimą prie viso mano straipsnių archyvo. Numatomi įkainiai už komentarus – 1 litas SMS žinute arba 50ct per PayPal, už nuorodas į šį blogą arba jo straipsnius – 7 litai SMS žinute arba 5 litai per PayPal.

Manau, kad šios sumos yra nedidelės, jei turit prieštaravimų ar pasiūlymų, kaip apmokestinti geriau – galit parašyti į komentarus, kol tai nemokama. Argumentų, agituojančių už pilnai nemokamą turinį, galit nesivargint rašinėt. Man įdomu išgirsti apie kitus variantus, kokius apmokėjimo planus galėtumėte pasiūlyti.

Taip pat, jei turite blogą – kviečiu prisijungti prie BATGA-A asociacijos ir agentūros. Tai kiekvieno blogerio galimybė uždirbti iš sunkaus triūso – straipsnių rašymo. Skaitytojai turi pajusti dėkingumą ir jį parodyti, o ne vaizduoti kažkokias primadonas, kurios čia ateina ir joms dar esą turi būti dėkingas. Straipsniai – tai intelektinė nuosavybė, tai mano sugaištas laikas, o laikas kainuoja pinigus. Taip kad būkit malonūs ir susimokėkit.

Atnaujinta: Jeigu kažkam atrodo, kad čia pokštai, tai pokštai buvo pokštų straipsnyje. Aš tokiais dalykais nejuokauju.

Naujų nuorodų blogosferoje

Nerišliai man beklaidžiojant (ar gal ne klaidžiojant, o šiaip vėplinėjant – todėl ir -ant, kad viena smegenų pusė šen, o kita – ten), užtikau kelias blogų naujienas (bent jau man naujienas), o kažkurių kitų naujienų gal ir anksčiau nepaminėjau (o gal ir paminėjau, bet kiauros smegenys neatsimena), tai dabar šekit kratinį kažko verto, katras papildys mano nuorodas, vertas paskaitymo:

Blоgų šmeižikas – labai malonus žmogus, visiškai nepanašus į Karpienį, jei ne tai, kad atrodo, besąs netgi beveik sveiko proto. Laukiu, kada parašys apie mane, tada karpysiuosi citatas ir klijuosiu į albumėlį, nes labai laukiu, nes jau toks jis mielas visiems, kad nors prie žaizdos dėk.
Užkalnis rinkimuose – rinkimai jau pasibaigė, užtat kažkokie kiti vyksta į Login. Paskaitom šitus perlus ir balsuojam. Aišku, už ką – už poną Kandidatą!
Artūras Račas – jei jau Užkalnis, tai reikia ir Račą pridėt, kad visokie disonansai kiltų.
Mediatorius – šviežias naujas mediatorius, gan kraštutinių kritiškų pažiūrų, su kuriomis visai nesutinku bent jau ne mažiau, kaip dalinai, nors ir ne daugiau, negu visiškai.
Mergaitė – gal jau ir minėjau ją. Čia toji garsioji, kuri surado Jono Jablonskio tiesą apie kalbą. Ir paaiškėjo, kad ta tiesa – veik atvirkščia, nei VLKK skelbia.
Ifigenija – jau senai daug kam matyta, bet dar kartą pamatykit. Augina melejoną šeškų, visi kaip pakvaišę, bet linksmi.
Banditas – vat čia jau net nežinau, ką parašyt. Fizikas-kompiuterastas, katras moka daryt valgyt ir dar kuria automatinius prieštankinius bulviasvaidžius ir be to dar su kardais mušasi riterių kautynėse ir taip toliau. Nieko nesuprantu.
E-Griseus – kam dar smegenys nesuiro, bestraipstant skaipsnius pas mane – nuo šiojo tikrai suirs, nes ten jau visai elitas. Trumpai tariant, ekonomika ir teisė.

Tai tiek šiai dienai. Atsiprašau už atvirai nerišlų tekstą, pirmadienis, miego norisi…

Mano moralės deklaracija

Štai NePo parašė blogerių moralės deklaraciją. Aš irgi esu rašęs deklaracijas, tai puikiai suprantu, kame reikalas. Norisi pasaulį padaryti gražesniu, tobulesniu, tiesiog norisi, kad būtų daugiau laimės ir gėrio. Tai suprantama, tai pagirtina. Aš nuoširdžiai manau, kad NePo parašė puikią deklaraciją, kuri realiai pasaulį padarys truputį geresniu.

Deja. Esu, matyt, cinikas. Negaliu pasirašinėt moralinių deklaracijų, nes netikiu netgi pats savo moralumu.

Mano dvasia žvelgia į jus didingai atsukusi savo aukštos moralės veidą

Esu giliai ir nuoširdžiai įsitikinęs, kad bet kas gali turėti apie mane bet kokią nuomonę. Ir tą nuomonę išsakyti, kaip tiktai nori ir kur tiktai nori. Net jei ta nuomonė apie mane yra visiški kliedesiai. Pats netoleruoju niekuo nepagrįstų nuomonių savo bloge, tačiau manau, kad būtent nuomonę apie mane galima turėti bet kokią.

Jei kas nors nori – gali skelbti, kad aš esu pyderas, šūdžius, degeneratas, komunistas, fašistas, anarchistas, melagis, sektantas, religinis maniakas, prostitučių suteneris, Minsko milicijos mokyklos auklėtinis, sukčius, vagis, debilas, nevisprotis, šizofrenikas, gėjus, prasigėręs kaimietis, bomžas, pacukas, banditėlis, vyru apsimetanti feministė, megzta beretė, turgaus boba, žmogumi apsimetantis asilas, King Kongo pimpalas, Zimbabvės beždžionė, kompiuterinis botas ar dar kas nors.

Jei tik kas nori, gali netgi skelbti, kad aš nužudžiau Undinėlę ir išprievartavau Kalėdų Senelį. Ir netgi galit skelbti, kad kiekvienąsyk, kai mano straipsnį kas nors perskaito, klaikiose kančiose nudvesia mažas nekaltas pūkuotas kačiukas. Kiekvienas gali turėti savo nuomonę apie mane. Ir kiekvienas gali kurti mano įvaizdį. Esu įsitikinęs, kad tai visų teisė.

Žinoma, tai nereiškia, kad aš tą nuomonę labai toleruosiu čia, savo bloge – tiesiog nemėgstu durnių ir tuščių pezėjimų su jais. Bet mane senai jau (ir ne kartą) kaltino tuo, kad aš Minsko milicijos mokykloje mokiausi tapti KGB karininku, kad prostitutes vežiojau į Lenkiją ir dar belenkuo. Ir fašistu, komunistu, anarchistu, degeneratu bei visokiais kitais žodžiais vadino. Matomai, tam buvo priežasčių. Aš gi pats negalėčiau taip jau adekvačiai savęs įvertinti – tik aplinkiniai gali pasakyti, kas ir kaip. Todėl nuoširdžiai manau, kad tokios nuomonės yra vertos to, kad jos yra.

NePo sako, kad humoras nėra patyčios. Žinoma, aš suprantu, kad yra kažkoks ten gal skirtumas tarp humoro ir patyčių. Aš pats tą skirtumą matau tik vienoje vietoje – patyčios yra diskriminacinis, prievartos aktas, skirtas tiesiog kitų žmonių žlugdymui. Man patyčios asocijuojasi su atvejais, kai nusikaltėliai savo auką kankina degančiu lygintuvu ir iš to juokiasi. Arba kai būrys mažvaikių muša, trypia savo klasioką ir ant jo spjaudo. Tai yra patyčios.

O humoras? O ką aš žinau? Aš išvis nežinau, kas tas humoras. Kažkam kažkas juokinga, kažkam kitam – nejuokinga, ką aš žinau? Kad kažkas man parašė kažkokį plūstantį komentarą – tai patyčios, o ne humoras? Nesąmonė. Net jei tai ne humoras, man tai jokios ne patyčios. Kita vertus, belenkas gali būti humoru kam nors.

Kai kažkoks veikėjas man čia parašo „Rokiškis yra pydaras“ – manęs tai visai neskaudina. Priešingai – tai smagu: žmogus išreiškia savo pasipiktinimą, o tam jis turi teisę. Žinoma, kad pagal tokius pasakymus aš irgi darausi išvadas, bet gavęs tokį komentarą, šypsausi, nes šitai man teikia malonumą 🙂

Aišku, man būtų kardinaliai linksmiau, jei vietoj tokio komentarėlio apie mane parašytų ištisą straipsnį, demaskuojantį mano klaikią natūrą ir kaltinantį mane kažkokiais baisiais nusikaltimais, ypač dar jei jie būtų susieti su kokiomis nors siaubingomis intrigomis, šantažu, slaptomis organizacijomis, sąmokslais, o jei įmanoma – dar ir iliuminatais ar Ktulu. O dar geriau – su kokiu nors pasauliniu dirbtiniu intelektu ir Matrica.

Na, tiek to, susietų bent jau su hakeriais, taksistais ar valytojom, bet visvien straipsnį apie mane ir apie mano siaubingą baisumą parašytų. Tai būtų daug maloniau, nei šiaip koks nors banalus komentaras apie Rokiškį komunistą, pyderą, fašistą ar pan..