Tag Archives: ekonomika

Truputį apie nacių režimo finansus

Kartais būna, kad kas nors pradeda pasakoti visokius niekus apie tai, kaip esą Adolfas Hitleris pakėlė Vokietijos ekonomiką. Čia išties nėra ką kalbėt, nes ekonomika ten buvo patvarkyta iki nacių, o jau prie nacių buvo per labai trumpą laiką tiesiog nudrožta iki visiško kolapso. Naciams juk ne šiaip sau prireikė konclagerių su daugybe darbo jėgos. Ir ne šiaip sau prireikė masinio žydų turto nacionalizavimo.

Oranienburg koncentracijos stovyklos pinigai, Vokietija, 1933-1939

Išleistus pinigus tenka padengti turtu, nes kitaip jie nuvertėja. Didžiausias turtas - tai žmonių gyvybės. Jomis naciai ir dengė savo valiutą. Čia matote vienos iš pirmų koncentracijos stovyklų vidinius pinigus - Oranienburgo lagerio 50 pfeningų (lagergeld - tai lagerio banknotas).

Per kelerius Adolfo Hitlerio valdymo metus Vokietija link kolapso nuėjo panašiai, kaip į kolapsą nueina loterijoje išlošęs varguolis, kuris staiga pasijunta turtingu, ima švaistytis pinigais į visas puses, o paskui, aptikęs kad loterijos pinigai baigėsi, supranta, kad gyventi kaip anksčiau, nebegalės. Ir tada jis ima vogti žmonos santaupas, prisiima greitų kreditų, įkeičia butą, o galų gale užsiima apiplėšimais. Tai, kaip nacių Vokietija švaistėsi pinigais – seniai žinoma. Tuos švaistymus prisimindami, daugelis dabar vaizduojasi, kad tie švaistymai buvo turtėjimo rezultatas. Ne. Tai buvo idiotizmo rezultatas.

Continue reading

Pinigų leidyba atbulai

Aš jums papasakosiu tokią vat teoriją, nuo kurios stogai šokinėja kai kuriems, kam yra pažįstamos monetarinės teorijos. Daugelis iš tų teorijų, kuriančių savus modelius, yra ganėtinai nykios (pakankamai nykios, kad net pasakoti nesinori, nes viskas būna pernelyg paprasta, natūralu ir žinoma), bet vienas modelis yra labai gražus ir kartu absoliučiai atbulas.

Vengrija, 1946 metų banknotas, 100 kvintilijonų pengų

Čia yra didžiausias kada nors ant pinigo buvęs nominalas. Nulių čia yra tiek daug, kad jie nesutilptų ant banknoto, todėl vietoje jų tiesiog parašyta B raidė. Skaičius yra 100 kvintilijonų - 1 su 20 nulių. Tokius pinigus leido Vengrijos komunistai, sukėlę ten sparčiausią žmonijos istorijoje žinotą hiperinfliaciją - 1946 metų liepą vengriško pengo vertė krisdavo dvigubai kas 15 valandų. Kai kurie sako, kad jei kas nors dolerius iš burbulų imtų permetinėti į vartojimo rinką, tai infliacija viršytų vengriškus rekordus.

Kas įdomiausia, yra kai kurių požymių, kad tas modelis ims per kelis artimiausius dešimtmečius veikti praktikoje, nes aiškių požymių, kad prie to einama, jau matosi. Apie tai, kad toks modelis galėtų veikti, kaip grynas – abejoju, tačiau bent jau dalis mechanizmų šitaip veikia.

Pažiūrėkim, kokia yra įprasta monetarinė-fiskalinė sistema, ją išreiškus kaip pačią paprasčiausią schemą pagal TB, kur iš viršaus yra pinigų leidyba (centrinis bankas) – suprimityvinus ir pažiūrėjus mokesčius per finansinę apyvartą, ji grubiai atrodytų taip:

  • Bankai leidžia pinigus į apyvartą (per paskolas ir multiplikavimą) ir praktiškai nemoka mokesčių
  • Verslas ima paskolas ir moka saikingus mokesčius
  • Vartotojai dirba versle ir moka didelius mokesčius

Buka piramidė, kaip sakant. Įdomumas yra toksai, kad pagrindinė mokestinio krūvio dalis tenka apatinei grupei (pvz., Lietuvoje suminis darbo jėgos apmokestinimas, skaičiuojant su PVM, sudaro berods 53%, be PVM – berods 47%), o pinigų leidyba yra iš viršaus į apačią – bankai tampa pinigų pirminiais savininkais. Žodžiu, paprasta viskas. Problemos su tokia schema yra dvi: finansiniai burbulai neapmokestinamame bankų segmente ir labai netolygus pajamų pasiskirstymas, dėl kurio kyla visokios socialinės problemos (socialinių garantijų trūkumas, mokamas mokslas, etc.).

O vat dabar imkim ir paverskim tą piramidę kitaip, irgi suprimityvintame pavidale:

  • Bankai dalina paskolas ir moka didelius mokesčius
  • Verslas ima paskolas ir moka saikingus mokesčius
  • Vartotojai leidžia pinigus į apyvartą ir praktiškai nemoka mokesčių

Galim suprasti, kad bent jau iš principo įmanoma perbalansuoti mokestinę sistemą taip, kad galutinis mokesčių surinkimas gautųsi maždaug to paties lygio. Klausimas tiktai toks: kas iš šito gautųsi?

Continue reading

Lagerinė Šiaurės Korėjos ekonomika

Kvadratines raides skaitantiems ir lagerinėmis sistemomis besidomintiems – tokia istorija iš dviejų dalių: pirma ir antra. Šiaip jau velniškai įdomus pasakojimas, net jei atmesim kraupiąją dalį – tiesiog iš jo galima nemažai atkurti apie tai, kaip organizuota išvystyta lagerinė ekonomika. Būtent tokia yra Šiaurės Korėjoje, kur valdoma, skelbiant keistą nacizmo ir komunizmo mišinį, vadinamą čiučche arba džiuče. Ar tai kažkaip panašiai.

Kim Čen Iras

Kim Čen Iras - dvasingasis čiūčkės idėjų nešėjas, didysis Šiaurės Demokratinės Korėjos Liaudies Respublikos brangusis ir mylimasis vadas

Čia verta pastebėti, kad Sovietų Sąjungoje pilnavertė stalininė lagerių sistema egzistavo grubiai apie 30 metų, iš kurių 10 pirmų metų tebuvo daugiau eksperimentas, o negana to, buvo dalinis sistemos pertrūkis karo metu, negana to, prasidėjus strateginėms Šiaurės įsisavinimo (pirmiausiai dėl karinės laivybos) ir urano kasyklų programoms, lageriai nemenka dalim virto mirties fabrikais, kur vidutinė kalinio gyvenimo trukmė neretai tesudarydavo vos keletą mėnesių, t.y., tęstinė sistema vėlgi veikti negalėjo. Kitaip tariant, klaikiausių stalininių lagerių atvejai – tai tiktai išvystytos lagerių sistemos užuomazgos, kai palygini su Šiaurės Korėja.

Šiaurės Korėjos atvejis – išties išskirtinis, ten lagerių sistema kūrėsi jau su visa bolševikų patirtimi, daug kompleksiškiau ir egzistavo gerus porą kartų ilgiau. Dabar korėjietiškuose lageriuose jau dirba žmonės, kurie gimė iš žmonių, kurie patys gimė konclageriuose. Pastarieji sudaryti iš milžiniškų kompleksų, kur įvairaus griežtumo įkalinimo įstaigos, nepilnamečių rengimo lageriams mokyklos, atskiros vyrų ir moterų zonos, o sėkmingiausi, „laisvėn“ paleisti kaliniai tampa etatiniais tų pačių koncentracijos stovyklų darbuotojais – mokytojais, prižiūrėtojais, etc.. Lagerių sistema tokia, kad kartą į ją pakliuvęs, ne tik pats joje lieki, bet lieka ir tavo vaikai, ir anūkai. Ten numatytos netgi kalinių dauginimo priemonės – vyrai su moterimis suleidžiami, kad pasidaugintų ir prigamintų dar naujų kalinių.

Žodžiu, kas supranta kvadratines raides – skaitykite. Kas nesupranta – klauskite, gal kas ras anglišką pasakojimo variantą.

Apie upių tėkmes ir ekonomines bei kitas teorijas

Čia šiaip mintis tokia man kilo, kaip į upių reguliavimą žiūrėti turėtų visokie skirtingi žmonės. Nepriimkite to rimtai, o geriau pafantazuokite patys ir pasiginčykite.

Upė, valtis ir šiukšlės

Čia šita upė rodos kažkokiame gal Vietname ar kokioje nors Kampučijoje... Nuotrauka gal ir ne į temą, bet tokiai temai labai tinkama, nes vaizduoja visą reikalo durnumą ir kartu niūrų realizmą.

  • Šiaip eilinis žmogus: noriu, kad upėje būtų galima saugiai ir ramiai maudytis, o jos vanduo būtų geriamas
  • Nuosaikūs socialistai: upių vanduo turi būti išdalintas visiems po lygiai
  • Komunistai: upės yra žmonių nuosavybė, todėl jas reikia reguliuoti, suvarant į kanalus, paskandinti jose liaudies priešus, norinčius atimti vandenį iš dirbančiųjų, o už savavališką vandens vartojimą – sušaudyti
  • Nacistai: upės yra arijų nuosavybė, todėl jas reikia reguliuoti, suvarant į kanalus, paskandinti jose visus nearijus, norinčius atimti vandenį iš arijų, o vandenį paversti iškiliausių arijų nuosavybe, kad jie galėtų pardavinėti kitiems arijams
  • Žalieji: upės yra gamtos šaltinis, todėl reikia draugauti su žuvimis ir rengtis drabužiais iš upėse augančių maurų
  • Frydmanistai: upės yra svarbus rinkos veiksnys, todėl reikia uždrausti statyti per jas užtvankas ir tiltus, o taip pat netrukdyti pilti į jas visokias gamybos atmatas, kadangi visi tie reguliavimai iškreipia ekonominę situaciją
  • Anarchistai: visi turi teisę šikti į vandenį, o paskui iš jo gerti, bet tą teisę iš mūsų atima valdžia ir didžiosios korporacijos
  • Neokomunistai: tarybiniais laikais valdžia į upes pripildavo daugiau vandens ir visi turėjo teisę maudytis
  • Feministės: patriarchato apologetai žemina moteris, kadangi upės yra pailgos ir simbolizuoja falą
  • Krikščionys: tik tikėjimas ir krikščioniška moralė padės mums atsigerti vandens, todėl tiktai pilnos šeimos turi gauti tam teisę
  • Islamistai iš Gazos ruožo: o pas mus nėra upių, todėl mes turime teisę pas jus apsigyventi ir gauti iš jūsų pašalpas, nes jūs, turėdami upes, mus diskriminuojate
  • Procesistai: mums jokio skirtumo, ką jūs darote su upėmis, tačiau jos turi būti išmatuojamos ir tekėti pagal tikslus
  • Kompiuterastai: ke? upstream ar downstream?
  • Keynes šalininkai: upių tėkmę reguliuoja pinigai, nes kuo daugiau pinigų, tuo daugiau galima pripirkti vandens, o kuo daugiau vandens, tuo daugiau galima išleisti pinigų
  • Naujųjų monetarinių teorijų šalininkai: pasaulinių bankų sąmokslas nupirko visas upes ir jų vandenį naudoja pinigų gamybai, tačiau šiuos kaupia bankuose, taip perimdamas visą ekonomikos valdymą
  • Šiaip ekonomistai: nėra įrodyta, kad upės teka kažkuria kryptimi ir kad ji nėra akmenys, tačiau ekonomikos dėsniai sako, kad jose gali būti vandens tais atvejais, kai upės teka į vieną pusę ir vandens yra, bet kita vertus…
  • Teisininkai: formuluojant upės apibrėžtį, taikytinos nuorodos į civilinio kodekso straipsnį, reglamentuojantį upių tėkmės kryptingumą, temperatūrą ir įsipareigojimų vykdymą, todėl tuo pagrindu norint išduoti maudymosi leidimą, reiktų pasiremti įsigaliojusia praktika…
  • Biurokratai: už upių vandens gėrimą turi būti taikomos baudos, o norintiems prie upių prisiartinti, reikia užpyldyti 7 formų paraiškas ir gauti patvirtinimus, leidžiančius įvertinti leidimo išdavimo galimybių tyrimo patvirtinimo analizės projektą, pagal kurį bus nuspręsta dėl to, kokio dydžio baudas skirti už įstatymų pažeidimą, įvykdytą prašant leidimo
  • Mokesčių inspekcija: visas vanduo, įskaitant ir upių vandenį, yra galutinis vartojamas produktas, todėl yra apmokestinamas 21 procentu PVM, o už neteisėtą jo gėrimą turi būti baudžiama, kaip už nelegalius atsiskaitymus natūra ir gamtos išteklių vagystę, o siekiant išvengti mokesčių slėpimo, visiems įtariamiems vandens vartojamu preventyviai bus blokuojamos sąskaitos
  • Verslininkai: norėjom valtis nuomoti, bet valdžia neleido, valtis konfiskavo ir baudas uždėjo
  • Mafukai: norėjom verslininkus reketuoti, bet valdžia pirmiau suspėjo
  • Megztos beretės: valdžia vandenį vagia, žmonėms nelieka
  • Medikai: šioje upėje yra pavojingas bakterinis užterštumas, nitratų ir pesticidų kiekiai viršija visas normas, sunkiųjų metalų užterštumas yra pavojingas sveikatai
  • Rubikai: už vandenį iš upės visi turi mokėti mums pinigus, o vandens iš upės gėrimas yra nelegalus veiksmas, už kurį mes pinigus išsireikalausime per teismus
  • Autorių teisių gynėjai: už bet kokius garsus, panašius į vandens čiurlenimą, pliuškenimą, burbuliavimą ar ošimą turite mums susimokėti mokesčius, nes mes atstovaujame šių garsų savininkus
  • Visokie šiaip politikai: mes sumažinsime upių kainas, o jų tėkmę padidinsime aukščiau vidurkio
  • Žvejai: o kodėl šioje upėje išdvėsė žuvys?
  • Vaikai: mes išsimaudėme upelyje, o mus šunvotėm išbėrė
  • Chronius, netyčia girtas paslydęs Nėries pakrantėje: gelb, ble, bul ble bulbulbul…
  • Bebrai: o, maistas pats atėjo

Ekonomistams užtrolinti

Ekonomistams užtrolinti čia parašysiu labai trumpą ir paprastą mintį, kuri kilo, pasikalbėjus su vienu protingu žmogumi apie tiesinius ir netiesinius ekonominius procesus ir informacijos analizavimo galimybes. Beje, jei kam iš ekonomistų kyla abejonės, tai pas ką nors kokiam nors matfake galit pasitikrinti.

Taigi, kadangi galime padaryti prielaidą, kad praktinės ekonominės makrosistemos yra pakankamai sudėtingos, kad jose galėtų vykti procesai, atitinkantys nustatomus Tiuringo mašinai (netrivialus, bet akivaizdus įrodymas – kad ji pati realizavo Tiuringo mašinas), tai iš to seka, kad duotoji Tiuringo mašina gali emuliuoti ir kitas Tiuringo mašinas, o taip pat kad ištisos klasės teoremų joje negalima įrodyti baigtine resursų apimtimi, o taip pat, kad dalis procesų joje neišvengiamai turi prieštaravimus, atitinkančius apibrėžiamus pagal Gėdelio teoremą, o taip pat – ir šiaip iš aritmetikos kylančią nepilnatvės problematiką, o iš viso to seka ekonominių neišvengiamas neišsprendžiamų ekonominių problemų formulavimas per įvairius galus, bet negana to, dėl iš Tiuringiškumo kylančio atvirkštinio neatkuriamumo (emuliuojama mašina negali atsekti emuliuojančios logikos) seka dar ir negalimumas identifikuoti savo pačios dėsnius savo pačios ribose, ko galutinėje pasekoje gauname neišvengiamą bardaką.

Iš to kyla labai daug visokių įdomių klausimų, kur kartais ir palyginti kai kuriuos ekonominius procesus sunku su kuo nors, o belieka tik kažkokias metaforas naudot.

Trumpai tariant, teisingų ir pilnų ekonominių teorijų nėra, nebuvo, nebus ir būti negali, o dar daugiau – ekonomika yra neabejotina terpė efektingam įvairiarūšių kliedesių dauginimuisi. Kita vertus, baigtinius ekonominius scenarijus konkrečiais atvejais dėl tų pačių priežasčių dažnai galima apskaičiuoti praktiškai, tik reikia žiūrėti paprastuoju būdu.