Tag Archives: toyota

TIM WOOD: septynios švaistymo rūšys ir muda

Tim Wood yra nežmogus. Jis tėra blogio demonas, kuris puola įmones, apkrėsdamas jas muda – chroniška liga, pasibaigiančia žlugimu. Tim Wood yra tylus, nepastebimas, tačiau jis suėda pinigus, darbuotojų darbo laiką, prekes, o jo paskleista muda garantuoja, kad klientai gaus visiškai neadekvatų produktą už neadekvačią kainą, nesvarbu, ar tai būtų paslauga, ar koks nors gaminys. Įmonės, kurios apkrėstos muda, tampa mūdakų įmonėmis, su jomis niekas nenori turėti reikalų. Jų darbuotojus visi taip ir vadina – mūdakais. Kaizen tikslas – naikinti mūdą ir išvyti Tim Wood lauk. Tam yra visas Lean, tam yra ir Six Sigma burtai.

Hiena

Tim Wood - kaip hiena, kuri tik ir laukia, kad prigulsite, bet jei tik bandote kovoti, išsyk pabėga. Ir ji ne viena: vos tik atsipalaiduosite, paaiškės, kad jų visas būrys. O kai pulsite vieną, paaiškės, kad jus iš nugaros pula 10 kitų, apie kurias neįtarėte.

Aš jums garantuoju, kad Tim Wood slepiasi ir jūsų įmonėje. Ir jūs jau ne sykį klausėte savęs, kas tas bjaurybė, kuris viską gadina, trukdo, kuria darbo perteklių ir kažkur sueikvoja pinigus. Visi to klausia, bet tik nedaugeliui pavyksta to atmatos atsikratyti.

Continue reading →

Edward Deming: 14 šventų principų, kuriais privalot vadovautis

Edward Deming

Šitas dėdulė, gimęs dar 1900 ir, deja, jau miręs, yra šventasis, kurio abrozdėlį turi ant sienos laikyti kiekvienas religingas vadovas. Jungtinėse Valstijose sukūręs visus šiuolaikinės vadybos pagrindus, Edward Deming liko neįvertintas, tačiau kai 1947 atvažiavo į Japoniją, šie suprato, kad pas juos atėjo Mesijas. Visas Japonijos ekonominis stebuklas - tai šio dėdulės žodis, kritęs į japonų širdis. Visi japoniški vadybiniai tobulumai, Toyota Kaizen ir taip toliau - tai Edwardo Demingo vadybinės bažnyčios žodis. Melskitės, nusidėjėliai.

Jei kam nors nežinomi tie 14 Edward Deming kokybės vadybos principų, tai čia jums kaip šventas raštas bus, kaip kokie Dievo įsakymai. Šie principai – tai ne šiaip kokios nors gražios frazės, kurios gražiai skamba. Tai esminiai dalykai, kurių nedarant, įmonės žlunga, o kuriuos darant – klesti. Tai procesinio valdymo ir nuolatinio veiklos gerinimo baziniai principai.

Pabandykit kiekvieną Demingo principą pakvestionuoti*, pamodeliuodami scenarijų: kas įvyks, jei įmonėje diegsim priešingą dalyką, vadovausimės priešingu principu? Arba kas įvyks, jei šito išvis nesilaikysim? Tada suprasit, kad tai yra tokios esminės vadybos tiesos, kad jas reikia mokytis net ne atmintinai, o kaip esminius dalykus, gyvenimo principus, kuriais reikia remtis visur.

Kai kalbama apie japonišką verslo vadybą, apie gamybą, kuri stebuklingai kokybiška ir gera, nepaisant stebėtinai mažų savikainų, dažniausiai nei neįtariama, iš kur tai atėjo. O tai atėjo iš JAV, kai po II Pasaulinio karo į okupuotą ir sugriautą Japoniją atvyko statistikos profesorius Edward Deming. Jį pakvietė generolas Mac Arthur – kad padėtų suorganizuoti gyventojų surašymą. Baigėsi tuo, kad profesorius ėmė dėstyti darbo organizacimo metodus japonų įmonių vadovams ir inžinieriams – būtent tiems, kurie Japonijoje surengė kokybės revoliuciją.

Jei savo įmonėje norite japoniško stebuklo, kalkit Demingo principus tol, kol imsit šitais dalykais gyvent, kalkit tol, kol užmiršit, kaip tuos principus užrašyti, kalkit tol, kol tai taps jūsų pačių idėjomis, kalkit tol, kol patys imsit šiuos dalykus atrasdinėti patys iš savęs, iš savo patirties, iš savo išmąstymų, kaip didžiąsias tiesas. Bet kol neatradote jų patys – paskaitykite.

Continue reading →

Hibridai ekonomiški? Tikrai tikrai?

Toyota Prius, kurią turi kai kurie iš mano draugų ir labai džiaugiasi jos ekonomija ir ekologija (trololo, trololo), nors mašina kartais ir pakimba, kaip kokie windows, pasirodo besanti nei ekonomiška, nei ekologiška. Na, kaip gali paprieštarauti šitam? Tokiam akivaizdžiam ir įtikinamam:

Taigi, BMW M3 ėda mažiau degalų už Toyota Prius. Turit faktų, kad kitaip? Nagi?

Continue reading →

Kai mašina pakimba…

Kompiuterastų tarpe prieš kokius 10 metų buvo toks anekdotas:

Važiuoja keliese nauja mašina, pilna visokių navarotų – kompiuterizuota, super-duper, tobulybės viršūnė. Staiga sustoja – kažkas atsitiko. Vairuotojas bando užvesti. Neužsiveda. Bando dar – visvien neužsiveda. Kaip bebando, vis nesiseka. Keleiviai ima dalinti patarimus – patikrinti akumuliatorių, patikrinti, ar degalai nesibaigė, etc.. Niekas nepadeda – neužsiveda ir viskas. Galų gale vienas iš keleivių, kompiuterastas, pareiškia:
– Klausykit, o jei mes viską išjungsim, išlipsim, užrakinsim, o paskui atrakinsim ir vėl sulipsim, gal užsives?

Kompiuterastams sprendimas natūralus: tiesiog perkrauti OS.

Taigi, šiandien važiuojam su draugais vienoj mašinoj, iš Palangos. Mašina – technologinis šedevras, Toyota Prius, hibridas, viską valdo kompiuteris. Stabtelėjom užkąsti. Užkandom. Įlipam. Mašina neužsiveda. Ar taip, ar anaip, neužsiveda ir viskas. Lemputėm mirksi, bet nevažiuoja. Vairuotojas ir taip, ir anaip, ir raktelį įkiša, ir ištraukia, ir "Start" mygtuką spaudo, kažką perjunginėja, bando atrakint, užrakint – nei velnio. Po gerų 5 minučių bandymų kyla mintis: o gal visi išlipkim, užrakinkim, atrakinkim ir vėl įlipkim. Ir ką jūs manote? Mašina persikrovė, kompiuteris užsivedė, važiuojam toliau 🙂

Kiek pavyko išmastyti – priekinėse sėdynėse esantys davikliai nustato, kad mašinoje yra keleivių ir jei neišlipi, neišjungia kompiuterio, kad ir ką darytum. Tuo tarpu visiems išlipus ir jau tada užrakinus, kompiuteris išjungiamas, tad ir persikrauna. Pakibo, atrodo, todėl, kad sustojus, buvo pamirštos įjungtos lempos, bent jau tokią išvadą padarėm…