Monthly Archives: balandžio 2013

Tarybinė sovietmečio moteris, SSRS plakatas

Sovietmetis ir higieniniai įklotai moterims

Kažkaip pradėjau rašyti vieną straipsnį apie tai, ko nebūdavo sovietmečiu, ale matau jau, kad išsiplėtė tas tiek, kad kaip vieną jį dėti tiesiog beprasmiška. Jau ir taip iš ano išsiskyrė atskiras straipsnis apie sovietmečio rūkalus., o ir toliau viskas kažkaip man plečiasi. Todėl čia jums ir pradedu kitkuo – tai paskirais gabaliukais, įvairiatemiais fragmentais apie belenką. Tikiuosi, kad šitie bus ne per ilgi, tad skaitydami nenuvargsit ir patirsite įdomumo.

Tarybinė sovietmečio moteris, SSRS plakatas

Kasdien vis laimingesnis gyvenimas, kaip skelbė moterims sovietinė propaganda. Dabar spėkite, ką šita kolchoze gyvenanti moteris daro, kai jai mėnesinės, o vaistinėse nėra vatos anei marlės?

Taigi, šiandien pradėkime nuo moteriškų dalykų – labai paprastų, tokių, kokių anais laikais SSRS nebuvo, nors vakarietiškos moterys laikė šitai visiškai įprastu dalyku. Taip, nuo moteriškų higieninių paketų, įklotų bei tamponų, kurių nebuvo tais laikais, kai moters teises gerbianti dvasinga tarybinė santvarka užtikrino moterų lygybę tuo būdu, kad joms viskas būtų kaip vyrams. O ko nėra vyrams, tai juk ir moterims nereikia.

Ne, nu suprantate, aš juk ne moteris, tai negaliu visko detaliai aprašyti, nes tokios patirties neturiu. Bet kai mūsų moterys kokios tai drovios ir nedrįsta realijų papasakoti, tai tenka man tai daryti. Todėl, kadangi jau turiu patirties rašymuose apie moterų higieną, tai štai jums ir dar vienas visiškai neprofesionalus straipsnis intymia moteriška tema.

Continue reading

Cigarečių reklaminis plakatas iš SSRS laikų

Rūkalai sovietmečiu

Tabakas yra šlykštus, jis sukelia ligas ir priklausomybę, o be to, smirda. Rūkymas yra blogis, tai akivaizdu. Bet būna ir dar blogiau, nei galim įsivaizduoti šiais laikais.

Nežinau, kaip jums nupasakoti, kokios cigaretės būdavo sovietmečiu. Aš netgi nežinau, kaip jums nupasakoti įprastų sovietinių cigarečių skonį, kuris varijavo maždaug nuo lauko tueleto smarvės iki svylančių nagų kvapo. Gal taip jums pasakysiu tiems, kas rūko: jei staiga parduotuvėse dingtų dabar įprastos cigaretės, o vietoje jų atsirastų tokios, kokios būdavo sovietmečiu, tai maždaug su 3/4 tikimybe jūs mestumėte rūkyti per vieną dieną.

Papirosai Belomorkanal

Belomoras buvo beveik nerūkomas Lietuvoje, nes tai buvo ne tai, kad žemas lygis, bet dar ir asociacija aiški su visa konclagerių sistema. Kita vertus, ir visi kiti sovietiniai rūkalai buvo tokie, kad kitaip, kaip lageriniais jų nepavadintum.

Atsimenu, prieš kokius 8 metus kažkur stalčiuje atradau užsigulėjusių dar nuo sovietmečio „Kosmos“ cigarečių. Per kelioliką metų jos spėjo visiškai išsikvėpt ir perdžiūt, tapo visiškai bekvapėmis. Kadangi jau gerokai buvau primiršęs, kas tai per brudas, nutariau jų pabandyti ir vos neapsivėmiau jau nuo pirmo dūmo. Ta pati sovietinė smarvė – būdingas išmatų dvelksmas, tik kad per krūvą metų daug kartų susilpnėjęs. Bet visvien pakankamai stiprus ir šlykštus, kad aš jums nelinkėčiau netgi užuosti. Ir patikėkit manim, aš žinau ką sakau, nes rūkau jau daugiau, kaip 30 metų ir esu bandęs tiek cigarečių rūšių, kad dauguma jūsų pusės pavadinimų net girdėję nesate.

Tarp kitko, cigaretės sovietmečiu nebuvo labai jau pigios: „Kosmos“ pakelis kainavo 70 kapeikų (iki gal kokių 1982, kai visos cigaretės pabrango pabrangimo – kainavo berods 40). Tos 70 kapeikų, grubiai perskaičiavus pagal dabartines kainas, tai būtų kokie 7 litai. Ir tos „Kosmos“ cigaretės buvo begalę kartų prasčiau, negu prasčiausios iš visų cigarečių, kokias galite nusipirkti parduotuvėje šiais laikais.

Visgi skirtingos cigaretės skyrėsi, tad aš jums papasakosiu apie kai kurias žinomiausias, garsiausias to meto rūšis. Kai kurių pavadinimų cigaretės gaminamos ir šiais laikais, kai kurių kas nors parsiveža iš kokios nors Rusijos. Tik dabartinės visai kitokios – netgi kažkokiame Rusijos glūdumos Zažopinske ar Muchosranske jau nerasite cigarečių, kurių skonis bent dešimtadaliu būtų toks šlykštus, kaip sovietmečiu, o tikrų sovietinių cigarečių dabar jau net visiški chroniai nerūkytų.

Continue reading

10 išskirtiniausių visų laikų prekės ženklų ir logotipų

Toksai garsus internetų dizazineris, ponas Marius Frogsign užrodė kažkokios kontoros padarytus prekių ženklų rinkimus neseniai, kur buvo krūva logotipų, esą geriausių per paskutinį pusę šimtmečio. Nežinau, kaip ten per kokį pusę šimtmečio, bet man išsyk tas sąrašas pasirodė su puse šimtmečio nieko bendro neturintis. Kitaip tariant, reflektuojantis tiktai kažkokį dabartinį momentą, kuris labai jau laikinas ir tesusietas su esamu kokių nors kompanijų akcijų augimu.

Tai panašiai, lyg kas sakytų, jog Justin Bieber yra žymiausias visų laikų atlikėjas, nes jis dabar kokioje nors 1 vietoje kažkokiuose topuose: tokius dalykus gal ir galėtų aiškinti kokia nors Justin Bieber gerbėja, bet žmogui, kuris bent kiek sveikos nuovokos turi, akivaizdu, kad tasai Byberis nepapultų nei į tūkstantuką.

Kai tik kyla kalba apie žinomiausius pasaulio logotipus ir prekės ženklus, tai aš prisimenu vieną iš tų, kurių niekad nepavyks išbraukti – tai Pan Am (dar žinoma, kaip Pan American World Airways). Ir jei kažkas aprašinėja ryškiausius XXa. antros pusės prekės ženklus, o užmiršta Pan Am – reiškia, kad jis yra Justin Bieber gerbėjas. Pan Am – tik vienas iš daugelio prekių ženklų, tačiau jis labai simptomatiškas. Nežinoti Pan Am, kalbant apie prekės ženklus – tai panašiai, kaip nežinoti The Beatles, kalbant apie pop muziką.

Pan Am – prekės ženklas, pergyvenęs savo kompaniją

Netgi Coca Cola ar Apple neįstengia pralenkti savo įvaizdžio galia to įspūdžio, kurį keldavo Pan Am. Nes Pan Am – tai bene vienintelė kompanija, kurios logotipą atpažįsta daugelis tų, kas gimė ir užaugo jau po to, kai ši bankrutavo ir dingo, o nuo to laiko jau praėjo pora dešimtmečių. Ir aš jums garantuoju, kad ją žinos ir daugelis tų, kas gims dar po poros dešimtmečių.

Pan Am logotipas

Jau daugiau, nei 20 metų praėjo nuo kompanijos bankroto, bet tai vis dar vienas žinomiausių logotipų pasaulyje.

Kokiais 1960-1970 Pan Am buvo ta kompanija, kuri galėjo pardavinėti bilietus į Mėnulį. Ir jie pažadėjo tuos skrydžius, o žmonės rezervavosi bilietus, nors ir suprasdami, kad skrydžiai bus negreitai. Būtent šiai kompanijai buvo kurtas legendinis Boeing 747, tapęs tolimų skrydžių simboliu. Bet anksčiau ar vėliau net superkompanijoms ateina galas. Po naftos krizės kompanija staigiai ėmė smukti. Jau apie 1980 prasidėjo lėtas kolapsas su turto išpardavinėjimais, o 1991 metais buvo paskelbtas bankrotas. Tačiau ne užmarštis.

Būtent Pan Am sudizainintos tašytės kadaise tapo mados klyksmu, iki šiol mėgstamu visokių hipsterių. O šios kontoros stiuardesės buvo dresiruojamos taip, kad psichologai iki šiol kalba apie Pan Am šypseną (mūsuose labiau žinomą, kaip amerikoniška šypsena). Kai skrisite padoresnės kompanijos lėktuvu ir jums pasiūlys nemokamos užkandos, tai žinokite, jog būtent Pan Am tai sugalvojo, o kitos kompanijos nusižiūrėjo. Ir kai kur nors pamatysite kompiuterinę bilietų rezervaciją, tai žinokite, kad tai irgi Pan Am išradimas – dar iš tų laikų, kai jūs gal net ir gimę nebuvote.

Kai Pan Am nuspręsdavo, atsirasdavo aerouostai, viešbučiai ir nauji turizmo maršrutai. Net SSRS tai buvo vienas iš žinomiausių prekės ženklų. Jei manęs kas nors klaustų, kos prekės ženklas, koks logotipas yra įsimintiniausias ir ryškiausias iš tų, kokie kada nors egzistavo, tai aš matyt neturėčiau kuo abejoti – tai Pan Am.

Bet yra ir kitų įdomių ženklų bei logotipų, vertų dėmesio – ne tik ta viena avia kompanija. Ir aš čia truputį papasakosiu – gal ne vien apie tuos logotipus, kurie žinomiausi visiems dabar, bet apie tuos, kurios į prekių ženklų klasiką tikrai pakliuvo visiems laikams. Apie tokius, kurie yra neužmirštami, išskirtiniai, o kartais – netgi nesuvaldomi.

Continue reading

Zuokas gerina Vilniaus transportą

Artūras Zuokas, bandantis sunaikinti privatų transportą, yra akivaizdus socialistas: su jo taipininkais palyginus, socdemai yra aiškūs dešinieji, gi pats Artūras Zuokas, kiek matau – kažkur politiniame tarpe tarp Rolando Pakso ir Algirdo Paleckio.

Apie tai, kad Vilniaus meras tiesiog nevykusiai atkartoja Pakso istoriją  – jau rašiau, kai rašiau apie liberalus, pusliberalius, liberastus ir visokius prisiplakėlius prie jų – ten makalynė kaip reikiant. Dabar gi reikia pastebėti, kad Zuoko kalbos apie tai, kad reikia tartis su Gazprom bei nesąmoningas noras visiškai suvalstybinti keleivių pervežimą Vilniuje – tai aiškus visiškai socialistinių pažiūrų simptomas, primenantis kažkokį sovietmetį ir komunistų kovą prieš privatų verslą.

Taigi, sakyčiau, kad pakankamai netoli nuo Socialistinio Liaudies Fronto, prie kurio gal ir prisijungs visas tas judėjimas „Taip“: juk matome, kad ideologiškai jie artimi vieni kitiems. Ir vieniems ir kitiems vieta yra ne valdžioje, o kur nors politiniame šiukšlyne. Tokie pokyčiai turi įvykti, jiems jau po truputį ateina laikas.

Kukurūznikas

Vienas iš Artūro Zuoko projektų - tai kažkokios Vilniaus avialinijos, kurioms dar neatsiradus, jau užtikrintai galim pasakyti apie tai, kaip jos baigsis. Sovietiniai metodai, kur valstybė susigalvoja daryti kažkokius absurdiškus verslus, visada baigiasi bankrotu. Keistu pervežimų bizniu su visokiais metro, tramvajais, išnaikinamais privačiais vežėjais, abonento bilietais, belenkaip ant šaligatvių pribraižytomis dviračių juostomis, skylėtomis gatvėmis, oranžiniais dviračiais ir kitokiais absurdais jau tapo visas Vilnius. Ir sprendžiant iš miesto skolų, visas Vilnius eina į bankrotą.

Patyliukais tiesiog naikinami visi privatūs vežėjai. Mikrobusai, autobusai – jei tik jie yra privačių įmonių, kitaip tariant – nepritaikyti kažkokioms neaiškioms savivaldybinėms veikloms – jie naikinami ir viskas. Naikinami, remiantis keista valdžiažmogiška pseudologika: esą tokia įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ uždirba per mažai pinigų. Aš jums patylėsiu apie tai, kas išties uždirba per mažai pinigų, bet jūs mane supratot ir patys. Socializmas, žinote: „atimkim ir pasidalinkim“.

Šiaip jau, nukrypstant į finansus – kai kurias tendencijas viešojo transporto valdyme galima įtarti tiesiog pažvelgus į finansinės apmokėjimų struktūros pokyčius ir tai, kaip kardinaliai prastinamas susisiekimas tiems, kas naudojasi tuo viešuoju transportu, naikinant privačius vežėjus: jau legenda tapęs abonento bilietas yra apmokamas pagal laiką. Taip, tai reiškia, kad kuo lėčiau transportas važiuos, kuo blogiau bus aptarnaujami keleiviai, kuo nesąmoningiau bus organizuojami maršrutai – tuo daugiau ta savivaldybinė kontora uždirbs. Taip, jūs teisingai supratote, finansinis pelningumo didinimo modelis, esant dabartinei schemai, būtent toks. Ir panagrinėję tokią schemą, beje, galite rasti atsakymą į klausimą, kodėl buvo panaikinti talonėliai. Taip, jūs teisingai supratote, jie nesiderina su apmokėjimo pagal laiką modeliu, nes jie orientuoti į maksimalų pervežimų efektyvinimą.

Vilniaus savivaldybė, kuri turėtų gyventojus informuoti apie svarbius įvykius, tyli. Jos puslapis jau tapęs kryptingai veikiančiu informacijos šaltiniu: ji skleisti fantazijas apie nemokamą transportą ir esą atpigusius bilietus, bet nesugeba pranešti, kad Balandžio 3 prieš savivaldybės veiksmus vyks mitingas. Paskaičius savivaldybės puslapį susidaro įspūdis, kad visi laimingi ir džiaugiasi, tad apie protestus nėra ką galvot.

Trumpai tariant, paskatinkime taipininkų susijungimo su frontininkais procesą: ryt, Balandžio 3 dieną prie Vilniaus savivaldybės, 12 valandą 15 minučių vyks mitingas. Organizuoja privatūs vežėjai. Ir net jei jus dabartinė Vilniaus valdžia užkniso ne dėl transporto, o dėl šildymo, dėl išdaužytų gatvių ar dėl kitų nesąmonių – ateikite. Nes tik taip galite parodyti, kad norite pokyčių.

Kurių galų kažkokie politikanai gali nurodinėti, kas gali daryti verslą ir kaip kam patogiau važinėti? Kokio velnio savivaldybė naikina verslą vardan kažkokios klaikios valdiškos sovietmetį menančios įstaigos gelbėjimo? Žodžiu, nestabdykim.

Manęs abrozdėlis, Rokiškis Rabinovičius meniniame pavidale

Štai tokį puikų manęs abrozdėlį ponia Enorca nutapė, kad jūs visi dabar žiūrėtumėt į mane, gėrėtumėtės ir bučiuotumėt savo displėjus, kuriuose mane čia matot – čia būtent jūsų brangus ir mylimas Rokiškis Rabinovičius jūsų sapnuojameme pavidale, saulėtą vasaros dieną. Nes jūs mane labai mėgstate ir negalite be manęs apsieit ir žinote, kad jei manęs nuolankiai neprašysite, tai pavasaris neateis.

Rokiškis Rabinovičius visame gražume

Štai toksai aš gražus su auksinėm raidėm nasruose

Manęs čia neseniai kažkas klausė, kam man pinigai ir auksas, negi aš juos valgysiu? Atsakymą jūs dokumentaliai matote užfiksuotą patikimo žmogaus, kuris jums rodo, kad valgau net ir auksines raides, nes esu toksai gražus ir puikus.