Category Archives: Blogai

Blogai, blogosfera, blogofermos, blogorama ir kiti dalykai – techniniai ir literatūriniai

Rokiškis Rabinovičius per paieškos akinius

Aš laikas nuo laiko vis pasižiūriu į tai, pagal kokias paieškos frazes pas mane ateina įvairūs žmonės. Jau esu ne kartą apie tai rašęs, nes man su tokiais žmonėmis labai sekasi. Nes tiktai išimtiniais atvejais paieškoje mane suranda normalūs ir protingi žmonės, o dažniausiai ateina visiški puspročiai ar dar blogiau – kokios nors Justin Bieber gerbėjos. Tai aišku, kad tokios čia vos ateina, tai ir išeina. Kaip ir kiti visokie bepročiai. Nes aš jums pažadu, kad tokių kliedesių, pagal kokius mane suranda – tikrai nėra šiame bloge. Nes netiesa visa tai, kad aš rašau vien nusišnekėjimus ir absurdus.

Stebime visus tuos idiotus

Puspročių kiekis didėja ir didėja. Vieną dieną tie dibilai sukels pasaulio katastrofą ir viskas pavirs dūmais ir ugnies kamuoliais, po kurių teliks dykros. Bet išgyvens graužikai. Taip, jūs visi esate pasmerkti ir visa žmonijos baigtis jau seniai aiški.

Aišku, dažniausios frazės, pagal kurias mane randa – savaime aiškios. Pavyzdžiui, tokios, kaip „žiurkės Rokiškyje“, „Rokiškio prostitutės“, „Rokiškio pacukai“ ir panašios. Bet sveiko proto žmonių per Google paiešką čia visgi ateina ne tiek jau ir daug. Netgi normalių frazių apie šiaip Rokiškį beveik nėra kažkodėl. Arba tiesiai ieško Rokiškio Rabinovičiaus, arba kažkokių kliedesių. Tiesa, paskutiniu metu tarp visų tų frazių, kur aiškiai žino, ko ieško ir ieško tikrai manęs, ėmė dominuoti nauja – „žiurkėnas Rokiškis“.

Bet kad įrodyčiau jums viską, tai štai jums truputis dažniausių idiotiškų frazių, kurių čia kažkodėl ateina ieškoti tie, kas neieško Rokiškio, o ieško kažkokių kitų dalykų. Vat jums, eilės tvarka nuo populiariausių iki retesnių, bet visos – daugkartinės, t.y., ne vieno asmens sugalvotos:

  1. Užkalnis Gražulis – matomai, ponas Andrius Užkalnis kažkam asocijuojasi gal su tokiu kitu veikėju, kuris yra seimūnas ir apie kurį pasakojami anekdotai bei palyginimai įvairūs. Petras Gražulis irgi yra tapęs politiniu personažu. Tik jei ponas Andrius Užkalnis tokiu personažu patapo savo noru ir grynai smagumo dėlei, tai Petras Gražulis matyt tapo savaime. Tačiau ko gero yra tokių, kurie nesupranta skirtumo, nes jiems tiesiog neduota suprasti. Tai natūralu. Bet kodėl tokie bukučiai eina pas mane? Ir kodėl paskutiniu metu tai tapo populiariausia paieškos fraze, pagal kurią mano tinklaraštį žmonės atranda?
  2. Vokiečių snaiperiai – vienas iš tų grynai nesuprantamų atvejų, kai nežinau, kodėl čia kažką Google atveda. Spėju, kad kokie nors fašistai pridarė apie mane kažkokių SEO optimizacijų piktybinių. Kažkoks Google bombingas gal. Prisiminus tą atvejį, kur įvedi į Google „Grinevičiūtė“, o išlenda visai neaišku kas, tai nenustebčiau, jei kas nors čia klastingai man pridarė užuominų apie tai, ką man žada padaryt.
  3. Protingas Chamas – čia jau tikrai ne apie mane, nes aš tą žmogų pažįstu ir žinau, kad tai ne aš, nors kelis kartus ir buvo pateikiama įtarimų, kad aš esą esu jisai. Tai galiu užtikrinti jus, kad tuos įtarimus pateikė tikrai neprotingi ir ne chamai, o dibilai. O Protingas Chamas tikrai yra protingas ir tikrai yra chamas. Aš tą jums galiu užgarantuoti visiškai. Ir jo galvoje yra toksai visokios informacijos ir kompramato archyvas, kad jei jis tą paviešintų, tai Lietuvoje būtų maždaug 1000 kartų daugiau isterikų, nei čia jų sukėlė WikiLeaks.
  4. Kaip tapti protingesniu? – kai man daug kartų sakydavo, kad kovoti su dibilais yra beprasmiška, aš kartodavau, kad žmones reikia šviesti ir jie gaus galimybę tapti protingesniais ir susitvarkys savo bėdas. Ir štai jums rezultatas: viena iš dažniausių paieškų – tai proto paieška. Žmonės tikrai nori tapti protingesniais ir stengiasi. Mano gyvenimo tikslas jau pasiektas – Lietuva bando tobulėti. Ir aš dabar jau galiu džiaugtis, kad atsirado supratimas, jog proto reikia ieškoti, o bet kokia idiotiška nuomonė nėra savaime kažko verta.
  5. Ant kalbainių dėjom – o čia aš dabar imsiu ir pasakysiu: nors aš ir ne kartą esu rašęs apie kalbainius, nedėčiau ant jų. Nes negalima tiesiog dėti ant kliedesių platintojų, reikia juos kaip reikiant pakratyti.
  6. Didžiausias Zimbabvės doleris – taip, apie hiperinfliaciją ir šimtą trilijonų Zimbabvės dolerių rašiau kadaise. Bet kodėl žmonės ėmė domėtis Zimbabve? Gal su Lietuva lygina? Tai jei kam įdomu, priminsiu, kad biudžetų valdymas Zimbabvėje laikomas geresniu, nei Lietuvoje. Priežastis – negalimumas skolintis ir leisti infliacinių pinigų, atsiradęs dėl rinkos dolerizacijos, t.y., finansinė drausmė valdžioje. Čia jums atsakymas, kodėl Lietuvai išties reikia euro, tą kadaise įvardino pati Dalia Grybauskaitė: ne tam, kad būtų gerai, o tam, kad valdžiažmogiai nustotų taškyt pinigus į visas puses. Deja, Graikijos pavyzdys rodo, kad euro įvedimas pinigų taškymo nesustabdo, tad čia reikia mums pakoreguoti šitą idėją ir rimtai pagalvoti apie tai, kad Lietuvoje reikia įvesti dolerį.
  7. Psichotronas – nežinau, kodėl, bet ateina kažkokie psichikos bangų ieškotojai. Matyt, plinta Lietuvoje iliuminatai ir driežažmogiai, kurie spinduliuoja į smegenis visokiomis bangomis ir psichotronais. Todėl žmonės ir ieško. Šviečiasi, domisi. Tai labai gerai. Pischotroninio ginklo panaudojimas prieš žmones sukelia visokias Eurovizijas ir naktines reformas, todėl kovokime prieš driežažmogius, stokime į Ktulu rėmėjų gretas! Tiktai Ktulu padės mums išsigelbėti!
  8. Vidutinis penio ilgis Lietuvoje – WTF? Aš jums ką, bybių matuoklių pardavėjas? Jūs čia ateinate ir ką darote? Ko jūs čia ateinate, asilagalviai puspročiai?
  9. Kedys Rokiškyje – WTF? Čia apie Drąsių Kedį, kiek suprantu? Kas čia per naujas gandas?
  10. Graikija slepia mokesčius – jie ne tiek slepia, kiek švaisto mokesčius. Ir mūsų mokesčius irgi. Ir mūsų pinigus. Bet paaiškinkite man kas nors, kas dedasi žmonių galvose, kad jie susigalvoja tokį briedą, kad valstybė slepia mokesčius? VMI kovoja su mokesčių slėpėjais, o tie įtariami slėpėjai – tai visokios įmonės. O vat imtų VMI ir pradėtų kovoti su valstybe, nes ši slepia mokesčius. Čia net nesvarbu, ar absurdiška, čia juk savaime nuostabu būtų. Įsivaizdukim, ateina mokesčių inspektoriai į kokią nors ministeriją ir uždeda baudas už mokesčių slėpimą. Arba Seimo sąskaitas areštuoja. Nuostabu būtų. Aš apsidžiaugčiau.
  11. Aurimas Guoga dievas – aš įtariu, kad čia yra kažkoks briedas, nes nežinau jokio Aurimo Guogos. Ir netgi pats savo blogo nesuradau pagal tokią frazę Google paieškoje. Aš įtariu, kad arba čia kažkas šposija, arba kažkam Google grybauja, arba tas Google Analytics yra visai jau gaidys. Beje, pastarojo dalyko neneigiu, nes ėmė labai šlykščiai daryt – perjunginėt prievartiniu būdu į kažkokią naują versiją, kuri visai lieva, o kai bandai naudotis sena – tai atjunginėja. Bet tai jau visai iš kitos operos tema, tad nesiplėskim. Nebent kas nors pasiūlytų man geresnį statistikos įrankį.
  12. NLP Zuokas – vat šito aš nekomentuosiu, bet šitą jau patys sau pasiaiškinkite, išvadas pasidarykite kokias nors ir taip toliau. Nes šita frazė yra ne tiek idiotiška (nors nežinau, kuo čia mano blogas dėtas), kiek labai įdomi ir kelianti visokių minčių. Kas čia per tokie gandai įdomūs?
  13. Kranas subinei plauti – tai vadinasi bide (kalbainiai greičiausiai siūlytų sakyti „bidas“ arba „bida“, bet jie tokių dalykų gyvenime nėra matę, o ir šiaip, drovisi jie apie panašius dalykus kalbėt). Labai geras, tačiau nelabai patogus ir vietos užimantis dalykas, nors kita vertus, palaikantis higieną ir taip toliau. Tiesa, apie tai tikrai juk nesu rašęs nieko.
  14. Grybauskaitė ir Burokevičius – hmmm… Aš čia nieko nekomentuosiu. Nes jokių faktų apie tai, kad Dalia Grybauskaitė ir Mykolas Burokevičius būtų susiję, neturiu. Kita vertus, kadangi ne kartą su tokia paieška pas mane buvo atėjusių, galime spėti, kad konspiracijos teorija yra kažkiek išplitusi.
  15. Gyvulių konstitucija – jei kas nors patikslintų, kokių konkrečiai gyvulių konstituciją turi omeny, tai gal ir galėčiau kažką apie tai pasakyti. Spėju, kad frazė gali būti susijusi su George Orwell „Gyvulių ūkiu“, tačiau pačios frazės atsiradimas labai man įdomus. Spėju, kad tokią frazę gali sugalvoti nebent koks nors besmegenis gyvulys. Matyt, Google paieška jau tapo prieinama netgi fermose.
  16. Šortukai moterims – gal dar triusikėlių moterims pas mane ieškosite? Gal man atidaryti kokią parduotuvę internetinę – „Rokiškis style“, kur mano dizaino drabužiai būtų platinami?
  17. Storas rudas airis – WTF? Kodėl storas, kodėl rudas, kodėl išvis airis, o ne britas, vokietis ar lenkas? Viena iš tų visiškai nesuprantamų man frazių. Keista yra tai, kad toli gražu ne vienas žmogus pagal tokią frazę mano blogą atrado. Gal čia kokios nors merginos ieško storų negrų Airijoje vedyboms? Deja, nei vieno panašaus nepažįstu.
  18. Putės niežėjimas – čia ir anksčiau šita frazė jau buvo topuose. Todėl specialiai straipsnį apie putės niežėjimą parašiau. Už tą straipsnį daug žmonių man jau žadėjo, kad manęs daugiau neskaitys ir kad nuo šiol neturi daugiau priežasčių, dėl kurių užsuktų į mano blogą. Dar kai kurie skelbė, kad aš siekiu vulgaraus populiarumo. Tokios reakcijos mane įtikina, kad labai gerai padariau, todėl reiks laikas nuo laiko ir daugiau rašyti panašiomis temomis.
  19. Vaizduoklis maigyklė tikri žodžiai – taip, tai tikri žodžiai. Įdomu yra tai, kad jau pasigirsta nedrąsių kalbainiškų pezalionių, esą tai buvęs tiktai kažkoks humoras. Jei nebūtų internetų, tai niekas negalėtų patikrinti ir kalbainiai jau galėtų pasakoti, kad ne jie šitus absurdus kišo. Panašiai jie dabar pasakoja, esą vielabraukis buvęs tiktai pokštu. Tik jų nelaimei internetai fiksuoja viską, tad naujesnių dėmių nusiplauti dangstantis mitais, jau nepavyks.
  20. Linux yra gaidys – keista, bet anksčiau visokie kompiuterastai į mano blogą lyg ir neidavo. O dabar lyg ir ėmė eiti. Čia galiu tiktai tiek pakomentuoti: kad žmogus galėtų pagrįstai pasakyti, jog Linux yra gaidys, jis turi turėti labai aukštą kvalifikaciją. Bet tokią kvalifikaciją turintys panašių dalykų Google paieškoje neieško. Taigi, jei ieškote panašių dalykų ir atėjote į mano blogą pagal šią frazę, tai aš jums šimtu procentų garantuoju, kad gaidys yra ne Linux, o jūs asmeniškai.
  21. 10 išgamų – WTF? Kas nors man paaiškinkit.
  22. 2000 dešrų rinkinių – šito juo labiau nesuprantu.
  23. Beata Nicholson nuoga – čia tiesiog negaliu nieko pakomentuot, nes net nežinau, ką sakyt, bet matomai gerbėjų ideali moteris turi nemažai, jei jau net ir mano niekam neįdomų blogą pagal tokią frazę atkapsto.
  24. Dalius žudo – ke? Tiesa, čia norėčiau patikslinti, ar žudo asmenis, kurių vardas yra Dalius, ar kažkoksai Dalius kažką žudo?
  25. Grybas putė – ke? WTF???
  26. Kaip praplatinti nuorodą? – Ke? Nesupratau visiškai nieko.
  27. Mankurtiniai eurodebilai – nežinau, ar apie tokius esu kada nors rašęs. Tačiau vienas toksai pažįstamas skleidžia teoriją, kad yra atsiradusi nauja puspročių rūšis: panašiai, kaip sovietmečiu propaganda išperforuodavo kai kuriems žmonėms smegenis ir tie imdavo tikėti komunizmo pergale, tapdami sovietžmogiais, taip ir šiais laikais atsiranda europinių tikinčiųjų – eurodebiliškų mankurtų. Kitaip tariant, nors tikėjimai ir skirtingi, mechanizmas galimai tas pats, o pati idiotų grupė – irgi analogiška. Sakyčiau, tokioje teorijoje yra labai nemažai racionalaus pagrindo.
  28. Plastinės chirurgijos aukos – matyt, problema paplitusi, kad čia žmonės tokių dalykų ieško.
  29. Šemeta 11 mėnesių nėštumas – Ke? Algirdas Šemeta nėščias ir 11 mėnesyje? Kas per gandai?

Tai tiek jums reguliarių kliedesių, pasikartojančių. Tačiau tai dar ne viskas, nes unikalūs kliedesiai yra unikalūs. Ir todėl čia jums bus žymiai geresnė porcija absurdo dabar, nes tai bus unikalūs idiotizmai, visiškai rinktiniai. Kai kurie jų išvis yra absurdiški, o kai kurie kiti sukelia gilų kognityvinį disonansą, kai pabandai suprasti, ką galvojo tie žmonės, kurie šitų nesąmonių ieškojo.

Continue reading →

Pirkimų centralizavimas ir…

Buvo prieš porą savaičių toksai įvykis – pirmą kartą Lietuvos istorijoje valdiška įstaiga pasikvietė tiesiog būrelį žmonių iš gatvės, kad papasakotų jiems apie tai, kaip veikia. Na, aišku, reikia pripažinti, kad tie žmonės nebuvo absoliučiai iš gatvės – tai buvo blogeriai, bet kadangi blogeriai visgi yra tiesiog žmonės, o ne kokie nors žurnalistai, tai gaunasi, kad pasikvietė žmonių iš gatvės.

Toks poelgis – tai labai drąsu, netgi ženkliška – ypač jei turi omeny, kad valdiškos įstaigos dažnai nepasižymi jokiu atvirumu. Už tai aš jaučiu Jurgitai Kuklierienei labai didelę pagarbą. Gaunasi taip, kad Centrinė Perkančioji Organizacija ėmė ir atsidūrė visų likusių valdiškų kontorų priešaky, nes kol kas vienintelė tesugebėjo pamatyti, kokie pokyčiai ateina su internetu – galimybė tiesiogiai kalbėtis su žmonėmis. Už tai aš padarysiu tokį prezentą: beveik nieko nepasakosiu apie pačią CPO (nes auditų pas juos nedariau, o jei būčiau daręs – tai tada juo labiau nepasakočiau), bet užtat papasakosiu apie pirkimų centralizavimą bendrai.

Soweto lūšnynai Pietų Afrikoje, netoli Johanesburgo

Kiekvienas varguolis, gyvenantis lūšnoje, nori viską daryti pats, nes nepasitiki jokia centralizacija. Tačiau kiekvienas kapitalistas, gyvenantis ne lūšnyne, žino dar Adam Smith įvardintą reikalą: specializacija ir srautinis valdymas produktyvumą kelia begales kartų.

Taigi, paprastai ir aiškiai eikim prie reikalo: klausimas, kas mums iš tos CPO? Pradžioje aš paaiškinsiu panašiai, kaip viename sename nejuokingame vadybiniame anekdote (kuris, beje, iš tikrovės):

Ateina konsultantas pas įmonės savininką (beje, norint prisibelsti iki savininko – dažnai reikia bent kelių mėnesių) ir sako:
– Norite sutaupyti 15 procentų išlaidų iš pirkimų reorganizacijos?
– Žinoma. Bet tu papasakok, kaip daryti, tada aš pagalvosiu, ar verta tau mokėti, – sako įmonės savininkas.
– Gerai, – sako konsultantas, – viskas labai paprasta. Tik pirmiausiai jums reikia įvertinti, kiek įmonės darbuotojai pavagia. Po to susitiktume ir aptartume.
Praeina mėnuo ir įmonės savininkas skambina konsultantui:
– Žinot, mes čia su finansininku jau visą mėnesį skaičiuojam. Kad vagia ir švaisto visi – tą jau išsiaiškinom. Kad dingsta net ne 15, o bent 30 procentų – tą irgi išsiaiškinom. Ir netgi supratome, kad negalime visų vagiančių atleisti, nes įmonė liktų be darbuotojų. Ir netgi supratome, kad jei ir atleisime, nauji vogs lygiai taip pat. Man dabar reikia, kad jūs atvažiuotumėte ir mes pasirašysime sutartį pagal jūsų sąlygas.

Anekdotas, deja, gan gyvenimiškas. Ir jis būdingas ne tik verslui. Žiauriausia situacija yra su visokiomis valdiškomis kontoromis, kurios tiesiog nekontroliuojamos. Kaip sako kai kurie gandai, valdiškame sektoriuje pilkieji ir juodieji biudžetai gali net viršyti baltuosius.

Viskas labai paprasta: jeigu įmonėje pirkti ir eikvoti resursus gali visi, tai visi tuos resursus ir perka, ir eikvoja, ir švaisto. Yra pinigai – reiškia, kad juos reikia išleisti. Taip tie pinigai ir dingsta. Čia net nebūtina kalbėti apie tikrą vogimą, kyšininkavimą ir pan., nes jo gali ir nebūti. Įmonės savininko supratimu, vagystė – tai tiesiog bet koks švaistymas, kur pinigai eina į balą, kitaip tariant – dingsta turtas.

Kai žmonės kalba apie tai, kad valdžioje visi vagys, tai išties tėra paprastas ir netgi primityvus, tačiau savaip labai teisingas supratimas – neefektyvus eikvojimas yra tiesiog mūsų pinigų švaistymas, kitaip tariant – vagystė iš mokesčių mokėtojo. Ir deja, bet neįmanoma su tuo kovoti: kiek beatleidinėtum iš darbo valdžiažmogių, kiek bebandytum gaudyti kyšininkus, kiek bebandytum kovoti su korupcija, kiek bebandytum rengti papildomų procedūrų – pataisyti sistemos, kur vagia visi – neįmanoma. Hmmm… Ar tikrai?

Continue reading →

Stilingiausio blogo apdovanojimas – 2012

Stylish Blogger Award - Stilingiausio Blogerio Apdovanojimas

Taip, aš esu stilingas ir kietas blogeris, nes gavau apdovanojimą!

Kadangi jau šiaip mane reikalai užverčia, o jau kadangi čia dar tie ACTA reikalai prasidėjo su visais bardakais, tai gavosi taip, jog nei vieno normalaus straipsnio šiais metais gal ir neparašiau dar? O visvien, matyt už praeities nuopelnus kažkokius gavau Stilingiausio Blogerio Apdovanojimą, kuris įrodo, kad esu stilingiausias pasaulio blogeris iš visų, kas yra žiurkėnai, net jei ir nesu parašęs nei vieno padoraus straipsnio.

Beje, Stylish Blogger Award – tai ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio apdovanojimas, kuris yra garsiausias, žymiausias, kompetentingiausias, solidžiausias ir patikimiausias iš visų apdovanojimų, kokie tik yra teikiami Internete. Todėl jį gavę asmenys nusipelno išskirtinės pagarbos ir visų skaitytojų aplodismentų, kuriuos privaloma suaploduoti prieš ekraną, skaitant šiuos mano parašytus žodžius. Taip kad plokite man.

Matyt kitaip ir negalėjo gautis – turėjau gauti apdovanojimą, nes aš esu vienintelis toks. Ir kadangi žiurkėnai yra stilingi, grakštūs ir panašūs į snieguoles, tai akivaizdu, kad aš buvau apdovanotas. Ir neabejotina, kad mane šitaip apdovanojo ne kas kitas, o stilių išmanantis žmogus, kurio netgi logotipe yra graži skrybėlė – tai ponas Tomas Insaider, kuris suteikė man apdovanojimą pačioje pirmoje sąrašo vietoje!*

Gigantiškas žiurkėnas ėda pastatus Atlantos mieste, JAV

Štai ko jie bijo. Aš esu jų baisiausias košmaras, nuo kurio jie dreba ir apie kurį jie kuria filmus. Todėl aš esu pasaulio valdovas. Aš esu Didysis Rokiškis! Ahahahahah!!! O jei truputį rimčiau, tai šioje nuotraukoje matote, kaip apdovanotiesiems aš įteikinėju po gabalą nekilnojamojo turto.

Tiesa, paskui dar tasai ponas išsidavė, kad bandė į mane panašius kažkaip naikinti, o paskui dar visokias detales aptarinėjo su tokia ponia Giedre, aiškiai, kad užtrolintų mane. Aš galiu iškart paaiškinti tokią situaciją labai paprastai: žiurkėnai kalba ir rašo blogus, o tenai augino pelėnus. Juos žmonės paprastai painioja su žiurkėnais, panašiai, kaip aš painioju žmones su beždžionėmis ir kiaulėmis. Tai neišvengiama, nes išoriniai panašumai visada lengvai pastebimi, o dvasinius skirtumus pastebėti žymiai sunkiau.

7 keisti ar įdomūs dalykai apie Rokiškį Rabinovičių

Pagal šios nominacijos ir apdovanojimų taisykles**, kiekvienas turi papasakoti apie save kažkokius keistus ar šiaip nenormalius dalykus, iš viso – cielus septynis (7). Aš tiek skaičiuoti nelabai net moku. Jūs pagalvokit, ko reikalaujat iš niekuo dėto padaro – mokytis skaičiuoti? Na, gerai, tiek to. Aš moku skaičiuoti. Tai pavardinsiu:

  1. Aš esu chamas, nes tas žodis yra kilęs iš tiurkų kalbos žodžio „chamiak“, kuris reiškia žiurkėną. Taip kad čia žodžiai kalba už save. Čia jau nieko net pridėti daugiau nereikia. Kita vertus, lotyniškas pavadinimas Cricetus aiškiai reiškia didžiausių inteligentų žaidimą – kriketą. O lotyniškas crice – reiškia kryžių. Taip kad sudėkite šitas dabar savybes ir lenkitės man dabar, niekingi žmogiūkščiai, nes tokia yra mano semantika.
  2. Dar nebuvo tokio žmogaus, kuris suprastų, kas čia per nesąmoningas rašinėtojas rašinėja. Visi pagalvoja, kad kažkokia Rokiškio bibliotekos žiurkė. Taip, man būtent šitaip kadaise papasakojo viena kažkokių lituanistikos-filologijos mokslų daktarė, kuri sakė, kad labai piktinosi manimi ir netgi bandė išsiaiškinti, kas tai per biblioteka, kad imtųsi priemonių savais kanalais. Taigi, ta proga siunčiu linkėjimų Rokiškio bibliotekininkams. Jei jus kas nors baudžia, tai čia dėl manęs.
  3. Aš kartą bandžiau suskaičiuoti, kiek aš banų padalinau per gyvenimą įvairiose internetinėse vietose. Žinote, tai velniškai sunku padaryti: tarkim, primeti, kad kažkada varydavai kokius kelis šimtus banų per dieną kur nors IRC kasdien, ir taip kelis mėnesius – tai gautųsi jau penkiaženklis skaičius. Ir šitai tėra maža dalis, o kiek dar kitur tų banų pridėliota… Bet aš iki šiol negaliu užtikrintai pasakyti, ar aš kada perkopiau šešiaženklę ribą, ar ne. Nes tokių skaičių jau nesigauna vertinti net ir aproksimuojant.
  4. Cricetus cricetus, kitaip tariant, europinis žiurkėnas – tai ganėtinai stambus padaras. Gigantiškieji žiurkėnai, gyvenantys Elzase (Prancūzijos Rytuose), užauga iki trečdalio metro aukščio ir sveria iki pusės kilogramo. Savo urvuose jie sukaupia iki 65 kilogramų(!!!) maisto atsargų ir nesivaržo užpulti žmonių, jei tie pernelyg užnervina. Šie žiurkėnai yra įtraukti į Raudonąją knygą, jų tėra išlikę apie porą šimtų, tačiau prancūzų kaimiečiai nieko nepaisydami juos naikina, kaltindami, kad žiurkėnai iš jų naktimis esą vagia bulves. Čia aš jau be komentarų.
  5. Pratęsiant apie gigantiškus žiurkėnus, tačiau jau apie pinigus: berods pernai ES skyrė Prancūzijai poros dešimčių milijonų eurų baudą už nesugebėjimą tų gigantiškųjų žiurkėnų apsaugoti nuo nykimo. Bauda buvo skirta už periodą, kai tų žiurkėnų populiacija sumažėjo pora dešimčių individų. Kitaip tariant, vieno žiurkėno kaina buvo grubiai įvertinta maždaug milijonu eurų.
  6. Milijonas eurų yra šiaip jau nedidelė suma***. Aš paskaičiavau, kad jei aš per savo gyvenimą būčiau visad maitinęsis padoriai, bet taupiai ir neišlaidaudamas, tai vien maistui aš tiek pinigų jau būčiau išleidęs. Deja, man kol kas tenka pasitenkinti keleriopai mažesne pravalgytų pinigų suma, kas reiškia, kad tenka save žiauriai ir negailestingai riboti – valgyti toli gražu ne taip maloniai ir gausiai, kaip norėtųsi.
  7. Mano bloge yra dabar apie 30 juodraščių, kur didesne dalimi yra daugmaž pabaigti, bet kažkuo taip ir užkliuvę, todėl nepublikuoti straipsniai. Maždaug pusė iš jų – visai rimti, iš semiotikos, ekonomikos ir pan. temų. Ir negaliu pasakyti, kada aš juos paskelbsiu. Gal taip ir nepaskelbsiu. Kai kurie publikavimo jau laukia daugiau, nei metus, tačiau kažko vis pritrūksta, kad paspausčiau mygtuką „Skelbti“.

Rokiškio Rabinovičiaus nominacijos

Kadangi stilingiausio tinklaraščio apdovanojimai ėmė sklisti kaip tik tuo metu, kai vilnijo protestų prieš ACTA bangos, gavosi taip, kad uždelsiau su savo nominacijomis. Man buvo kilusi mintis paskirti stilingiausio blogerio apdovanojimus tiems, kas dalyvavo prieš ACTA, tačiau vos pabandęs tai atsekti, supratau, kad nesugebėsiu įvardinti net dešimtadalio tų, kam reiktų skirti apdovanojimus: jau protestuose prieš SOPA dalyvavo virš 50 puslapių, o tai juk tebuvo repeticija. Žodžiu, mano kvaila.

Taigi, pasižiūrėsiu paprastai ir padalinsiu apdovanojimus tiesiog taip, kaip man šauna į mano mažą kiaurą galvą, iš kurios viskas iškrenta (todėl net neabejoju, kad eilinį kartą susizgribsiu, kad praleidau krūvą tų, ką ruošiausi apdovanot). Tai tiesiog truputis blogų, kurie, mano manymu, yra verti ne tik to, kad būtų skaitomi, bet ir to, kad būtų pavadinti stilingais. Juose yra kažko išskirtinio:

  • Altajus.net. Šiaip jau Altajus yra tokie kalnai, iš kurių senais laikais į Lietuvą atveždavo tikrą mumijo****, ženšenį ir auksinę šaknį. Kalnai didesne dalimi baisūs, apaugę neįsivaizduojamo tankumo brūzgynais, kurių apatinės šakos ir šaknys susipina į tokį raizginį, kad žmonės, norėdami išlipti į aukštikalnes, turi kilometrų kilometrus kapoti sau proskynas, kad kažkur prasibrautų. Arba, jei nenori kapoti, tai tada tenka lipti tais krūmais, kaip kokiai beždžionei. O po susipynusių šakų ir šaknų sluoksniu sau takus pramina visokie žvėrys – lūšys, lapės ir vilkai, kurie ten laksto, kaip urvuose. Absoliučiai laukiniai kraštai. Tačiau Altajaus blogas – visiška priešingybė: tai tinklaraštis, kur lankosi žmonės, tikintys žiniomis ir švietimu. Tai tie, kas nori pasaulį padaryti gražesniu.
  • Augusta Kava aka Kažkas Netaip. Kartą kažkur komentaruose šią merginą pavadinau ponu. Tai mane iškeikė kažkaip. Bet tai išties viena iš nuostabiausių Lietuvos blogerių, nes turi nesveikai sveiką humoro jausmą ir labai aiškius gėrio imperatyvus. Taip, būtent ji per protestus dėl SOPA nepatingėjo kelias dienas sėdėt ir surašinėt dalyvius. Labai prašau, ponas Augusta, rašyti dažniau. Kategoriškai.
  • Giedrė, kuri rašo blogą. Aš netgi nekomentuosiu, nes čia jau netgi nėra, ką pristatinėti – šiai žavingai moteriai apdovanojimas priklauso neabejotinai, besąlygiškai ir be išlygų. Marš visi skaityt. Beje, ji apdovanojimą gavo jau ne tik iš manęs, bet dar nepasiskelbė, taip kad ponia Giedre, marš skelbti apdovanojimų dabar pat, nes tamsta dvigubai apdovanota!
  • Skirmantas Tumelis. Tai Supertėtis. Aš negalėjau patikėti, kad būna tokių žmonių, kaip supertėčiai. Mane mano antra pusė užpjautų, jei paskaitytų tą blogą. Čia bet kurį vyrą antra pusė užpjautų. Ir negana to, tas blogas yra dar ir pakankamai vyriškas ir įdomus, o ne tik kokie ciucinimaisi. Ir negana to, jisai nusiskuto dėl žmonos, kas yra toksai dalykas, kurio jokia moteris pilnai nesugebės įvertinti niekad. Ponai, tai yra fenomenas ir nauja blogosferos žvaigždė, neturinti analogų. Reklamuokite visiems, tik moterims nerodykit anei už jokius pinigus!
  • Eitnė. Tai jau ne blogas, o portalas, tačiau mes visi žinome, kaip jis išaugo. Taip, tai yra vis dar kažkuo blogas, tegul ir rašomas būrio žmonių. Tai portalas, sugebėjęs išsaugoti blogeriškumo dvasią ir nenutolęs nuo mūsų. Ponai ir ponios, šis projektas – nuostabus. Šis projektas dalyvavo mūsų akcijose prieš interneto cenzūrą, šis portalas yra rašomas mūsų kolegų, jis mums savas. Todėl, nors tai ir portalas, aš jam visvien skiriu Stilingiausio Blogo Apdovanojimą. Jie to nusipelnė, nes jie – vis dar tinklaraštis.
  • Ieva Sedova stebuklų šalyje. Aš ilgokai nesupratau, kad aš ją pažįstu. Pasirodo – teko kadaise susipažinti, prieš N metų ir visai netyčia. Nuostabi menininkė, turinti neįtikėtiną grožio jausmą. Ir taip pat turinti sunkiai įtikėtiną stiliaus pojūtį. Ir dabar aiškėja, kad ji rašo savo blogą, kurį buvau jau aptikęs anksčiau – pilną nuostabių nuotraukų ir paveiksėlių, kertančių per smegenis. Apie tai, kad čia reikia skirti Stilingo Blogerio Apdovanojimą – neverta nei diskutuoti, nes tikrai taip!
  • Ernesta. Taip, ta pati garsioji, įžymioji Ernesta, kuri kuria garsųjį Poko.lt projektą. Ir dar krūvas kitų projektų. Tai moteris, kuri turi mąstymo stilių pačia geriausia prasme. Aš velniškai gerbiu kompiuterastus, hakerius ir programuotojus, nes jie sugeba taip tiksliai mąstyti, kad man kelia gilų susižavėjimą. Argi tai ne stilius? Gerbiamoji Ernesta, aš be abejonių tamstai skiriu apdovanojimą. Tiktai nesakykit, kad čia ne lygis, nes skiriu už smegenis, kurias  tamsta turite ir puikiai naudojate.
  • Beatulia. Ši žavi esybė yra ideali, nes daro tokį skanų maistą, kad aš tegaliu įdėti linką jums ir nieko nekomentuoti. Paskaičiau – susinervinau. Noriu skanumynų.
  • Common Sense. Čia yra procesistai, ToC apologetai ir vertelgos. Paprasti, protingi ir mokantys parašyti taip, kad visi suprastų. Kai kas man kuždėjo dar, kad Lietuvos Vyriausybėje pusė ministrų tenai skaito, o priežastis – paprasta: jie visada pasako, kas svarbu verslui ar kaip verslo požiūriu kažkas gausis. Argi tai ne stiliukas?
  • Baltasis Vaiduoklis. Visi vaiduokliai yra pakvaišę ir antgamtiški, nes jie gi vaiduokliai. Tačiau visi vaiduokliai yra ir stilingi, o ypač tie, kas balti. Šis – rašo vėlgi mokslo ir švietimo temomis, tad grįžtame apdovanotųjų sąraše prie ko pradėję – prie noro padaryti pasaulį gražesniu.

Taigi, ponai ir ponios apdovanotieji. Čia aš jums lenkiuosi ir prašau dabar apdovanoti kitus. Būtent jūs esate išskirtiniausi, gražiausi, nuotabiausi, įspūdingiausi, protingiausi, geriausi ir be abejonės – stilingiausi. Jūs esate daug įstabesni už mane, todėl iš jūsų rankų turi sklisti apdovanojimai. Todėl dabar jūsų prašau apdovanoti tuos, kas yra vertieji.

 

 

————

* Tiesa, paskui dar tyčia išmaišė tą sąrašą, kad kiti nepastebėtų, bet aš tai žinau, kad aš kiečiausias.

** Jie pametė iš Stylish Blogger Awards vieną punktą – kad visi man turi mokėti pinigus, bet aš tą punktą kada nors surasiu ir tada įrodysiu.

*** Žodis „milijonierius“ reiškė kažką prasmingo prieš šimtą metų, kai dolerio vertė buvo kokį šimtą kartų didesnė. Tada tai išties reiškė turtingą žmogų. Tuo tarpu dabar – vidutinis Lietuvos pilietis per gyvenimą uždirbą atlyginimą, kurio momentinis ekvivalentas – maždaug milijonas litų. Tai yra visai nedidelė suma. Kadaise, labai senais laikais, buvo man pakliuvus į rankas tašytė su puse milijono dolerių grynais – tuo metu tai reiškė 2 milijonus litų. Visai nedidelė tašytė. Argi tai pinigai?

**** Mumijo (kalbainiai siūlo sakyti „mumijus“ arba netgi „mumijas“, bet čia aš išvis net nekomentuosiu) – tai toksai keistas pusiau organinis mineralas, kurio kilmė nelabai aiški. Gamtinis mumijo atrodo, kaip pilkšvai rusvi lipnoki akmenys. Jie sumetami vandenin, o tada kelias valandas virinami, kol viskas, kas tik tirpsta – ištirpsta. Lieka tiesiog kažkoks žvyras ir rudas rudas tirpalas. Tas tirpalas nukošiamas, o paskui garinamas tol, kol gaunasi lipni smala, kvepianti jodu, sakais ir dar kažkuo – žodžiu, turinti tokį specifinį mumijo kvapą. Geologai nelabai gali pasakyti, iš ko tas mumijo susidaro, bet pagal sudėtį panašu, kad tai prieš šimtus tūkstančių ar milijonus metų gyvenusių plėšriųjų paukščių išmatos, kurios pirma supuvo, paskui išdžiūvo, o galų gale – kristalizavosi ir pavirto į tą neaiškią masę. Mumijo pasižymi stebėtinai efektingu poveikiu, gydant visokias žaizdeles, nudegimus, spuogus, nutrynimus ir pan., o sovietmečiu kainuodavo klaikius pinigus – iki keliasdešimt rublių už gramą.

ACTA – tylus antsnukis kiekvienam

Aš neklausiu, kiek kas nors galėjo sumokėti kokiam nors vienos-kitos ES šalies žemės ūkio ministrui, dalyvavusiam kažkokiuose slaptuose Europos Sąjungos būreliuose, sugalvojusiuose mums ACTA sutartį, nes visi juk žino – ministrai kyšių neima. Aš tik noriu parašyti, kad ACTA yra nukreiptas ne tik prieš piratus, bet prieš visus. Ir nuo tos sutarties nukentės visi – ir pensininkai, ir moksleiviai, ir studentai, ir supermamos, ir ūkininkai, ir bet kas kitas. Visi be išimčių. Išskyrus, aišku, kelias suinteresuotas grupes.

Aišku, kad jokios neišvengiamybės, pasirašant ACTA, nebuvo. Ir aišku, kad visa tai – ne šiaip sau. Įdomu čia yra tai, kad Kazimiero Starkevičiaus vadovaujama Žemės ūkio ministerija savo puslapyje jokio panašaus dokumento neskelbė, nors kažkokiu būdu ir dalyvavo, jį rengiant. Na, bent jau man nepavyko nieko apie tai surasti. Taip ar anaip, akivaizdu: kai sutartis dėl prekės ženklų apsaugos, piratavimo ir pan. rengia ŽŪM, tai čia panašiai, lyg šilumos tiekimą Vilniuje reguliuotų kokia nors žuvivaisos inspekcija, kuri savo veiksmus pagrindinėtų teleskopais.

Gal dėl to visai nestebina, kad šitas URM ir ŽŪM suorganizuotas ACTA aktas jau virsta protestais net ir kraštutinai pasyvioje, prieš bet kokius protestus nusistačiusioje Lietuvoje. Jau ir pas mus žadami mitingai. Nes visiems aišku, kad pirma tiesiogiai prisidengiant ACTA, prasidės nauji ribojimai, naujų įstatymų kūryba, teisinantis, esą pagal ACTA Lietuva įsipareigojo ir t.t., ir t.t..

Bread sharing

Dar visiškai neseniai ši karikatūra atrodė, kaip pokštas. Dabar ima aiškėti, kad tai ne pokštas. Antipiratai nusitaikė į nepriklausomus gamintojus, smulkų verslą, žemdirbius ir išvis visus žmones.

Iki kokių kliedesių net ir be ACTA prieina kai kurie teisėsaugininkai, puikiai rodo britiškas pavyzdys, kur teismas nubaudė fotografą už padarytą autobuso nuotrauką, kaip esą intelektinės nuosavybės vagystę. Tad į ką išvirs ACTA pasirašymas, abejonių vargu ar kam nors lieka.

Kita vertus, ACTA rengimo slaptumas nestebina: jokių kalbų nebuvo, nebuvo išvis nieko. Tik likus dienai iki sutarties pasirašymo, kai jau visas pasaulis apie ACTA šaukė, kažkoks mūsų Užsienio reikalų ministerijos atstovas apie tą sutartį pasakė, kad ji bus pasirašyta, nes taip kažkokie žemės ūkio ministrai kažkur nusprendė. Taip, lyg šitai būtų neišvengiama. Čia irgi įdomus klausimas, kuo užsiima anoksai ministras Audronius Ažubalis, kad visi pranešimai URM puslapyje apie tą susitarimą – apie tai, kad jis jau pasirašytas.

Beje, čia įdomu prisiminti kitų šalių patirtį. Vat pavyzdžiui Wikileaks dėka išlindo labai įdomi informacija apie Švediją, ten stiprinamas antipiratines priemones ir viso to reikalo priežastis. Paskaičius, kas ten vyksta, nekyla klausimas apie tai, kad tos kovos su esą piratais tėra žaidimas į vienus vartus, kur pralaimi Europos valstybės (ir Lietuva), o pinigus iš to žaidimo pasiima nedidelis kiekis JAV kompanijų, aktyviai užsiimančių lobizmu ir JAV, ir kitose pasaulio šalyse.

Taigi, kadangi dar niekas to nepaklausė, tai aš klausiu: ponas Kazimirai Prunckieni Kazimierai Starkevičiau, kada atsistatydinsit? Ir jūs, ponas Audroniau Ažubali, kada atsistatydinsit?

Visgi yra ir kitų, pakankamai įdomių aspektų su ta ACTA sutartimi, net jei pabandai užmiršti visą tą blogį, kuris joje slepiasi. Pavyzdžiui, labai įdomu panagrinėti, kas yra suinteresuoti šiuo įstatymu. Aš išskirčiau keturias esmines grupes, kurios, reikia manyti, išties ir buvo šitų sutarčių stūmikėmis. Ir tos grupės ne tokios jau ir akivaizdžios, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Taigi, pasižiūrėkime, kas per interesai ten slepiasi.

Continue reading →

Blogų reklamos mėnuo :-)

Šiais metais, jei neklystu, blogų tarpusavio reklamos akcijas pradėjo ponas Skirtumas, o greitai perėmė ir ponas Baltasis Vaiduoklis. O paskui jau ėmė viskas suktis spartų sparčiausiai. Aišku, aš gavau nuo visų velnių už tai, kad neėmiau to daryti kaip pernai, tačiau manau, kad šitokio reikalo turėtų imtis kiekvienas norintis – nėra gi čia vadų blogosferoje.

Išskirtinai ir pabrėžtinai visgi čia norėčiau atiduoti savo pagarbą visų mūsų krikštatėviui, organizatoriui ir tikram idėjiniam varikliui Vienam Tokiam Džiugui Paršoniui. Jokių čia nebūtų mūsų tarpusavio reklamų, jei ne kadaise jo darytos blogoramos.

Ir juoba, kad atėjo laikas truputį rimčiau pakalbėti apie ne tik nuorodomis pasikeitimus, bet ir apie tai, ką galime pakeisti.

Taigi, prisidedu prie akcijos ir dalinuosi tais, kurie man paskutiniu metu įstrigo ar šiaip yra verti nuolatinio dėmesio:

…Ponai ir ponios, aš negaliu baigti šio sąrašo. Aš negaliu jo baigti, nes aš jau supratau, kad aš jį galiu tęsti be galo ir be krašto, nes tikrai begalinė ir bekraštė yra mūsų blogosfera – ji kaip tikras minčių, idėjų ir atradimų vandenynas. Jei aš bandysiu sudaryti sąrašą visko, ką dažniau ar rečiau paskaitau ir kas yra gero, tai man nepavyks.

Tad patys įrašykite nuorodą geriausius, įdomiausius, minčių keliančius, tačiau kažkodėl mano praleistus (ar tiesiog pražiopsotus) tinklaraščius. Parašykite tiesiog čia komentaruose, nes man trūksta mano mažų smegenėlių mano mažoje žiurkėniškoje galvelėje – nesutelpa viskas. O jei turite tinklaraštį – parašykite tinklaraštyje. Ir neužmirškite nuorodomis į tuos, kas jums patiko, pasidalinti Facebook ir Google+ tinkluose.