Aušra Maldeikienė

Tag Archives: Aušra Maldeikienė

Artėjant Seimo rinkimams

Artėjant Seimo rinkimams, mane tarpais apima beviltiškumo jausmas. Aš pasižiūriu į dabartinę Seimo daugumą ir mane ima siaubas. Aš pasižiūriu į opoziciją ir mane irgi supurto. Aš nežinau, už ką balsuoti. Tiksliau, gal ir žinau, bet mane visvien ima kažkoks klaikumas. Ir baimė dėl to, kad išrinks visiškus atmatas, ir baimė dėl to, kad bet kuri partija, už kurią gal ir galima būtų balsuoti, turi daugybę tokių minusų, kad aš juos įrašyčiau į sąrašą tų, už ką nebalsuoti. Bet kitos partijos dar klaikesnės. Ima toks jausmas, kad viskas blogai, bet tai reiškia, kad reikia rasti sprendimą. Ir mes galime rasti bent kažkokį sprendimą.

Mane užveikė Seime ir Vyriausybėje sėdintys durniai. Manau, kad jus irgi užveikė. Ir mes galime sistemingai viską pakeisti.

Aš jums duosiu apžvalgą, ką aš manau apie kiekvienus, už ką bent iš principo verta balsuoti, bent jau dėl kokių nors priežasčių. Ir čia bus labai baisi apžvalga, nes graži man nesigauna. Tačiau visgi čia bus patarimų, ką galima daryti. Ir aš nežinau, ar mes galime dar kažką pakeisti, bet pabandykime. Nes visgi mes galime. Jei nebandysime – tai nieko nepakeisime. Todėl pabandykime ir gausis.

Aš rašysiu tik apie tuos, už ką bent iš principo verta balsuoti. Nes nemanau, kad verta balsuoti už kontrabandininkų šeimos partiją, kuri nuolat užsiima antikorupcines pozicijas, šaudo pareigūnų šunis ir valtimis užmušinėja upėje besimaudančius žmones. Aš nemanau, kad verta balsuoti ir už tokią partiją, kurios veikėjų koNpetencija tokia, kad jie surengia planą išvis uždrausti internetus, nes per internetus skleidžiama jiems netinkama informacija – AČIŲ.

Nors bendrai tai yra ir dar blogiau – nes gerai pagalvojus, pvz., keliuose rajonuose situacija realiai pagerėtų, jei ten į valdžią ateitų kad ir kokia nors Darbo partija arba kokia nors partija „Tvarka ir teisingumas“. Taip, jūs nesuklydote, būna net ir taip blogai, kai kažkur nagus įkiša nacionalistai, kurie atima iš žmonių bet kokias galimybes išmokti valstybinės kalbos (t.y., sukelia diskriminuojančią situaciją), o paskui dėl to visur rėkia ir šlamščia lėšas, kuriomis dar labiau įsitvirtina. Taip, įvertinus pasekmes, tai dar baisiau už bet ką.

Mane vemt verčia nuo visokių politikos šlykštynių. Ir deja, tos šlykštynės vis sėdi valdžioje. Ir deja, lieka tik rinktis tuos, kas turi trūkumų. Didelių trūkumų, bet ką padarysi. Pakalbėkim apie tai. Ir padarykim, nes bliamba, nu turi gi gautis. Kai taip klaiku, tai tiesiog privalo gautis kažkas gero. Ir gausis ir viskas. Todėl prašau visų (dar prieš apžvalgą) – darykim ir gausis.

Continue reading →

Lietuvos politika pagal Aušrą Maldeikienę ir Larisą Dmitrijevą

Man patinka, kad mane jau garbina ir bijo, nes aš jau greitai būsiu Visatos Valdovas. Todėl išdedu viską ant visų. Taip vat paeiliui ant visų. Už ką nors. Arba išvis be priežasties. Kas papuola gaus, o maža nebus niekam.

Maldeikiene, kas tau leido spiegti man į ausį? Vilniaus gyventojai skundžiasi triukšmu, Konstitucinė teisė neleidžia, o kur tavo narkotikų fabrikas? Alkoholis ir tūkstančiai narkomanų miršta gatvėse! Kur tu buvai, kai vaizdavai kad tavęs nėra? Negaliu tylėti dėl šitokio melo. Šlykštu. Neslėpk galvos kaip strutis, įsirausęs po žemėmis!

Šiandien aš pateiksiu jums pamoką, kaip reikia rašyti, nes tiesiog pasitaikė straipsnis, kur rašoma, kokia bloga Maldeikienė. Tokia Rasa Baškienė tenai rašo, labai apgalvotai ir aiškiai pateikdama tokius protingus argumentus. Tai žinoma, kad bloga Maldeikienė. Visi tai žino. Tuo niekas neabejoja. Maldeikienė – tai pragaro ruonis, masonerijos demonas ir išvis tvarkingumo košmaras. Ir netgi galimai politikė. Bet argi galima šitaip nykiai ir be fantazijos kurt? Jos straipsnių netgi nieks neskaito.

Tiesą sakant, aš seniai laukiau, kol kas nors ant Aušros Maldeikienės pabandys stipriau užvažiuoti, nes su ja kapotis yra labai smagu, bet kaip taip galima, kada rašomi straipsniai, o juose fantazijos ir šiaip visokios logorėjos tėra tiek, kad perskaitai ir net atmintyje neužsilieka?

Geriau jau paskaitykite, kaip ant Aušros Maldeikienės pavarysiu aš. Aš visą tą straipsnį perrašysiu. Taip, kad būtų kaip reikiant. Aš – Rokiškis Rabinovičius. Nesumeluosiu jums anei vienu žodžiu, o sumeluosiu tiktai šiuo duotuoju sakiniu. Galėsite pasimokyti, kaip geriau reikia rašyti. Taip rašyti, kad jūs išprotėtumėt, menki žmogiūkščiai!

Manau, kad po šio mano straipsnio Aušra Maldeikienė, sutikusi mane gatvėje, vaikysis su buldozeriu, bandydama mane sutraiškyt. Tai pažadu, kad šitai nepavyks.

Continue reading →

Blogerių savireklamos savaitė

Ponai ir ponios, blogeriai rašo tai, ką patys galvoja – ne už atlyginimus, o todėl, kad tiesiog smagu. O žmonės gi būna įvairūs, tai ir blogų būna pačių įvairiausių. Gal todėl kasmet ir gaunasi linksma internetų šventė – kai blogeriai (aka tinklaraštininkai) reklamuoja vieni kitus, nes nori pasiūlyti jums tokius blogus, kuriuos verta skaityti. O kadangi neretai blogeriai skaito daug blogų, tai šitie pasiūlymai praturtina visus – ir kiekvieno tinklaraščio skaitytojus, ir pačius tinklaraščius – taip visa blogosfera ir išauga.

Ne visos katės pasižymi protu, tačiau visos katės nepasižymi protu. Todėl skaitykite blogus ir jais dalinkitės arba pavirsit kačių blusomis.

Šiemet jau irgi įsivažiavo blogerių savireklamos savaitė. Ir tarpusavio reklama eina jau pilnais tempais. Štai ir aš jums dabar duosiu vieną-kitą blogą, kurį paskaityti verta. Ir neklauskite manęs, pagal kokius kriterijus aš šiuos blogus parinkau, nes aš ir pats nežinau kodėl. Čia jums bus ir jums žinomų (nes tiesiog negalima nepaminėti), ir tokių, kurie man pačiam tik ką atrasti.

Aš aišku norėčiau surašyti visą aktyvią blogosferą jums, bet nu nesurašysiu gi. Todėl pirmu reikalu rekomenduoju jums stebuklingą Poko.lt puslapį – ten nuolat gausite naujų tinklaraščių ir geriausių straipsnių. O dabar gi dar ir Geri Blogai yra – nuostabiai gražus agregatorius 🙂 BTW, kas blogeriaujate, būtinai užsiregistruokite ir viename, ir kitame puslapyje 🙂

Taigi, pradėkime nuo to, kas yra pats žinomiausias blogosferoje ir todėl nėra blogeris – tai Andrius Užkalnis, kuris jau parašė savo jechidnu stiliumi tokį nevaldomus spazmos ir beprotybę keliantį kitų tinklaraščių pristatymą, kad geresnio jūs nesurasite niekada ir niekur. Nes tai yra tiesiog nevaldomas kognityvinis disonansas ir viskas. Tiesiog nevaldomas. Blogerių tarpe po šio straipsnio kilo masinis sąmonės kolapsas.

Continue reading →

Nuo dovanėlių prie megakorupcijos

Šitą straipsnį rašiau prieš daugiau kaip du mėnesius, o paskui kažkaip taip gavosi, kad per darbus jis nulindo į gilų stalčių. Politiniai skandalai, kaip žinia, labai staigiai prasideda ir labai staigiai baigiasi. Dabar, spėju, niekas jau nei neatsimins, kas ten vyko. Tačiau visgi pakalbėkim, kad ir ne to konteksto rėmuose, o tiesiog šiaip – apie tai, kas yra kyšiai, kad visiems aišku būtų.

Po to, kai parašiau savo FB apie tai, kad manau jog gerai ir teisinga, kad Rimantė Šalaševičiūtė prisipažino, jog ji yra davusi medikams kyšį, šaršalas kilo toks, kokio aš nei nesitikėjau. Dalis žmonių manimi piktinosi, netgi nepaskaitę daugiau, nei buvo parašyta pirmu prasmę nešančiu sakiniu. Kiti gi – priešingai, lygiai taip pat nepaskaitę, ėmė džiaugtis tuo, kad taip ir turi būti – dovanėlės gydytojams.

Zimbabvėje korupcija yra tokia, kad jiems netgi kokia nors Rusija atrodo kaip tobulai nekorumpuota ir sąžininga šalis. Rusijoje korupcijos tiek daug, kad jiems Lietuva atrodo kaip neįtikėtinai dora valstybė be jokių korupcijos požymių. Lietuvoje korupcijos tiek, kad kokios nors senos Vakarų šalys mums atrodo, kaip tobulybė. Bet ir tose šalyse korupcijos tiek, kad tenykščiai nebūna labai patenkinti. Aišku tik viena: koreliacija tarp skurdo ir korupcijos yra tokia aiški, kad matyt niekam aiškinti neverta. Jei norime gyventi gerai, korupcijos ir kyšių turi nelikti. Visiškai.

Paskui dar ugnies į benziną pilstelėjo Velnio advokatė* ponia Lidžita, kuri kažkaip ėmė ir paskelbė, jog aš perkaitau smegenis, nes dovanėlės nėra kyšiai, o kyšius žmonės neša tik dėl to, kad nori pasijusti morališkai aukščiau kitų. Ar tai kažkaip panašiai. Visai priešingai pareiškė ponia Aušra Maldeikienė, kuri pasakė, kad ji su Rimante Šalaševičiūte ir kad jai pačiai kartą yra tekę mokėti kyšį.

Žodžiu, kadangi vis paskutiniu metu nespėju net į savo Facebook pažiūrėti, tai gaunasi dabar taip, kad aš labai paprastai paaiškinsiu viską apie kyšius visiems laikams, kad daugiau jau klausimų niekada nebekiltų. Tiesiog nuosekliai pažiūrėkim.

Continue reading →

Politikų įtaka internetuose

Manau, kad jau norite susilaukti rezultatų – kas tokie yra įtakingiausi politikai, bent jau lietuviškų internetų mastais. Ir žinoma, kad kai kas čia yra lyg ir savaime aišku. Ir kartu ne taip jau ir aišku, kai pasižiūri atidžiau. Pasiskirstymas lyg ir aiškus, bet ne toks jau ir aiškus, kai pasiaiškini.

Trys populiariausi politikai ir jų sąsajos (už ką dar balsavo balsuotojai). Dydžiai sužymėti irgi atsižvelgiant į sąsajų skaičių. Šiame grafike slepiasi kai kurie įdomumai. Jei paspausite – pamatysite kiek didesnį vaizdą.

Pradėsiu gal nuo ryškiausio siurprizo daugeliui (nors kai kam tai visai ne siurprizas): šiuo momentu pats įtakingiausias politikas yra Vytautas Landsbergis. Ir viskas. Ir taškas. Ir nėra čia ką nei pridėti. Paradoksas tame, kad internetuose Vytautas Landsbergis lyg ir nėra kažin kaip aktyviai besireiškiantis, bet visvien faktas kaip blynas – jis yra toks ir viskas.

Antras siurprizas – antroje vietoje Remigijus Šimašius, kuris pagal vertinimus pralenkė netgi Dalią Grybauskaitę. Ir kas įdomu, pralenkė, apklausai jau einant galą, labai išlėto, vos vos, bet po to, kai apklausos sąrašas buvo dar ir permaišytas, ir patsai Vilniaus meras atsidūrė kažkur sunkiau surandamoje vietoje. Žodžiu, šitai irgi šį bei tą sako.

Trečias siurprizas – nors Dalia Grybauskaitė ir trečioje vietoje pagal internetų vertinimus, bet visokiuose tyrimuose jai populiarumu prilyginami politikai išvis dvigubai nuo jos atsilieka. Ir tai nepaisant to, kad Lietuvos Prezidentė nėra kažin kaip stebuklingai aktyvi tuose jūsų feisbukuose. Ir tai irgi šį bei tą sako.

Beje, jei kas nesuprantate, tai apklausa savo esme buvo projektyvinė. O projektyvinių vertinimų esmė yra ne tai, ką žmonės patys sau galvoja, o tai, ką jie pastebi apie savo aplinkos vertinimus. Atitinkamai, vaizdas gaunasi geresnis. Pvz., vietoje to, kad kažkas pasakytų „aš labai pasitikiu politiku X“, tas kažkas pasako „aš gal ir pasitikiu tuo X, bet visi aplinkui mane jį keikia, tai gal jis pusėtinai įtakingas“.

Žodžiu, vaizdas čia gaunasi smarkiai kitoks, kai kuriais atžvilgiais teisingesnis. Kita vertus, neužmirškim, kad čia visgi internetai, o internetuose valdo visai kitokios jėgos, nei balsavimo punktuose. Tad žiūrėkim su šiokia tokia rezervacija. Ir eikim toliau, prie sąrašo.

Continue reading →