Rokiškis

Tag Archives: Rokiškis

Rokiškis Rabinovičius internetų atradimuose

Aš laiks nuo laiko parašau vis apie tuos puspročius, kurie skaito mano blogą, nes atranda jį kažkur Google paieškoje. Jie veda tokius kliedesius į paiešką, kad maža nepasirodo. Kartais jie taip mane atkakliai skaito, kad aš netgi iš dūšios mielaširdystės jiems nutariu pagelbėti, kaip kad tuo atveju, kai parašiau specialiai netgi straipsnį apie tai, ką daryti, jei kyla putės niežėjimas. Bet visgi visiems neparašysi, taigi, ir nebandau.

Štai šiandien jums duosiu tuos savo perlus, kurie per paskutinius kelis mėnesius atėjo. Taip, dauguma ateina pagal visokias nesąmoningas paieškas – prieš kelis mėnesius jau rašiau apie panašius ieškotojus. Nėra čia pas mane normalių lankytojų – geriausiu atveju panašūs į mane bepročiai. Bet būna ir blogesnių.

Nieko nesuprantu, jūs varote mane iš proto su savo klausimais

Kaip paprastai, pradėsiu reguliariais lankytojais – tai yra pagrindinės mano blogo temos, pagal kurias šį suranda ir suranda ne kartą o bent kelis kartus:

Šūdina lakštingala – ši frazė kažkodėl tapo pirmąja, tiesiog tobuliausia. Nesuprantu aš to, bet tebūnie. Bet šiaip jau paaiškinkite man kažkas, kas per žmonės ir kodėl ieško internetuose šūdinų lakštingalų? Pastebėtina, kad šūdinų kėkštų ar zylučių neieško. Kaip ir šūdinų vyturėlių, varnėnų, vištų, ančių, žąsų ir kitų paukščių.
Hematogenas narkotikas – nesuprantu, kam čia užplaukė, bet atrodo, kad kliedesių lygis Lietuvoje yra labai nemenkas. Hematogenas turi savyje kažkokio džiovinto kraujo, todėl jį valgyt sveika, nes visokia ten geležis, mikroelementai ir taip toliau. Ir jis turi savyje daug cukraus, todėl yra skanus, saldus ir kaloringas. Labai rekomenduoju visiems.
Auksiniai liūtai Utenoje – čia išvis nesuprantu, nes tai išvis atvirkščias dalykas. Liūtai, tigrai, auksiniai, platininiai – gal ten kokie TV festivaliai vyksta? Bet prie ko čia aš?
Liudviko Andriulio blogas – tas ponas yra puikus, bet blogo, man rodos, neturi. Jei turėtų – reklamuočiau visiems. Bet vėlgi, kodėl čionai kažkas jo ieško? Argi aš kažkaip susijęs?
Putės niežulys – apie šitą jau rašiau ne kartą, bet mane šita ir panašios frazės visvien džiugina. Jaučiu, kad būsiu padaręs gerą darbą, kai parašiau apie tai, kaip su tuo niežuliu kovoti.
Žuvies tušonkė – atleiskite, bet nežinau tokio dalyko. Kas čia per naujos mados maisto gaminime? Anksčiau tušonkė buvo tiesiog kiauliena, tokie riebūs ir kaloringi konservai. Žuvies tušonkė skamba labai keistai, gal net durniau, nei žuvies karbonadas, žuvies steikas ar žuvies dešra. Durniai akivaizdūs.
Ilgai pistis grabe – aš berods kažkada esu minėjęs apie panašias frazes, kai rašiau apie tai, kad Adomas Mickevičius nebuvo lietuvis. Tik čia naudojama kažkaip neteisingai – originali forma yra palinkėjimas užsipisti grabais, nešantis savyje labai gilų prakeiksmą, nes grabas yra semantiškai atvirkščias įsčioms. Taip ar anaip, keista, kas per žmonės to ieško. Spėju, kad kažkokie keisti žmonės.
Aluje virtas Rokiškis – ponai ir ponios, aš į jus kreipiuosi. Jūs esate puspročiai. Aš jūsų nesuprantu, nes jūs kaip grybai, virti degtinėje. Jūs ką, prisigeriate, padaužote galvas į sieną, o tada einate į internetų paieškas? Ir paskui dar pas mane į blogą ateinate?
Šuo su akiniais – o katės su pačiūžomis nenorite? O delfino su dviračiu? O gal bebro su kulkosvaidžiu?
Bankinis pavedimas 1ct – neatsimenu, ar kada rašiau, ale yra toksai fyntas, kad mūsų bankai už į sąskaitą gautus pinigus ima mokestį. Tai yra nenormalu, bet jie tai daro. To pasekoje įmanoma realizuoti finansinį DDoS: padaryti krūvą pavedimų po 1 centą kam nors į sąskaitą, taip atimant iš žmogaus pinigus. Nežinau, ar kas nors taip yra kam nors daręs.
Landsbergis drąsos bebras – neturiu nei ką pakomentuot. Koks ryšys tarp bebrų ir Landsbergio?
Geriau mažinti atlyginimą ar dalį atleisti? – čia, turiu pripažinti, kad nors kartą gerai, kad atėjo pas mane žmonės, besidomintys vadyba, apie kurią vis rašau ir rašau. Tačiau klausimas savo esme yra labai blogas: jame nėra nieko apie verslo procesus. Jį uždavęs žmogus negalvoja apie tai, kaip vienoks ar kitoks atleidinėjimas paveiks įmonę. Klausimo potekstė akivaizdi: pinigų trūkumas, dėl kurio nesigauna išmokėti atlyginimų visiems. Tai reiškia, kad reikia didinti pinigų srautą, o jei jau įmonės krizė tokia, kad padidinti srauto nesigauna, reikia žiūrėti, kas tiesiogiai atneša pinigus, o kur tie pinigai tik dingsta. Tada jau reikia galvoti kaip panaudoti laisvus resursus kad tie, kas atneša pinigus, tų pinigų atneštų daugiau. Jei išlaidų mažinimas absoliučiai neįmanomas – verta pasitarti su pačiais darbuotojais. Dažnai jie padeda rasti visiškai neįtikėtinų, stebuklingų sprendimų.
Marinatas su Vytauto mineraliniu – neatsimenu, ar būčiau rašęs, bet pasakysiu paprastai: jei kas nors sugalvosite tokį briedą, kaip marinuoti Vytauto mineraliniu mėsą, tai turėkit omeny, kad tam, kad taip „marinuotą“ mėsą valgytumėte, turėsite būti tokie girti, kad neaišku, ar ją iškepti sugebėsite. Esu ragavęs taip „marinuotos“ – mineralinio suteiktas kartumas yra toksai šleikštus, kad vienintelis noras, kuris kyla – tai išspjauti tokį mėsgalį ir išsiskalauti burną.
Natalijos Zvonkės užpakalis – spėju, kad tiems, kas ieško pagal tokias frazes, neteks gyvenime pamatyti šio dalyko. Bet tokie tipažai mane džiugina – esu jau kadaise rašęs, kodėl aš žaviuosi Natalija Zvonke, tiksliau, dabar jau Bunke.

Turiu pasakyti, kad Google algoritmai aiškiai kažkaip pasikeitė – matau, kad puspročių pobūdis visai kitoks. Arba gal ne Google pasikeitė, o tiesiog puspročiams kažkokie nauji aptemimai užėjo. Bet taip ar anaip, kažkoksai pokytis matosi. Nežinau, ar į gerą, nes štai anksčiau lyg ir buvo aprimęs komunistuojančių idiotų srautas, o dabar štai vėl plūstelėjo – kai neseniai parašiau apie profsąjungų žalą ekonomikai, tai visą būrelį silpnapročių teko išbanint. Jau vėl ėmė kai kurie zyzti – „jei visus išbaninsi, tai neturėsi skaitytojų“. Čia aš tiktai primenu, kad man nereikia visokių skaitytojų, kurie nesąmones paskui rašinėja. Aš jums ne kokia žiniasklaida. Tai oficiali šio mano asmeninio blogo politika – fufeliams ir nepagrįstoms nesąmonėms čia vietos nėra. Jau tiems atvejams, kai kyla noras pašnekėt nesąmonių, tai aš ir parašau apie kokius nors silikoninius implantus – tada jau galit duot valios fantazijai.

Continue reading →

Rokiškis Rabinovičius per paieškos akinius

Aš laikas nuo laiko vis pasižiūriu į tai, pagal kokias paieškos frazes pas mane ateina įvairūs žmonės. Jau esu ne kartą apie tai rašęs, nes man su tokiais žmonėmis labai sekasi. Nes tiktai išimtiniais atvejais paieškoje mane suranda normalūs ir protingi žmonės, o dažniausiai ateina visiški puspročiai ar dar blogiau – kokios nors Justin Bieber gerbėjos. Tai aišku, kad tokios čia vos ateina, tai ir išeina. Kaip ir kiti visokie bepročiai. Nes aš jums pažadu, kad tokių kliedesių, pagal kokius mane suranda – tikrai nėra šiame bloge. Nes netiesa visa tai, kad aš rašau vien nusišnekėjimus ir absurdus.

Puspročių kiekis didėja ir didėja. Vieną dieną tie dibilai sukels pasaulio katastrofą ir viskas pavirs dūmais ir ugnies kamuoliais, po kurių teliks dykros. Bet išgyvens graužikai. Taip, jūs visi esate pasmerkti ir visa žmonijos baigtis jau seniai aiški.

Aišku, dažniausios frazės, pagal kurias mane randa – savaime aiškios. Pavyzdžiui, tokios, kaip „žiurkės Rokiškyje“, „Rokiškio prostitutės“, „Rokiškio pacukai“ ir panašios. Bet sveiko proto žmonių per Google paiešką čia visgi ateina ne tiek jau ir daug. Netgi normalių frazių apie šiaip Rokiškį beveik nėra kažkodėl. Arba tiesiai ieško Rokiškio Rabinovičiaus, arba kažkokių kliedesių. Tiesa, paskutiniu metu tarp visų tų frazių, kur aiškiai žino, ko ieško ir ieško tikrai manęs, ėmė dominuoti nauja – „žiurkėnas Rokiškis“.

Bet kad įrodyčiau jums viską, tai štai jums truputis dažniausių idiotiškų frazių, kurių čia kažkodėl ateina ieškoti tie, kas neieško Rokiškio, o ieško kažkokių kitų dalykų. Vat jums, eilės tvarka nuo populiariausių iki retesnių, bet visos – daugkartinės, t.y., ne vieno asmens sugalvotos:

Užkalnis Gražulis – matomai, ponas Andrius Užkalnis kažkam asocijuojasi gal su tokiu kitu veikėju, kuris yra seimūnas ir apie kurį pasakojami anekdotai bei palyginimai įvairūs. Petras Gražulis irgi yra tapęs politiniu personažu. Tik jei ponas Andrius Užkalnis tokiu personažu patapo savo noru ir grynai smagumo dėlei, tai Petras Gražulis matyt tapo savaime. Tačiau ko gero yra tokių, kurie nesupranta skirtumo, nes jiems tiesiog neduota suprasti. Tai natūralu. Bet kodėl tokie bukučiai eina pas mane? Ir kodėl paskutiniu metu tai tapo populiariausia paieškos fraze, pagal kurią mano tinklaraštį žmonės atranda?
Vokiečių snaiperiai – vienas iš tų grynai nesuprantamų atvejų, kai nežinau, kodėl čia kažką Google atveda. Spėju, kad kokie nors fašistai pridarė apie mane kažkokių SEO optimizacijų piktybinių. Kažkoks Google bombingas gal. Prisiminus tą atvejį, kur įvedi į Google „Grinevičiūtė“, o išlenda visai neaišku kas, tai nenustebčiau, jei kas nors čia klastingai man pridarė užuominų apie tai, ką man žada padaryt.
Protingas Chamas – čia jau tikrai ne apie mane, nes aš tą žmogų pažįstu ir žinau, kad tai ne aš, nors kelis kartus ir buvo pateikiama įtarimų, kad aš esą esu jisai. Tai galiu užtikrinti jus, kad tuos įtarimus pateikė tikrai neprotingi ir ne chamai, o dibilai. O Protingas Chamas tikrai yra protingas ir tikrai yra chamas. Aš tą jums galiu užgarantuoti visiškai. Ir jo galvoje yra toksai visokios informacijos ir kompramato archyvas, kad jei jis tą paviešintų, tai Lietuvoje būtų maždaug 1000 kartų daugiau isterikų, nei čia jų sukėlė WikiLeaks.
Kaip tapti protingesniu? – kai man daug kartų sakydavo, kad kovoti su dibilais yra beprasmiška, aš kartodavau, kad žmones reikia šviesti ir jie gaus galimybę tapti protingesniais ir susitvarkys savo bėdas. Ir štai jums rezultatas: viena iš dažniausių paieškų – tai proto paieška. Žmonės tikrai nori tapti protingesniais ir stengiasi. Mano gyvenimo tikslas jau pasiektas – Lietuva bando tobulėti. Ir aš dabar jau galiu džiaugtis, kad atsirado supratimas, jog proto reikia ieškoti, o bet kokia idiotiška nuomonė nėra savaime kažko verta.
Ant kalbainių dėjom – o čia aš dabar imsiu ir pasakysiu: nors aš ir ne kartą esu rašęs apie kalbainius, nedėčiau ant jų. Nes negalima tiesiog dėti ant kliedesių platintojų, reikia juos kaip reikiant pakratyti.
Didžiausias Zimbabvės doleris – taip, apie hiperinfliaciją ir šimtą trilijonų Zimbabvės dolerių rašiau kadaise. Bet kodėl žmonės ėmė domėtis Zimbabve? Gal su Lietuva lygina? Tai jei kam įdomu, priminsiu, kad biudžetų valdymas Zimbabvėje laikomas geresniu, nei Lietuvoje. Priežastis – negalimumas skolintis ir leisti infliacinių pinigų, atsiradęs dėl rinkos dolerizacijos, t.y., finansinė drausmė valdžioje. Čia jums atsakymas, kodėl Lietuvai išties reikia euro, tą kadaise įvardino pati Dalia Grybauskaitė: ne tam, kad būtų gerai, o tam, kad valdžiažmogiai nustotų taškyt pinigus į visas puses. Deja, Graikijos pavyzdys rodo, kad euro įvedimas pinigų taškymo nesustabdo, tad čia reikia mums pakoreguoti šitą idėją ir rimtai pagalvoti apie tai, kad Lietuvoje reikia įvesti dolerį.
Psichotronas – nežinau, kodėl, bet ateina kažkokie psichikos bangų ieškotojai. Matyt, plinta Lietuvoje iliuminatai ir driežažmogiai, kurie spinduliuoja į smegenis visokiomis bangomis ir psichotronais. Todėl žmonės ir ieško. Šviečiasi, domisi. Tai labai gerai. Pischotroninio ginklo panaudojimas prieš žmones sukelia visokias Eurovizijas ir naktines reformas, todėl kovokime prieš driežažmogius, stokime į Ktulu rėmėjų gretas! Tiktai Ktulu padės mums išsigelbėti!
Vidutinis penio ilgis Lietuvoje – WTF? Aš jums ką, bybių matuoklių pardavėjas? Jūs čia ateinate ir ką darote? Ko jūs čia ateinate, asilagalviai puspročiai?
Kedys Rokiškyje – WTF? Čia apie Drąsių Kedį, kiek suprantu? Kas čia per naujas gandas?
Graikija slepia mokesčius – jie ne tiek slepia, kiek švaisto mokesčius. Ir mūsų mokesčius irgi. Ir mūsų pinigus. Bet paaiškinkite man kas nors, kas dedasi žmonių galvose, kad jie susigalvoja tokį briedą, kad valstybė slepia mokesčius? VMI kovoja su mokesčių slėpėjais, o tie įtariami slėpėjai – tai visokios įmonės. O vat imtų VMI ir pradėtų kovoti su valstybe, nes ši slepia mokesčius. Čia net nesvarbu, ar absurdiška, čia juk savaime nuostabu būtų. Įsivaizdukim, ateina mokesčių inspektoriai į kokią nors ministeriją ir uždeda baudas už mokesčių slėpimą. Arba Seimo sąskaitas areštuoja. Nuostabu būtų. Aš apsidžiaugčiau.
Aurimas Guoga dievas – aš įtariu, kad čia yra kažkoks briedas, nes nežinau jokio Aurimo Guogos. Ir netgi pats savo blogo nesuradau pagal tokią frazę Google paieškoje. Aš įtariu, kad arba čia kažkas šposija, arba kažkam Google grybauja, arba tas Google Analytics yra visai jau gaidys. Beje, pastarojo dalyko neneigiu, nes ėmė labai šlykščiai daryt – perjunginėt prievartiniu būdu į kažkokią naują versiją, kuri visai lieva, o kai bandai naudotis sena – tai atjunginėja. Bet tai jau visai iš kitos operos tema, tad nesiplėskim. Nebent kas nors pasiūlytų man geresnį statistikos įrankį.
NLP Zuokas – vat šito aš nekomentuosiu, bet šitą jau patys sau pasiaiškinkite, išvadas pasidarykite kokias nors ir taip toliau. Nes šita frazė yra ne tiek idiotiška (nors nežinau, kuo čia mano blogas dėtas), kiek labai įdomi ir kelianti visokių minčių. Kas čia per tokie gandai įdomūs?
Kranas subinei plauti – tai vadinasi bide (kalbainiai greičiausiai siūlytų sakyti „bidas“ arba „bida“, bet jie tokių dalykų gyvenime nėra matę, o ir šiaip, drovisi jie apie panašius dalykus kalbėt). Labai geras, tačiau nelabai patogus ir vietos užimantis dalykas, nors kita vertus, palaikantis higieną ir taip toliau. Tiesa, apie tai tikrai juk nesu rašęs nieko.
Grybauskaitė ir Burokevičius – hmmm… Aš čia nieko nekomentuosiu. Nes jokių faktų apie tai, kad Dalia Grybauskaitė ir Mykolas Burokevičius būtų susiję, neturiu. Kita vertus, kadangi ne kartą su tokia paieška pas mane buvo atėjusių, galime spėti, kad konspiracijos teorija yra kažkiek išplitusi.
Gyvulių konstitucija – jei kas nors patikslintų, kokių konkrečiai gyvulių konstituciją turi omeny, tai gal ir galėčiau kažką apie tai pasakyti. Spėju, kad frazė gali būti susijusi su George Orwell „Gyvulių ūkiu“, tačiau pačios frazės atsiradimas labai man įdomus. Spėju, kad tokią frazę gali sugalvoti nebent koks nors besmegenis gyvulys. Matyt, Google paieška jau tapo prieinama netgi fermose.
Šortukai moterims – gal dar triusikėlių moterims pas mane ieškosite? Gal man atidaryti kokią parduotuvę internetinę – „Rokiškis style“, kur mano dizaino drabužiai būtų platinami?
Storas rudas airis – WTF? Kodėl storas, kodėl rudas, kodėl išvis airis, o ne britas, vokietis ar lenkas? Viena iš tų visiškai nesuprantamų man frazių. Keista yra tai, kad toli gražu ne vienas žmogus pagal tokią frazę mano blogą atrado. Gal čia kokios nors merginos ieško storų negrų Airijoje vedyboms? Deja, nei vieno panašaus nepažįstu.
Putės niežėjimas – čia ir anksčiau šita frazė jau buvo topuose. Todėl specialiai straipsnį apie putės niežėjimą parašiau. Už tą straipsnį daug žmonių man jau žadėjo, kad manęs daugiau neskaitys ir kad nuo šiol neturi daugiau priežasčių, dėl kurių užsuktų į mano blogą. Dar kai kurie skelbė, kad aš siekiu vulgaraus populiarumo. Tokios reakcijos mane įtikina, kad labai gerai padariau, todėl reiks laikas nuo laiko ir daugiau rašyti panašiomis temomis.
Vaizduoklis maigyklė tikri žodžiai – taip, tai tikri žodžiai. Įdomu yra tai, kad jau pasigirsta nedrąsių kalbainiškų pezalionių, esą tai buvęs tiktai kažkoks humoras. Jei nebūtų internetų, tai niekas negalėtų patikrinti ir kalbainiai jau galėtų pasakoti, kad ne jie šitus absurdus kišo. Panašiai jie dabar pasakoja, esą vielabraukis buvęs tiktai pokštu. Tik jų nelaimei internetai fiksuoja viską, tad naujesnių dėmių nusiplauti dangstantis mitais, jau nepavyks.
Linux yra gaidys – keista, bet anksčiau visokie kompiuterastai į mano blogą lyg ir neidavo. O dabar lyg ir ėmė eiti. Čia galiu tiktai tiek pakomentuoti: kad žmogus galėtų pagrįstai pasakyti, jog Linux yra gaidys, jis turi turėti labai aukštą kvalifikaciją. Bet tokią kvalifikaciją turintys panašių dalykų Google paieškoje neieško. Taigi, jei ieškote panašių dalykų ir atėjote į mano blogą pagal šią frazę, tai aš jums šimtu procentų garantuoju, kad gaidys yra ne Linux, o jūs asmeniškai.
10 išgamų – WTF? Kas nors man paaiškinkit.
2000 dešrų rinkinių – šito juo labiau nesuprantu.
Beata Nicholson nuoga – čia tiesiog negaliu nieko pakomentuot, nes net nežinau, ką sakyt, bet matomai gerbėjų ideali moteris turi nemažai, jei jau net ir mano niekam neįdomų blogą pagal tokią frazę atkapsto.
Dalius žudo – ke? Tiesa, čia norėčiau patikslinti, ar žudo asmenis, kurių vardas yra Dalius, ar kažkoksai Dalius kažką žudo?
Grybas putė – ke? WTF???
Kaip praplatinti nuorodą? – Ke? Nesupratau visiškai nieko.
Mankurtiniai eurodebilai – nežinau, ar apie tokius esu kada nors rašęs. Tačiau vienas toksai pažįstamas skleidžia teoriją, kad yra atsiradusi nauja puspročių rūšis: panašiai, kaip sovietmečiu propaganda išperforuodavo kai kuriems žmonėms smegenis ir tie imdavo tikėti komunizmo pergale, tapdami sovietžmogiais, taip ir šiais laikais atsiranda europinių tikinčiųjų – eurodebiliškų mankurtų. Kitaip tariant, nors tikėjimai ir skirtingi, mechanizmas galimai tas pats, o pati idiotų grupė – irgi analogiška. Sakyčiau, tokioje teorijoje yra labai nemažai racionalaus pagrindo.
Plastinės chirurgijos aukos – matyt, problema paplitusi, kad čia žmonės tokių dalykų ieško.
Šemeta 11 mėnesių nėštumas – Ke? Algirdas Šemeta nėščias ir 11 mėnesyje? Kas per gandai?

Tai tiek jums reguliarių kliedesių, pasikartojančių. Tačiau tai dar ne viskas, nes unikalūs kliedesiai yra unikalūs. Ir todėl čia jums bus žymiai geresnė porcija absurdo dabar, nes tai bus unikalūs idiotizmai, visiškai rinktiniai. Kai kurie jų išvis yra absurdiški, o kai kurie kiti sukelia gilų kognityvinį disonansą, kai pabandai suprasti, ką galvojo tie žmonės, kurie šitų nesąmonių ieškojo.

Continue reading →

Stilingiausio blogo apdovanojimas – 2012

Stylish Blogger Award - Stilingiausio Blogerio Apdovanojimas

Taip, aš esu stilingas ir kietas blogeris, nes gavau apdovanojimą!

Kadangi jau šiaip mane reikalai užverčia, o jau kadangi čia dar tie ACTA reikalai prasidėjo su visais bardakais, tai gavosi taip, jog nei vieno normalaus straipsnio šiais metais gal ir neparašiau dar? O visvien, matyt už praeities nuopelnus kažkokius gavau Stilingiausio Blogerio Apdovanojimą, kuris įrodo, kad esu stilingiausias pasaulio blogeris iš visų, kas yra žiurkėnai, net jei ir nesu parašęs nei vieno padoraus straipsnio.

Beje, Stylish Blogger Award – tai ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio apdovanojimas, kuris yra garsiausias, žymiausias, kompetentingiausias, solidžiausias ir patikimiausias iš visų apdovanojimų, kokie tik yra teikiami Internete. Todėl jį gavę asmenys nusipelno išskirtinės pagarbos ir visų skaitytojų aplodismentų, kuriuos privaloma suaploduoti prieš ekraną, skaitant šiuos mano parašytus žodžius. Taip kad plokite man.

Matyt kitaip ir negalėjo gautis – turėjau gauti apdovanojimą, nes aš esu vienintelis toks. Ir kadangi žiurkėnai yra stilingi, grakštūs ir panašūs į snieguoles, tai akivaizdu, kad aš buvau apdovanotas. Ir neabejotina, kad mane šitaip apdovanojo ne kas kitas, o stilių išmanantis žmogus, kurio netgi logotipe yra graži skrybėlė – tai ponas Tomas Insaider, kuris suteikė man apdovanojimą pačioje pirmoje sąrašo vietoje!*

Gigantiškas žiurkėnas ėda pastatus Atlantos mieste, JAV

Štai ko jie bijo. Aš esu jų baisiausias košmaras, nuo kurio jie dreba ir apie kurį jie kuria filmus. Todėl aš esu pasaulio valdovas. Aš esu Didysis Rokiškis! Ahahahahah!!! O jei truputį rimčiau, tai šioje nuotraukoje matote, kaip apdovanotiesiems aš įteikinėju po gabalą nekilnojamojo turto.

Tiesa, paskui dar tasai ponas išsidavė, kad bandė į mane panašius kažkaip naikinti, o paskui dar visokias detales aptarinėjo su tokia ponia Giedre, aiškiai, kad užtrolintų mane. Aš galiu iškart paaiškinti tokią situaciją labai paprastai: žiurkėnai kalba ir rašo blogus, o tenai augino pelėnus. Juos žmonės paprastai painioja su žiurkėnais, panašiai, kaip aš painioju žmones su beždžionėmis ir kiaulėmis. Tai neišvengiama, nes išoriniai panašumai visada lengvai pastebimi, o dvasinius skirtumus pastebėti žymiai sunkiau.

7 keisti ar įdomūs dalykai apie Rokiškį Rabinovičių

Pagal šios nominacijos ir apdovanojimų taisykles**, kiekvienas turi papasakoti apie save kažkokius keistus ar šiaip nenormalius dalykus, iš viso – cielus septynis (7). Aš tiek skaičiuoti nelabai net moku. Jūs pagalvokit, ko reikalaujat iš niekuo dėto padaro – mokytis skaičiuoti? Na, gerai, tiek to. Aš moku skaičiuoti. Tai pavardinsiu:

Aš esu chamas, nes tas žodis yra kilęs iš tiurkų kalbos žodžio „chamiak“, kuris reiškia žiurkėną. Taip kad čia žodžiai kalba už save. Čia jau nieko net pridėti daugiau nereikia. Kita vertus, lotyniškas pavadinimas Cricetus aiškiai reiškia didžiausių inteligentų žaidimą – kriketą. O lotyniškas crice – reiškia kryžių. Taip kad sudėkite šitas dabar savybes ir lenkitės man dabar, niekingi žmogiūkščiai, nes tokia yra mano semantika.
Dar nebuvo tokio žmogaus, kuris suprastų, kas čia per nesąmoningas rašinėtojas rašinėja. Visi pagalvoja, kad kažkokia Rokiškio bibliotekos žiurkė. Taip, man būtent šitaip kadaise papasakojo viena kažkokių lituanistikos-filologijos mokslų daktarė, kuri sakė, kad labai piktinosi manimi ir netgi bandė išsiaiškinti, kas tai per biblioteka, kad imtųsi priemonių savais kanalais. Taigi, ta proga siunčiu linkėjimų Rokiškio bibliotekininkams. Jei jus kas nors baudžia, tai čia dėl manęs.
Aš kartą bandžiau suskaičiuoti, kiek aš banų padalinau per gyvenimą įvairiose internetinėse vietose. Žinote, tai velniškai sunku padaryti: tarkim, primeti, kad kažkada varydavai kokius kelis šimtus banų per dieną kur nors IRC kasdien, ir taip kelis mėnesius – tai gautųsi jau penkiaženklis skaičius. Ir šitai tėra maža dalis, o kiek dar kitur tų banų pridėliota… Bet aš iki šiol negaliu užtikrintai pasakyti, ar aš kada perkopiau šešiaženklę ribą, ar ne. Nes tokių skaičių jau nesigauna vertinti net ir aproksimuojant.
Cricetus cricetus, kitaip tariant, europinis žiurkėnas – tai ganėtinai stambus padaras. Gigantiškieji žiurkėnai, gyvenantys Elzase (Prancūzijos Rytuose), užauga iki trečdalio metro aukščio ir sveria iki pusės kilogramo. Savo urvuose jie sukaupia iki 65 kilogramų(!!!) maisto atsargų ir nesivaržo užpulti žmonių, jei tie pernelyg užnervina. Šie žiurkėnai yra įtraukti į Raudonąją knygą, jų tėra išlikę apie porą šimtų, tačiau prancūzų kaimiečiai nieko nepaisydami juos naikina, kaltindami, kad žiurkėnai iš jų naktimis esą vagia bulves. Čia aš jau be komentarų.
Pratęsiant apie gigantiškus žiurkėnus, tačiau jau apie pinigus: berods pernai ES skyrė Prancūzijai poros dešimčių milijonų eurų baudą už nesugebėjimą tų gigantiškųjų žiurkėnų apsaugoti nuo nykimo. Bauda buvo skirta už periodą, kai tų žiurkėnų populiacija sumažėjo pora dešimčių individų. Kitaip tariant, vieno žiurkėno kaina buvo grubiai įvertinta maždaug milijonu eurų.
Milijonas eurų yra šiaip jau nedidelė suma***. Aš paskaičiavau, kad jei aš per savo gyvenimą būčiau visad maitinęsis padoriai, bet taupiai ir neišlaidaudamas, tai vien maistui aš tiek pinigų jau būčiau išleidęs. Deja, man kol kas tenka pasitenkinti keleriopai mažesne pravalgytų pinigų suma, kas reiškia, kad tenka save žiauriai ir negailestingai riboti – valgyti toli gražu ne taip maloniai ir gausiai, kaip norėtųsi.
Mano bloge yra dabar apie 30 juodraščių, kur didesne dalimi yra daugmaž pabaigti, bet kažkuo taip ir užkliuvę, todėl nepublikuoti straipsniai. Maždaug pusė iš jų – visai rimti, iš semiotikos, ekonomikos ir pan. temų. Ir negaliu pasakyti, kada aš juos paskelbsiu. Gal taip ir nepaskelbsiu. Kai kurie publikavimo jau laukia daugiau, nei metus, tačiau kažko vis pritrūksta, kad paspausčiau mygtuką „Skelbti“.

Rokiškio Rabinovičiaus nominacijos

Kadangi stilingiausio tinklaraščio apdovanojimai ėmė sklisti kaip tik tuo metu, kai vilnijo protestų prieš ACTA bangos, gavosi taip, kad uždelsiau su savo nominacijomis. Man buvo kilusi mintis paskirti stilingiausio blogerio apdovanojimus tiems, kas dalyvavo prieš ACTA, tačiau vos pabandęs tai atsekti, supratau, kad nesugebėsiu įvardinti net dešimtadalio tų, kam reiktų skirti apdovanojimus: jau protestuose prieš SOPA dalyvavo virš 50 puslapių, o tai juk tebuvo repeticija. Žodžiu, mano kvaila.

Taigi, pasižiūrėsiu paprastai ir padalinsiu apdovanojimus tiesiog taip, kaip man šauna į mano mažą kiaurą galvą, iš kurios viskas iškrenta (todėl net neabejoju, kad eilinį kartą susizgribsiu, kad praleidau krūvą tų, ką ruošiausi apdovanot). Tai tiesiog truputis blogų, kurie, mano manymu, yra verti ne tik to, kad būtų skaitomi, bet ir to, kad būtų pavadinti stilingais. Juose yra kažko išskirtinio:

Altajus.net. Šiaip jau Altajus yra tokie kalnai, iš kurių senais laikais į Lietuvą atveždavo tikrą mumijo****, ženšenį ir auksinę šaknį. Kalnai didesne dalimi baisūs, apaugę neįsivaizduojamo tankumo brūzgynais, kurių apatinės šakos ir šaknys susipina į tokį raizginį, kad žmonės, norėdami išlipti į aukštikalnes, turi kilometrų kilometrus kapoti sau proskynas, kad kažkur prasibrautų. Arba, jei nenori kapoti, tai tada tenka lipti tais krūmais, kaip kokiai beždžionei. O po susipynusių šakų ir šaknų sluoksniu sau takus pramina visokie žvėrys – lūšys, lapės ir vilkai, kurie ten laksto, kaip urvuose. Absoliučiai laukiniai kraštai. Tačiau Altajaus blogas – visiška priešingybė: tai tinklaraštis, kur lankosi žmonės, tikintys žiniomis ir švietimu. Tai tie, kas nori pasaulį padaryti gražesniu.
Augusta Kava aka Kažkas Netaip. Kartą kažkur komentaruose šią merginą pavadinau ponu. Tai mane iškeikė kažkaip. Bet tai išties viena iš nuostabiausių Lietuvos blogerių, nes turi nesveikai sveiką humoro jausmą ir labai aiškius gėrio imperatyvus. Taip, būtent ji per protestus dėl SOPA nepatingėjo kelias dienas sėdėt ir surašinėt dalyvius. Labai prašau, ponas Augusta, rašyti dažniau. Kategoriškai.
Giedrė, kuri rašo blogą. Aš netgi nekomentuosiu, nes čia jau netgi nėra, ką pristatinėti – šiai žavingai moteriai apdovanojimas priklauso neabejotinai, besąlygiškai ir be išlygų. Marš visi skaityt. Beje, ji apdovanojimą gavo jau ne tik iš manęs, bet dar nepasiskelbė, taip kad ponia Giedre, marš skelbti apdovanojimų dabar pat, nes tamsta dvigubai apdovanota!
Skirmantas Tumelis. Tai Supertėtis. Aš negalėjau patikėti, kad būna tokių žmonių, kaip supertėčiai. Mane mano antra pusė užpjautų, jei paskaitytų tą blogą. Čia bet kurį vyrą antra pusė užpjautų. Ir negana to, tas blogas yra dar ir pakankamai vyriškas ir įdomus, o ne tik kokie ciucinimaisi. Ir negana to, jisai nusiskuto dėl žmonos, kas yra toksai dalykas, kurio jokia moteris pilnai nesugebės įvertinti niekad. Ponai, tai yra fenomenas ir nauja blogosferos žvaigždė, neturinti analogų. Reklamuokite visiems, tik moterims nerodykit anei už jokius pinigus!
Eitnė. Tai jau ne blogas, o portalas, tačiau mes visi žinome, kaip jis išaugo. Taip, tai yra vis dar kažkuo blogas, tegul ir rašomas būrio žmonių. Tai portalas, sugebėjęs išsaugoti blogeriškumo dvasią ir nenutolęs nuo mūsų. Ponai ir ponios, šis projektas – nuostabus. Šis projektas dalyvavo mūsų akcijose prieš interneto cenzūrą, šis portalas yra rašomas mūsų kolegų, jis mums savas. Todėl, nors tai ir portalas, aš jam visvien skiriu Stilingiausio Blogo Apdovanojimą. Jie to nusipelnė, nes jie – vis dar tinklaraštis.
Ieva Sedova stebuklų šalyje. Aš ilgokai nesupratau, kad aš ją pažįstu. Pasirodo – teko kadaise susipažinti, prieš N metų ir visai netyčia. Nuostabi menininkė, turinti neįtikėtiną grožio jausmą. Ir taip pat turinti sunkiai įtikėtiną stiliaus pojūtį. Ir dabar aiškėja, kad ji rašo savo blogą, kurį buvau jau aptikęs anksčiau – pilną nuostabių nuotraukų ir paveiksėlių, kertančių per smegenis. Apie tai, kad čia reikia skirti Stilingo Blogerio Apdovanojimą – neverta nei diskutuoti, nes tikrai taip!
Ernesta. Taip, ta pati garsioji, įžymioji Ernesta, kuri kuria garsųjį Poko.lt projektą. Ir dar krūvas kitų projektų. Tai moteris, kuri turi mąstymo stilių pačia geriausia prasme. Aš velniškai gerbiu kompiuterastus, hakerius ir programuotojus, nes jie sugeba taip tiksliai mąstyti, kad man kelia gilų susižavėjimą. Argi tai ne stilius? Gerbiamoji Ernesta, aš be abejonių tamstai skiriu apdovanojimą. Tiktai nesakykit, kad čia ne lygis, nes skiriu už smegenis, kurias tamsta turite ir puikiai naudojate.
Beatulia. Ši žavi esybė yra ideali, nes daro tokį skanų maistą, kad aš tegaliu įdėti linką jums ir nieko nekomentuoti. Paskaičiau – susinervinau. Noriu skanumynų.
Common Sense. Čia yra procesistai, ToC apologetai ir vertelgos. Paprasti, protingi ir mokantys parašyti taip, kad visi suprastų. Kai kas man kuždėjo dar, kad Lietuvos Vyriausybėje pusė ministrų tenai skaito, o priežastis – paprasta: jie visada pasako, kas svarbu verslui ar kaip verslo požiūriu kažkas gausis. Argi tai ne stiliukas?
Baltasis Vaiduoklis. Visi vaiduokliai yra pakvaišę ir antgamtiški, nes jie gi vaiduokliai. Tačiau visi vaiduokliai yra ir stilingi, o ypač tie, kas balti. Šis – rašo vėlgi mokslo ir švietimo temomis, tad grįžtame apdovanotųjų sąraše prie ko pradėję – prie noro padaryti pasaulį gražesniu.

Taigi, ponai ir ponios apdovanotieji. Čia aš jums lenkiuosi ir prašau dabar apdovanoti kitus. Būtent jūs esate išskirtiniausi, gražiausi, nuotabiausi, įspūdingiausi, protingiausi, geriausi ir be abejonės – stilingiausi. Jūs esate daug įstabesni už mane, todėl iš jūsų rankų turi sklisti apdovanojimai. Todėl dabar jūsų prašau apdovanoti tuos, kas yra vertieji.

————

* Tiesa, paskui dar tyčia išmaišė tą sąrašą, kad kiti nepastebėtų, bet aš tai žinau, kad aš kiečiausias.

** Jie pametė iš Stylish Blogger Awards vieną punktą – kad visi man turi mokėti pinigus, bet aš tą punktą kada nors surasiu ir tada įrodysiu.

*** Žodis „milijonierius“ reiškė kažką prasmingo prieš šimtą metų, kai dolerio vertė buvo kokį šimtą kartų didesnė. Tada tai išties reiškė turtingą žmogų. Tuo tarpu dabar – vidutinis Lietuvos pilietis per gyvenimą uždirbą atlyginimą, kurio momentinis ekvivalentas – maždaug milijonas litų. Tai yra visai nedidelė suma. Kadaise, labai senais laikais, buvo man pakliuvus į rankas tašytė su puse milijono dolerių grynais – tuo metu tai reiškė 2 milijonus litų. Visai nedidelė tašytė. Argi tai pinigai?

**** Mumijo (kalbainiai siūlo sakyti „mumijus“ arba netgi „mumijas“, bet čia aš išvis net nekomentuosiu) – tai toksai keistas pusiau organinis mineralas, kurio kilmė nelabai aiški. Gamtinis mumijo atrodo, kaip pilkšvai rusvi lipnoki akmenys. Jie sumetami vandenin, o tada kelias valandas virinami, kol viskas, kas tik tirpsta – ištirpsta. Lieka tiesiog kažkoks žvyras ir rudas rudas tirpalas. Tas tirpalas nukošiamas, o paskui garinamas tol, kol gaunasi lipni smala, kvepianti jodu, sakais ir dar kažkuo – žodžiu, turinti tokį specifinį mumijo kvapą. Geologai nelabai gali pasakyti, iš ko tas mumijo susidaro, bet pagal sudėtį panašu, kad tai prieš šimtus tūkstančių ar milijonus metų gyvenusių plėšriųjų paukščių išmatos, kurios pirma supuvo, paskui išdžiūvo, o galų gale – kristalizavosi ir pavirto į tą neaiškią masę. Mumijo pasižymi stebėtinai efektingu poveikiu, gydant visokias žaizdeles, nudegimus, spuogus, nutrynimus ir pan., o sovietmečiu kainuodavo klaikius pinigus – iki keliasdešimt rublių už gramą.

Muzika įgauna pagreitį

Muzika ir nenormali narkomaniška rupūžė, kuri yra durna ir užnisanti

Aš jums pažadu, kad naujame bloge nebus susižavėjusių cypčiojimų apie visokias Britney Spears ar Justin Bieber, kurį jūs matote nuotraukoje

Turiu jums šiandien džiugią naujieną, kuri turėtų pralinksminti tuos, kas negali pakęsti muzikos mano bloge, bet kartu ir tuos, kas čia ateina dėl muzikos. Todėl paskaitykite įdėmiai, nes tai jus labai pradžiugins. Aš jums tai garantuoju.

Muzikos bus daug daugiau, tačiau jau ne čia, o naujame, kažkaip netyčiukais startavusiame projekte – Blog, troll and Rock’n’Roll, kuris įsikūrė visai šalimais. Ten jau nukeliavo mano muzikinės rašliavos, o taip pat prisijungė ir ponas Leo Lenox, gerbiama Aistė Paulina, kilmingasai Maumaz iš Akivarų ir žymusis Grumlinas. Gal būt, ateityje ir dar kažkas prisijungs. Todėl ir aš apie muziką jau rašysiu tenai, o ne čionai. Todėl tai yra gerai ir tiems, kas mėgsta muziką, ir tiems, kas nemėgsta muzikos.

Projektas gavosi visiškai netyčiukinis. Matomai, kokia nors Google Plus dvasia mus apsėdo, kad tenai bepezėdami tik šast ir padarėm. Taip kad eikit, skaitykit, komentarus rašykit ir muzikos klausykit. Pasižadu, kad tenai aš nebūsiu toks piktas ir netikęs, koks esu čionai. Aš netgi ėmiau rašyti apie nemetalą! Ir ne kad patrolinti, o iš rimtųjų apie gražius dalykus! Ir netgi Maumui jau sukėliau priepolį, nuo kurio anas plumptelėjo, kai parašiau, kad man patinka Moody Blues!

Trumpai tariant, naujienų jums bus, ir bus gerų. Taip kad eikite į naująjį muzikos blogą ir klausykite – ten jau kokia dešimtis naujų įrašų spėjo atsirasti. Ir mes tikrai stengėmės, kad jie būtų apie įdomius ir gerus dalykus. Ir neužmirškit pakomentuoti mūsų pirmų blynų – mes tiesiog bandome užpildyti tą rimtos muzikos nišą (ne pop, ne techno-trance, o būtent rimtos muzikos), kuri beveik nepaliesta lietuviškuose internetuose, tad labai norime sužinoti, kas jums įdomu.

Rokiškis – gyvasis klasikas, o alus – Rebecca Friday

Ne kaip kitaip, čia man jau pastatyta ~~pomirtinė~~ priešmirtinė paminklinė lenta, ko įrodymus skelbia įžymusis garsiausias Lietuvos auto moto ekspertas Paulius – http://auto.popo.lt/2011/06/22/bauska/

Paskaitykit įdomų straipsnį (Paulius kiekvieną sykį parašo taip, kad skaityti verta be išlygų), o jo apačioje aptiksite šokiruojančią sensaciją, pateikiamą fotografiniu tikslumu!

Ir dar priedo – kitas linkas, jau ne apie mane, o apie vieną iš įspūdingiausių trololo, kokie tik yra buvę Lietuvoje – http://www.kleckas.lt/blog/utenos-rebekos-alus-we-did-it

Atrodo, kad Utenos gėrimai įdomiai įkliuvo, o į reikalą, kaip gandai sako, pilnais mastais buvo įsivėlęs net ir 4chan 😀

Ai, dar viena naujiena ta proga – Rebecca Black su savo Friday pasišalino iš Youtube tuo pagrindu, kad kažkokie jos kopyraitai pažeisti, tad superžvaigždutės fenomenas dabar įgauna kitus pavidalus. Čia kai kas pažaidė, išties atvirai dekonstruodamas taip visokių muzikinių silpnapročių mėgstamą autotiuningą, kuris bet kokius nusigaidžiavimus paverčia elektroniškai skambančiu balsu, taip primenančiu Britney Spears: