Subaru labai derinasi su ekologija ir supermamom šmaikštašiknėm
Čia jums kratinys belenkokių minčių – įžvalgų visokių, tarp kurių yra tikrų perlų, vertų atskirų straipsnių. Bet neparašysiu, nes tingiu, todėl čia jums trumpai pateiksiu. Pavyzdžiui:
Subaru – mašinos idiotams
Vakar mačiau, kaip idiotas su Subaru posūkyje vos nenumušė motociklo. Subaru vairavęs asilas posūkyje lenkė dvi mašinas. Priešpriešiais važiavęs motociklininkas, sugebėjo nuvažiuot šalikelėn – visa laimė, kad negreitai važiavo. Asilas su Subaru nepaliko priešpriešinės juostos netgi tada, kai jam buvo padarytas tarpas grįžimui – jis sąmoningai privertė motociklininką eit į šalikelę. Kadaise (prieš kokius gal 10 metų) buvo pasitaikiusios statistikos apie avaringumą. Draudikai atrado, kad faktiškai yra viena ryški avaringumo koreliacija – tai automobilio markė. Dominuojantys – tai Volkswagen Golf ir BMW 3xx automobiliai. Visi kiti faktoriai, tokie, kaip vairavimo stažas, amžius ir pan. – antraeiliai. Galiu kirsti lažybų, kad dabar prie Golf ir BMW prisidėjo ir Subaru mašinos, kurios pasidarė kiek labiau įperkamos visokiems pacukėliams. Kodėl, pvz., Peugeot superkarai nepakliūna į avarijas taip dažnai? Kodėl kitos markės netampa mirčių simboliu, o tiktai visokie pacukomobiliai? Ponai kelių policininkai, bauskit idiotus su Golf, Subaru ir BMW 3 series už bet ką, taip kad jie greičiau teises prarastų – pasirūpinkit mūsų saugumu.
Feminizmas – už teisę moterims sirgti prostatos vėžiu
Feminizmas yra toksai feminizmas
Feministės visai kvankštelėjo: kai pasirodė www.nebobureikalas.lt reklama, feministės kažkur Delfio komentaruose pasiuto, kad čia baisi siaubinga moterų diskriminacija. Siaubinga košmariška diskriminacija, kad moterys neturi prostatos ir kad čia ne jų reikalas. Ir kad neserga prostatos vėžiu. Todėl galiu spėti, kad feminizmas (kaip ir kitos ideologijos) yra atvirkštinė funkcija iš kažkokių ten intelektinių gebėjimų. Beje, iš pavydo vyrams, kad neturi pimpalo, aršiausios feministės reikalauja vyrų kastracijos, o anokia feministė Valerie Solanas iš pasiutimo bandė nušauti Andy Warholl, katras buvo gėjus ir todėl moterims net pačiupinėt neduodavo – reiškia, kad išvis pats blogiausias. Taip kad feministės labiausiai nekenčia gėjų ir nori galimybės gydytis prostatą. Ai, žinoma, tai nieko nuostabaus, jei prisiminsim feminisčių keliamus pasaulinius politikos pokyčius.
Marinuoti agurkai nuodija vėžiu Lietuvą
Anokia seimūnė Dangutė Mikutienė yra darbietė. Tarp kitko, kažkokia parapsichologijos mokslų daktarė ar tai kažkas panašaus. Tai vat, ponia Dangutė, prikėlė žiniasklaidoje isterikų apie visokias vėžines radijo bangas bei jų įtraukimą į kažkokią PSO lentelę, kur šios priskirtos 2B grupės kancarogenams (t.y., tiems, kur belenkoks ryšys su vėžiu sugalvotas, pvz., kaip samprotavime, kad pėstieji avarijose žūsta dažniausiai ant asfalto, vadinasi asfaltas yra gyvybei pavojų kelianti medžiaga). O tame pat PSO dokumente, kuriuo remdamasi, Dangutė Mikutienė kelia šurmulį, marinuotos daržovės irgi prie tokių pat 2B grupės kancarogenų priskirtos. Įdomu, kodėl ponia Dangutė nekovoja prieš Agurkicho marinuotus agurkus, keliančius tokį pat pavojų – ot Viktoras Uspaskichas patenkintas būtų tokia parama darbo partijai.
Juozas Olekas pyksta dėl panaikintos kariuomenės
Kariuomenė pagal Juozą Oleką
Vakar berods mačiau per TV, kaip buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pezėjo per LNK žinias apie tai, kaip NATO smerkia Lietuvą už prastą rūpinimąsi gynyba ir panašiai. Politikų naglumas neišmatuojamas – būtent valdant Olekui Lietuva prarado gynybinius pajėgumus, tiesiog atsisakydama šauktinių kariuomenės. Politikas, sužlugdęs ir taip silpną gynybos sistemą, naglu veidu peza apie savo veiklos pasekmes, jas priskirdamas konservatoriams, tiksliau – Rasai Juknevičienei, bandančiai krizės metu kažkaip pataisyti socdemų pridirbtus reikalus. Beje, su sveikatos apsauga Juozas Olekas irgi pasireiškė.
Alkoholikai teigia: tam, kad pagyčiau nuo alkoholizmo, reikia alkoholio reklamos
Visokie veikėjai iš LLRI ir panašių kontorų vis dar kliedi apie tai, kad alkoholio reklama neskatina alkoholio vartojimo. Žinoma, kai visiškas mėšlas kartojamas daug daug kartų per visokias žiniasklaidos priemones, jis daugeliui tūpiausių įkalamas į galvas. O pinigai taigi dideli, kaip reikiant. Su dideliais pinigais belenkokius kliedesius galima įtvirtinti. Propaganda, žinote. Čia, beje, puikus pavyzdys apie tai, kiek žiniasklaida atstovauja visuomenės interesams.
Dilgėlių poslinkis iš pasakų į baudžiamąjį kodeksą
Kas pasakė, kad šita nuotrauka nevaizduoja kažkokio Lietuvos politiko?
Atsimenate tą pasaką apie Devyniabrolę ar kaip ten? Žodžiu, kaip kažkokia piemenė kažkokius rūbus mezgė iš dilgėlių, kuriuos savo broliams, juodvarniais lakstantiems, užmovė ir tie atvirto į normalius bernelius. Tai vat, kažkaip čia susišvietė tokia mintis: paradigmatiškas matyt poslinkis į tolerastijas įvyko. Prieš 20 metų tokia pasaka atrodė visiškai normali, tinkama vaikams. Dabar ji stačiai kraupi atrodo, o kai kažkokia bobutė 70-metė kažkokiame Delfi komentare pašnekėjo apie dilgėles ir jomis gydomus gėjus, tai gavosi ar tik ne baudžiamoji byla? Primeskit – vos 20 metų ir dilgėlės nuo pasakų vaikams vienoje situacijoje pasikeičia iki baudžiamuoju kodeksu draudžiamo dalyko kitoje situacijoje. Dilgėlių paradigmos poslinkis.
Politinis lietuvių aktyvumas auga
Lietuviai išties yra velniškai aktyvūs politiškai – tai tiesiog paradoksas. Atsimenat, kaip vertė Rolandą Paksą? Mes ofise šampaną šaudėm, kai paskelbė. Tą dieną nulūžo Delfi.lt, nes netgi statinio puslapio neįstengė servuoti – tokios žvėriškos apkrovos ėjo (man rodos, tai vienintelis toks atvejis per visą Delfi istoriją). Baisiau, nei per kokias nors didžiausias krepšinio varžybas. O lietuvių domėjimasis politika nuo to laiko vargu, ar sumažėjo – greičiau gal net priešingai, nepaisant stebinančių rinkimų rezultatų. Tačiau lietuviai vis mažiau pasitiki valdžia, vis labiau nepasitiki teisėsauga ir žiniasklaida, etc.. Problema yra valdžioje. Lietuviai neina balsuoti dėl protesto – didžioji dalis nebalsavusiųjų yra tiesiog balsuojantys prieš visus rinkimuose keliamus kandidatus. Jei būtų galimybė balsuoti prieš visus kandidatus, Lietuvoje jau nebūtų valdžios.
Ekologiniai šūdai plinta, kaip epidemija
Ekologijos atveju pasakymas "no bullshitting" įgyja stebėtinai tiesioginę prasmę
Labai įdomios priežastys aiškėja apie tą e. coli epidemiją Vokietijoje. Pasirodo, kad ana išplito per visokias daigintas pupeles ir panašų brudą, kurį ėda visokios supermamos šmaikštašiknės, prisiskaičiusios visokių kliedesių apie sveiką ekologišką gyvenseną, maistyseną ir paistyseną. Prisipaisčiusios apsimaistinimo dietų bei liesėjimo ir sveikatsenos gyvenseniškumo, jos visai nukvako ir ėmė ėst natūraliais kiaulių ar tai karvių šūdais užterštą ekoprodukciją, taip pasigaudamos gyvulių žarnyno užkratą (ekologija, patręšta tik natūraliu mėšliuku, kad daržovytės būtų tokios geruliukės), kuris dėl tų gyvulių nuolatinio šėrimo antibiotikais per kelis dešimtmečius įgavo neįtikėtiną atsparumą. Štai jums ir ekologija, štai jums ir gyvulių fermos, štai jums ir sveikas maistas, ir sveikas gyvenimo būdas, ekologinė mityba ir taip toliau.
Upd.: Komentaruose jau išlindo, kad gal ir ne per ekologines supermamas užkratai parėjo – bent jau taip tipo sako naujesnė info (aš čia nei netikrinu, nes neseku naujienų – pasitikiu komentarais). Taigi, Rokiškis akivaizdžiai FAIL. Bet ekologinės supermamos visvien irgi FAIL.
Tai štai tiek jums šiandien temų.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Po atostogų grįžtan į Lietuvą super maloniai nuteikia :D:D
Kas jus nuteikia po atostogų grįžtant į Lietuvą kam?
Kuriam laikui apleidus visus blogus primena, kodėl juos skaitau 🙂
Nuoroda į įrašą apie sveikatos apsaugą ir korupciją (Oleką-Labanauską)priminė komentarą, kurio tąkart skaitydamas neparašiau. Tiesiog buvau nustebęs, kai vienas tuo metu artimas žmogus, dirbantis gydytoju, ramiausiai po darbo internete prisijungia su savo vartotojo vardu ir slaptazodziu prie vienos Vilniaus farmacininkų kontoros tinklo ir tikrina kiek ir kokių vaistų dar turi tą mėnesį išrašyti, kad įvykdytų kvotas. Atlygis: bene antras atlyginimas šalia valstybinio, kas keletą metų išduodamas naujas automobilis Klaipėdoje su pilnai apmokamais degalais ir nevaržoma kelionių laisve, na ir kitokie paskatinimai. Galima įsivaizduoti, koks galėjo būti stiprus vien tik gydytojų grandies spaudimas prieš naująją tvarką.
Daug kam 2010 įvesta nauja receptų išdavimo tvarka nerimą sukėlė. Dauk kam matyt ir tiesiogiai per pautus kirto. Deja, dabar nebežinau kaip ir kas kabinetuose pasikeitė. Įdomu, ar receptų išrašymas realiai pakito, kokius dabar būdus naudoja prekinių ženklų protegavimui. Gal kas gali vidine informacija pasidalint? Ir dar įdomu kaip vaistų kainos per metus pasikeitė. Tame įraše minėjai, kad jau po kelių mėnesių po naujos tvarkos įvedimo kainos lyg ir krito šiek tiek.
Man irgi labai įdomu, kaip ten pokyčiai gavosi, nes nesekiau. Manau, kad kaip kas iš pažįstamų medikų galėtų čia pakomentuoti.
Realiai jokių pokyčių, tik recepto išrašymo laikas pailgėja kokia minute, nes žinyne reikia surasti medikamento tarptautinį pavadinimą. Papildoma komercinė informacija pacientui perduodama žodžiu, o vaistinėje daugumos neperkalba -- daktarėlis sakė būtent tą, vadinas eikit n… su savo pakaitalais generikais ir pan.
Iš sisteminės pusės žvelgiant, dabar visgi turėtų procesas šlubuoti, nes užtikrinantis mechanizmas nepakankamai veiksmingas.
Kurį procesą -- korupcinį ar antikorupcinį turite omenyje? Šiaip firmos, prekiaujančios nedikamentais ir toliau sėkmingai malonina gydytojus, tik vat dar jų bitutėms -- vadybininkėliams prisidėjo maximos kuponus po vaistines išnešiot.
Tai vaistininkėliai pasijunta bais dideliais daktarais ir bando numušinėti gydytojų išrašytą (+ parekomenduotą) vaistą sau į kišenę. Vienoktais jie neturi teisės savavaliaut, bo vaistus išrašyti gali tik gydytojas, va čia kazusas, bet receptų išrašymo revoliucijos šaukliui Martynui Marcinkevičiui dėl to neskauda ir px.
Kai saka, prisiminim tautosaką: yr įstatims, yr i apstatims.
Už kuponus vaistų niekas nekeitinėja ir gydytojų nežaidžia. Tiesiog vykdomos kvotos kiek ir kokių vaistų užsakyt reikia.
Korupcinis procesas turi šlubuoti, nes atsiranda problemos gydytojų kontrolei bei susikirtimas tarp vaistinių savininkų ir pačių vaistininkų interesų. Ir proceso šlubavimas turėtų vykti truputį stiprėjančiai.
Išties įdomu būtų pamatyti statistikas kai kurias apie vaistų kainų bei einamiausių vaistų pokyčius per paskutinius kelis metus.
Nuo tada, kai pradėjau dirbti. 2.6 metų kažkur. Kainos visą laiką kyla. Tiesa šiais metais buvo pakoreguoti kompensuojamųjų vaistų sąrašai. Kas norėjo juose likt susimažino kainas. Tam tikrų vaistų kainos krito vos ne trigubai. O tendencija tokia, kad visą laiką kyla. Žinoma žmogus gali pirkti generiką tarkim už 2.63 LT, bet gali pirkti ir už 40 lt, dažniausiai perkami per viduriuką arba patys brangiausi. Yra teisės, kažką žino, bet nelabai pasinaudoja. Nes turbūt nelabai gauna objektyvios informacijos. Jei bandai paaiškint, tai įsivaizduoja, kad čia pardavėjas ir nieko nesupranta. Aišku čia jau kita problema, nebėra vaistinių. Konkuruojama ne paslaugomis, bet kainomis. O kainų skirtumai gan maži.
P.S. Man vis dar savo menku proteliu nesuvokiama, kaip vaistinė gali turėt pardavimų planus.
Čia labai įdomu, todėl ir norisi duomenų. Vaistų kainų kilimas vyko kokius dešimt metų, jei ne daugiau, tačiau po tų pakeitimų su generikais, kiek žinau, buvo kritimas. Nors gal jis buvo ir dėl to, kad šiaip vaistines spustelėjo valdžia.
O dėl pardavimų planų -- vaistinė juos turėt gali, ypač dar kai yra konkurencija tarp kažkiek skirtingų tinklų. O jei norisi suvaldyti tiekimą efektyviai -- tai planavimas privalo būti.
Vat kitas reikalas -- tai kur yra vaistinių tiekimo planai, o kur yra kažkokie planai vaistininkams, kad jie tiek ir tiek kokio nors preparato parduotų, už tai gaudami kokias nors farmacinių firmų premijas.
Iš esmės labai stipriai niekas nepakito. Dabar vyksta stiprus žmonių proto pis@$!#. Neva jam pigesni vaistai neveiks. Arba pirk tik šituos, šitie geriausiai veikia. Arba man gydytojas sakė tie pigesni neveikia. Dar „nagliau“ būna kai priklijuoja lapelį su firminiu pavadinimu. Viršūnių viršūnė būna, kai gydytojo padėjėjas nueina ir nuperka reikiamus vaistus, tinkamoj vaistinėj. Pasiūlyt žmogui pigesnių vaistų praktiškai yra labai sunku. Arba išvis nesuvokia, kas tie tarptautiniai pavadinimai ir prašo tokių, kokius gydytojas rašė 😀 Pačioj pradžioj gal kiek ir suveikė, dalis žmonių tikrai perka pigesnius vaistus. Vizitai pas gydytojus tebevyksta. O vaistininkas, turbūt ir gydytojams plaunamos smegenys atseit generikas ir originalas ne tas pats.
Problemos sprendimas būtų gydytojų darbo kokybės kontrolė. Nežinau nei vieno mechanizmo, kontroliuojančio darbo kokybę ir išvis kas ir kaip dirbama. Tarkim vaistines dar patikrina VVKT, ligonių kasos ir t.t. Kas tikrina gydytojus ? Nežinau…
Aha, pas mane į blogą, pamenu, irgi buvo kažkas iš medikų atėjęs, kas kniso protą apie neveikiančius generinius vaistus ir tai, kaip neįmanoma nieko padaryti su tais neveikiančiais vaistais. Tai labai užsičiaupė, kai patariau, ką padaryti.
O dėl darbo kokybės -- čia yra išties keletas skirtingų dalykų: pirmiausia -- tai interesų konflikto sprendimas. Jei gydytojas iš vaistų uždirba daugiau, nei gauna atlyginimo, pirmiausiai reiktų pagalvoti apie gydytojo atlyginimo didinimą bent jau du kartus.
Antras dalykas -- tai galų gale reiktų pašalinti bendrą kyšininkavimo tvarką, kuri jau seniai tapo norma ir berods prie socdemų netgi bandyta įteisinti, kaip kažkokios teisėtos dovanos. Ir truputį, bent minimaliai imti stebėti nedarbines pajamas -- panašiai, kaip pas valstybės tarnautojus.
Galų gale, verta ir apie tai pagalvoti, kad informaciją apie pagrindinius preparatus, įvardinant juos generiniais pavadinimais, imtų centralizuotai rinkti ir platinti SAM.
Beje, išvis čia toks klausimas -- kuo realiai užsiima SAM? Pagalvės mokesčio administravimu per PSD? Kokie sveikatos apsaugos ministerijos veiklos tikslai, kokie jos vertinimo kriterijai?
Su centralizuotu pirkimu irgi gali nesigaut. Kas garantuos, kad pirkimai bus skaidrūs ? Tarkim įvest pakuočių reikalavimus, kad nebūtų firminio ženklinimo gal ir galima būtų. Gal ir suveiktų.
Kad gydytojų atlyginimai juokingi visiškai sutinku.
Čia aš ne apie centralizuotus pirkimus (kurių reikia irgi), o apie centralizuotą ir autoritetingą medicininių preparatų informacijos kaupimą ir platinimą. Kad tiesiog atsirastų neutrali atsvara reklaminiam srautui.
Čia jau reikėtų pilietinės iniciatyvos 🙂 Nors šiaip vaistinėj visada galima gaut objektyvios informacijos, jei vaistininkas neparsidavęs 😀
Tai turėtų daryti bendros sveikatos apsaugos priežiūros institucijos. Konkrečiai -- kažkuris iš SAM padalinių. Gal mes tiesiog nežinom, nors jie gal ir daro?
Tada įvardint tik VVKT galėčiau. http://www.vvkt.lt/index.php?2188471095 Taip pat yra vaistų duomenų bazė, bet informacija skirta labiau profesionalams. http://extranet.vvkt.lt/paieska/ Informacija daug išsamesnė, nei pakuotės lapelyje. Ir šiaip pirminė vaistinės funkcija ir vaistininko yra visuomeninė. Aš turiu šviest visuomenę. Tik situacija su vaistinėm Lietuvoj itin prasta, degradavę iki parduotuvių lygio.
Truputį peržvelgiau. Vaistų duomenų bazė -- resursas savo esme naudingas, už ką dėkui.
Paieška prasta, informacija sukalta dokuose, o ne webe, nemaža dalimi turinys -- kaip anotacijose, kai kur stebina vulgarus vertėjų nemokšiškumas (pvz., vietoj hematoencefalinio barjero -- „smegenų barjeras“), išimtų iš apyvartos preparatų nėra (kas svarbu, nes jais gydytų ligonių daug).
Bet visgi šis tas -- geriau, negu nieko. Žodžiu, SAM informacijos turi, tik su savo milijoniniais web projektais padaro viską neįtikėtinai lievai.
O dėl vaistinių degradavimo iki parduotuvių lygio -- čia akivaizdus faktas. Paprašiau kartą žmonos, kad nupirktų man Hexalyse, tai jobana vaistininkė žmoną sugebėjo įtikint, esą reikia imt Tantum Verde, nes šiam akcija ir jis dėl to pigesnis, nes šiaip brangesnis, o poveikis esą tas pats. Naxui.
generikų vadybininkėliai taip pat lanko ir vaistininkus ir gydytojus ir dovanas dalina ir į masažus veža. viskas, ką pakeitė nauja sistema -- atpigo gydytojai, pabrango vaistininkai. daugiau nieko.
Maximos kuponai vaistininkams yra visiškas niekas, prieš kelionės į Egiptą gydytojams. Nepastebėjau, kad kas iš kolegų būtų pasigyręs 🙂
O tada jau klausimas paprastas: ar vaistinių vadovybė žino, kad jų darbuotojai yra papirkinėjami taip, kad ima atstovauti ne vaistinių savininkų, o kažkokių farmacinių kompanijų interesus?
Žino, oficialiai draudžia dažniausiai. Bet sukontroliuot negali. Bet manau daugiau riboja tam, kad galėtų patys daryt visokius spaudimus kompanijoms, dėl palankesnių kainų.
Nu tai po truputį pasikeis tas reikalas. Aišku, korupcija didelėse verslo struktūrose klesti ne menkiau, nei valstybinėse kontorose, bet verslo judesys paprastai būna tikslingesnis, tad korupciniai faktoriai, kurie mažina konkurencingumą, arba būna pašalinami paties verslo, arba ateina konkurentai, kurie su tuo tvarkosi geriau.
Gal čia tiesiog reikia daugiau laiko, kad pamatytume pasekmes. Bent jau taip tikiuosi.
Šį autoriaus minčių kratinį susisteminau -- Visas blogis per moteris.
na beveik…
Aš taip suprantu, ponas, kad tamsta zirziat, nes nedrįstat paprašyti, kad parašyčiau apie jūsų žmoną ar uošvienę. Bet suprantat, ponas, tokių kankinių, kaip tamsta -- pilna. Ir jei apie kiekvieną po padu sėdintį fufliaką bei jo patiriamas kančias aš imsiu graudžiai rašinėti istorijas, tai niekam bus neįdomu, nes ir tos istorijos fufliakiškos bus, o ir šiaip niekam tai neįdomu.
+ :)))
Apie ekologinius šūdus jau gali pastraipą ištrint, mat vokietukai jau paskelbė eilinį kartą apsipazorinę 🙂
Net jei tai tebuvo viena versija, tai visvien gera versija, kuri verta egzistavimo. Ekologiniai fufeliai FAIL.
Negalvojau, kad taip selektyviai pagal išankstinę nuomonę parinkinėji informaciją. Hm.
Iš komentarų ir taip visi atkapstys, kad esu neteisus (čia gi dėl komentarų pirmiausiai ir eina žmonės, o ne dėl tekstų), taigi čia gausis dar vienas paminklas mano klaidoms.
O ekologiniai fufeliai -- visvien FAIL 😀
Žinot, ponas Vidmantai, o aš visgi pagalvojau. Esate teisus. Kad ir juokingi fufeliai čia gaunasi, geriau pažymėsiu tiesiai tekste, kad Rokiškis FAIL.
Pingback: WikiLeaks patarimai, kaip pagerinti žiniasklaidą « Rokiškis
Oba, šitas popuri žanras man patinka, nereikia džiovinti akių ilgai 🙂
O kita vertus -- gaunasi mažiau galvojimo ir mažiau analizės.
kiekvienam straipsny vis prikiši šitą žodį: paradigma, paradigminis ir pan. Šūdinai skamba
Tai žinoma, kad šūdinai skamba. Čia aš sąmoningai darau: tokie žodžiai sukelia durniams pasibjaurėjimą ir tie nustoja skaityt mano blogą. Todėl pakyla komentuojančiųjų vidutinis intelekto lygis. Aš dėl to labai sąmoningai rašiau anksčiau apie semiotiką -- tai labai daug durnių atbaidė iš čia.
lol
+10
E.coli bakterijos yra dviejų tipų -- NEpatogeniškos ir Patogeniškos (pavojingos). Nepatogeniškos yra tiek žmonių, tiek gyvulių žarnyne ir jos ten ne šiaip sau, o todėl, kad yra naudingos: gamina vitaminą K2 ir pan. Ekologiškam mėšle tų bakterijų gali būti ir jos niekam nepakenks, o jeigu tas mėšlas paliekamas pūti ilgėliau karštis sunaikina mikroorganizmus.
Tačiau šioje problemoje kalbama apie Patogeniškas E.coli padermes, kurių žarnyne paprastai nėra ir neturi būti ir kurios turi tokį toksiną, žmonių žarnyne padarantį mini žaizdeles. Iš jų kraujuojama, atsiranda infekcijos galimybė ir pan.
Natūralūs tręšėjai čia gaunasi niekuo dėti, šiuo bakterijos tipu nuo sergančio žmogaus ir paspaudęs jam ranką galima užsikrėsti.
Vat čia ne taip paprasta, man rodos. Tas bakterijų patogeniškumas ganėtinai visaip varijuoja priklausomai nuo belenkokių faktorių, tad tai, kas normalu karvės žarnynui, žmogui gali visai netikti.
Tu čia kažką prifotošopinai! Aš NIEKADA nesifotkinau ant mėlynos mašinos!!! Mano diedas su raudonu golpuku važinėja!!!!!
Beje, po to, kai pamačiau, kaip atrodo dilgėlių pluoštas, į tą pasaką apie Devyniabrolę žiūriu truputuką kitu kampu.
Aš nieko nefotošopinau. Jūs geriau galvokit, poniute, kaip dabar pasiteisinsit, kas čia per Subaru, jei jau taip viskas kilo.
O vat aš dilgėlių pluošto niekad nemačiau, tai neįsivaizduoju. Panašus į liną?
Ką jau aš čia besiteisinsiu, kai saka, žiūrėkim žiauriai realybei į akis…
Dilgėlių pluoštas švelnesnis ir blizgesnis už liną. Ir nekainuoja jokių kančių, nes dilgėlės skinamos rudenį, jau nubyrėjus lapams (kažkur skaičiau, kad po pirmų šalnų dar geriau, atseit, šerdis lengviau atsiskiria -- nežinau, dar pati nebandžiau). Pats pluošto paruošimas nesudėtingas, tik tiek, kad pradinės žaliavos reik daugiau. Taip kad Devyniabrolėj akcentas ne ant pasiaukojimo kaip kančios susidilginus, bet ant kantrybės, darbštumo ir atkaklumo.
Mačiau, internetuose jau pardavinėja. Nenustebsiu, jei su laiku atsiras ir pas mus dilgėlinių audinių -- gi dabar madon grįžta daug tokių iš naujo atrandamų senienų.
Nagi nežinau, ar labai jau buvo paplitęs tas reikalas su dilgėliniais drabužiais, ale apsidilgintos rankos pasakoje buvo nemenkai akcentuojamos berods.
senai žinoma tiesa, kad naujų automobilių reklamos skatina pirkti tik naujus automobilius ir žmonės nebeperka senų
reklama, esu beveik tikras, yra tik trumpalaikė priemonė, bent jau spręsdamas pagal save nemanau, kad dažniau pradėčiau skanaut Auksinę, jei reklamos pamatyčiau. problema yra tradicijose ir kultūroje -- tai, ką mato vaikai, tai, kaip laiką įprsta leisti su draugais, tai, kiek žmonėms užtenka fantazijos susikurti sau veiklos.
Taip, alkoholio reklama labiausiai kerta per vaikų ir paauglių sąmonę. Ir pakanka vieną vienintelį kartą pamatyt degtinės reklamą vaikiko multiko viduryje, kad daugiau nekiltų klausimų apie tai, į ką išties orientuotos alkoholio reklamos ilgalaikės strategijos.
Sovietų laikais nebuvo jokios reklamos, o visi gėrė degtinės daugiau nei dabar. nb yra teisus.
problema yra kultūroje ir tradicijose, jaunimo užimtume, socialinėse įtampose ir t.t. ir pan.
Tikrą tiesą sako jūsų vardas:)
Sovietų laikais degtinės gėrė kardinaliai mažiau, ką teigiu užtikrintai, nes kadais buvo pasipainioję skaičiai. Dabar atrodo net kelis kartus padidėjęs alkoholio suvartojimas, lyginant su vėlyvuoju sovietmečiu. Taip kad tamsta esat neteisus.
Degtinės gėrė daugiau. Dėl kitų alkoholio rūšių nežinau. O skaičiai man painiojasi kasdien, tad aš dar užtikrinčiau galiu teigti.
Ponas, degtinė buvo brangus alkoholis. Kas gerdavo -- daugiau gerdavo vynaso visokio. Taigi, pasitikrinkit savo duomenis, kad nereiktų čia svaigti vėjus visokius.
Tai jo. Alkoholio reklama yra totaliai neefektyvi. O alkoholio prekyba besiverčiančios įmonės samdo idiotus marketingistus, kurie nori be reikalo iššvaistyti daugybę pinigų reklamai, kuri neduos jokios naudos. Ir dar lobina nerealiai dėl to reklamos atidraudimo ir nuribojimo. Visiški neusipratėliai.
Didiesiems gamintojams, kurie jau įsitvirtinę rinkoje, šis draudimas tik į naudą, jiems užteks pasistatyti palapinę su savo spalvom ir asociacijos suveiks. Nenaudinga tai mažęsniems ir galimai naujiems rinkos dalyviams. O lobina didieji taip, kad tas lobinimas feilintu.
Ponas Projekcini Kliedesy, tik nereik čia krušti proto kam nors, nes nepakrušit proto, kadangi čia naudojat įkaltus šablonus, o šablonai yra nelankstūs savo esme ir neatsparūs lanksčiam diskursui, taip kad čia tamsta feilinat išsyk.
Nes čia tamsta jau kaip puikus pavyzdys, kaip veikia reklama -- parašė krūva visokių leidinių apie tai, kaip tipo neveikia reklama ir kaip maži gamintojai kentės ir tamstai jau persisuko galvoje.
Ant tamstos puikiai pasidemonstruoja čia reklamos efektingumas -- belenkokį šūdą galima įkalt žmogui galvon, jei tik apgalvotai šitai darysi.
Jo. Reklama reikalinga tik pardavimams didinti. Tas vyksta dviem būdais: a) perviliojant pirkėjus iš konkurentų ir b) pritraukiant naujus produkto vartotojus. Dėl pirmojo, tai viskas kaip ir gerai, be jo nėra rinkos ir konkurencijos. O antrasis, alkoholio atveju, yr absoliutus blogis. Galima bandyti reklamos ribojimais atskirti a) nuo b), bet tai labai brangu/neefektyvu, todėl drausti ją nafig, kaip jau padaryta su tabaku ir receptiniais vaistais.
Atskirti reklamos perviliojimui nuo reklamos rinkos didinimui nelabai įmanoma. Aš pats net nelabai įsivaizduoju, kaip toksai procesas išvis gali būti atskiriamas, nes tą reguliuoja faktiškai vien tik rinkos lankstumas, o ne reklamos pobūdis.
o jūs mano komentarą iki galo perskaitėt? tai gal eikit ir perskaitykit, nes paskutinis sakinys buvo ne šablonas iš viešo diskurso. Taigi, tame neva lobizme jokiu skaičių nepateikta, jokių stiprių argumentų, palyginimų ir pan. Ne lobizmas, o cirkas tai visomis prasmėmis, visų pirma tuom, kad rimti lobizmai daromi iki priimant įstatymą, o ne puolant jį taisyti vos priėmus, taip kad čia didžiųjų gamintojų ir politikų rankos viena kita plauna 😛
taigi Rokiški, pats protą kruši ten kur reikia ir kada reikia, o dar visada ir apgalvotai, tai iš kur man žinot, kada tu man protą kruši, o kada savo prakruštą protą demonstruoji? 🙂
Ponas, tamsta galvojat, kad tamstos makliavojimai žodžiais ir ekvilibristinė verbalinė tryda kažką čionais jums padės. Nepadės. Išspirsiu velniop ir nepadės.
Praėjo jau belenkiek laiko nuo įstatymo priėmimo, o tamsta dabar sukuriat istoriją apie paskubomis pateiktą belenką, ir neigiate akivaizdų alkoholio ir reklamos interesą remdamasis prielaida, kad jei tamstai kažkas nesuprantama, tai reiškia to ir nėra.
Žinot, aš čia sentimentų nejaučiu didelių tiems žmonėms, kurie fufelius rašinėja. Taip kad apsispręskit.
Ą jo, marketingistai alkoholio geruliai. Kažkada žiūrėjau degtinės reklamą, ale tokia skani… Tokia skani pasirodė… Kad net paragaut užsimaniau… Tada atėjau į protą ir pagalvojau dar kartą apie ta degtinę. Taigi kokia šlykštynė vieną gert!!! Taigi alkoholiko gėrimas!
Oi kaip veikia oi kaip veikia… Baisu kaip veikia…
Cia gal ta kur sake „norisi gerti gryna“? 🙂 As pamenu pagalvojau, gal ir nieko butu, saltute, gerute su kokiom pomidoru sultim mmmm ir nusipirkau, bet gal ir gerai padariau, nes paskutinis kartas buvo kada degtine geriau. Durnius galvojau, kad reklama manes neveikia.
Isvis as stipriu gerimu visiskai atsisakiau, gal man kazkokia paranoja, bet tie importiniai gerimai nors ir geresni uz musiske atrava, bet man atrodo tu paciu produktu pilstomu vakaru rinkai ir musu rinkai kokybe ziauriai skiriasi.
Gali būti… Dabar nepamenu kuri. Tiesa, kada tai kai mačiau tuos „samagonščikus“ su Nikulinu ir kaip ans skaniai geria tą drumzliną samagoną, tai irgi jo užsimaniau. Kažkaip įsivaizdavau tada skonį to daikto tokį porūgštį lyg išrūgų ir aštrų lyg raudonų pipirų. Kaip žinia ne toks ten skonis, bet va man tokios asociacijos buvo…