Rokiškis Rabinovičius

Kasos aparatas iš Pripetės, mirusio miesto prie Černobylio atominės elektrinės. Valstybės kontroliuojama apskaita visuose prekybos taškuose - centralizuotos, planinės ekonomikos simptomas, tačiau net ir sovietmečiu valdžia nenuprotėjo tiek, kad kasos aparatus padarytų privalomais turguje prekiaujančioms bobutėms

Kol ponas Andrius Kubilius ir Ingrida Šimonytė kleidėja apie kasos aparatus ir kad jų reiks, kol turgaus prekeiviai piketuoja ir badauja, kol iš turgų, kaip sako, tiesiog dingo produktai, prekeiviai ir išvis sustojo prekyba, o valdžiažmogiai kalba apie esą būsimus ekonomikos augimus (ar tik ne 13 procentų žadėjo šiems metams?), o reali biudžeto skylė kaip nesitraukia, taip nesitraukia…

Čia galėčiau priminti visiems gėdingą faktą apie save, kad pats prieš rinkimus į Seimą vertinau konservatorius, kaip vieną iš geriausių pasirinkimų balsavimui. Galiu pasiteisinti tiktai tuo vienu dalyku, kad nuomonę apie konservus pakeičiau, vos pamatęs, ką jie ėmė kliedėt, atėję valdžion. Ir dar 2008, vos pradėjus naktines reformas, tapau vienu iš pirmų ir aršiausių kritikų. Tuo metu mane daug kas plūdo, sakydami maždaug „taigi jie dar nieko nepadarė, kodėl kritikuoji, o jei paaiškės, kad čia teisingi sprendimai?“ Absurdiški sprendimai nebūna teisingais.

Taip, nesąmonių būna daug, bet labai liūdina vienas dalykas – jau pustrečių metų tai tęsiasi, tačiau absurdizmai nesustoja, daromos vis naujos nesąmonės. PSD įvedimas, PVM didinimas, faktinės mokestinės regresijos padidinimas (nors valdžiažmogiai kliedi, esą mokesčiai yra progresiniai, bendras mokestinių apkrovimų pasiskirstymas yra atvirai regresinis). Bet čia aš visgi apie kasos aparatus, o ne apie kažkokias aukštas materijas.

Trumpai tariant, pakalbėjau su vienu labai garbingu žmogum, kuris į politikas nelenda, tačiau su verslo reikalais susijęs taip, kad žino neįtikėtinų niuansų, o reikalus įvardina tokiu neklystančiu tikslumu, kad trumpai tariant, pasako ir viskas. Kaip procesistas. Jis išties ir yra žiauriai patyręs procesistas, vienas iš tų nedaugelio žmonių, į kuriuos žiūriu labai pagarbiai, iš apačios į viršų, tegul ir pažinodamas jau daug metų. Pavadinkim jį ponu R.K. – nes gal jo įžvalgų ir daugiau duosiu kada. Juoba, jau keletą kartų esu davęs ir anksčiau.

Taigi, pono R.K. žodžiais, Maxima kasos aparatų istorijoje niekuo dėta, nors faktas, kad kalbos apie prekybos tinklų ranką ir sklinda. Galimai šios kalbos netgi tikslingai skleidžiamos, siekiant dūmų uždangą paskleist. Viskas, pasirodo, daug banaliau: keli vietiniai kasos aparatų tiekėjai per krizę nusistekeno ir nutarė užsiimti lobizmu. Susimetė, prakrušo protą, kažką pamalonino – štai jums ir įstatymas, be jokių ten prekybos tinklų.

Beje, labai panašiai, priverstinai įstatyminiu būdu kažkada kasos aparatai buvo prastumti ir į kioskus, mikroautobusus ir išvis kur papuola – į tokias sritis, kur tų aparatų neretai nereikia nei verslui, nei valstybei, nei dar kažkam. Išskyrus, žinoma, kasos aparatais prekiaujančias firmas – jos džiaugiasi, kai tokiais priverstiniais būdais tuščioje vietoje sukuriama rinka – ir kasos aparatai parduodami, ir medžiagos jiems, ir priežiūros paslaugos. Beje, kiek žinau, dėl kasos aparatų registracijos tvarkos, kurią nustato VMI, kasos aparatų priežiūros paslaugas norom nenorom turi pirkti visi tų aparatų naudotojai, nes leidžiama įsigyti tik sertifikuotų įmonių platinamus apratus, o šiuos laiks nuo laiko dar reikia ir pertikrinti, etc..

Esminis, papildomas raktinis momentas turgaus prekeivių atveju toks: kasos aparatų įsigijimą kompensuoja valstybė savo lėšomis. Tai reiškia, kad firmos tiekia aparatus, darosi sau biznį, o valstybė apmoka. Kitaip tariant, bene atviriausia valstybinių pinigų išplovimo afera, prakišta, kaip įstatymas. Būtent tas viso šito valstybinių pinigų mokėjimo atvirumas, matyt, daugeliui (ir man irgi) tiesiog pernelyg įžūlus, kad juo išsyk patikėtum. Matyt, iš valdžiažmogių mes vis tikimės, kad jie turės bent jau tiek smegenų, kiek vidutinis Lietuvos pilietis. Kitaip tariant, paprastai mes tikimės, kad bent jau tiesiogiai taip atvirai savo mylimom kontorom valdžiažmogiai pinigų nedalins. Deja, pasirodo, kad dalina.

Tiesa, panašus atvejis nėra pirmas. Vienas iš labiausiai pagarsėjusių – tai tas, kai buvo priburta su vairuotojų mokymo ir egzaminavimo tvarkomis, o labiausiai išnaglėję politikieriai netgi bandė prakišt reikalavimą, kad išvis kiekvienas vairuotojas kas kelis metus privalėtų pakartotinai lankyti kažkokius vairavimo kursus. Tik istorija su kasos aparatais – dar įžūlesnė, o ir kabina ne pavienę, specifinę verslo nišą, o didžiulę verslo sritį, eilinį kartą kirsdama tiems, kas gauna mažiausias pajamas – būtent turgaus prekeiviams ir turgaus pirkėjams.

Net ir durnam aišku, kad jokie ten kasos aparatai mokesčių surinkimo nepagerins, vietinių ūkininkų padėties nepataisys ir didesnės tvarkos neįves. Tarp kitko, mėsos ar kitų maisto produktų kilmę ir taip būtina nurodyti, ja prekiaujant (tai susiję su sanitarijos reikalais), tad bangos apie visokius mėsos importus iš Lenkijos ar pan., kuriais užsiima prekeiviai – tai tik dūmų uždanga – kasos aparatai to niekaip neįtakoja. T.y., visas buzas – tiktai tam, kad užslėpti bajeriuką, per kurį verslui sumokami valstybiniai pinigai.