Paul Samson ir Bruce Bruce

Jau pražilę ir praplikę degeneratai, panašūs į mane – metaliūgos, dar atsimena tokią grupę – Samson. Jie buvo žvaigždės tada, kai Iron Maiden tebuvo megėjai, o Judas Priest tiktai kilo į viršų. Gitaristo Paul Samson suburta grupė dar apie 1977-1979 tapo tais, kuriais sekti ėmė visa NWOBHM (New Wave Of British Heavy Metal).

Deja, su grupe kažkas buvo labai ne taip. Net neaišku, kas. Pasičiupusi bene geriausią visų laikų heavy metal vokalistą Bruce Bruce (vėliau persivadinusį į Bruce Dickinson), geriausius gitaristus, kurianti puikiausią muziką, ši grupė viską išbarstė. Bruce, jau spėjęs tapti Samson veidu, perbėgo į gal net mažiau žinomus Iron Maiden, išsibarstė ir kiti nariai, o Paul Samson (Samson įkūrėjas) taip ir nesugebėjo rasti pakaitalų.

Pats Bruce Dickinson, išėjęs iš Samson, atrodo, gavo nemenkų teisinių bėdų, tad iki šiol nieko nenori prisiminti apie tai, kaip dainavo su Paul Samson. Pirmuosiuose su Bruce kurtuose Iron Maiden albumuose Sirena neminimas kaip dainų autorius, nors visi puikiai žino, kad jis, vos atėjęs, dalyvavo kuriant daugumą gabalų. Kelis metus Bruce negalėjo oficialiai ko nors kurti ne Samson sudėtyje. Patys Iron Maiden nariai žurnalistams, įkyriai klausinėjantiems apie ankstesnę Bruce Dickinson karjerą, paaiškindavo, kad šis dainavęs homoseksualų disco grupėje, todėl nenorintis apie tai šnekėti.

Neaišku, ar įrašų kompanija, ar pats Paul Samson sušiko ir visą Samson įrašų leidybą bei koncertinę veiklą. Faktas tik tas, kad dar visai neseniai lengviau buvo rasti kokių 1982 metų Samson įrašus, nei kokius nors naujus.

2002 Paul Samson mirė nuo vėžio. Praėjus maždaug 6-7 metams po jo mirties, vėl ėmė rastis Samson gerbėjai. Tokia keista istorija.

Bangos, telefonai, vėžys ir fizika

Kai įbrendi į jūrą, gali pastebėti, kad bangos eina "kiaurai" kojas, taip lyg tų kojų net nebūtų. Vanduo pakyla, apsemia kojas, bet tai netrugdo bangai judėti. Visai kitaip būna, kai bangoms kelią užtveria daiktas, didesnis už pačią bangą – šios tada tiesiog dūžta, stumdydamos užtvarą ir atiduodamos jai savo energiją.

Kur link suku – visas tas briedas apie mobiliuosius telefonus ir jų sukeliamą vėžį kyla iš elementaraus nesupratimo: bangos, nesvarbu, ar tai radijo bangos, ar vandens bangos, ar dar kokios nors, negali būti sugertos objektų, kurie yra daug kartų trumpesni už jų ilgį. Jei negali būti sugertos – jos negali ir tiesiogiai paveikti to daikto, per kurį sklinda. Tiesiog nėra netgi principinės galimybės poveikiui – banga neatiduoda savo energijos, atitinkamai ir sąveikos nėra.

Mobilieji telefonai, dirbantys 1,8GHz dažniu, skleidžia maždaug 16,7cm ilgio bangas. Telefonai, dirbantys 900MHz dažniu, skleidžia maždaug 33,3cm ilgio bangas. Grubiai tariant, daiktas, kuris sugeria tokias bangas, turi būti bent jau ketvirtadalio bangos dydžio. Didelis, labai didelis, lyginant su organizmo ląstele. Ir jau išvis nesuvokiamai didelis, lyginant su kokia nors DNR molekule – būtent šių molekolių pažeidimai gali sukelti vėžį. Taigi, banga turi būti labai trumpa.

O kaip su mikrobangėmis krosnelėmis, kurios kepa mėsą? O mikrobangės krosnelės irgi nepaveikia ląstelių tiesiogiai. Radijo bangos ten sukuria elektros sroves, kurios jau ir kaitina maisto produktus. Kitaip tariant, žmogų galima iškepti spinduliavimu, tačiau tiesioginio poveikio DNR tai visvien nepadarys (DNR skils tik nuo bendro mėsos įkaitimo). Vėžį sukeliančių veiksnių atveju turėtų būti priešingai: ląstelė turi likti sveika, galinti daugintis, tačiau jos DNR turi būti pažeista.

Ar yra elektromagnetinių bangų, kurios gali paveikti ląstelės DNR, nepaveikdamos pačios ląstelės? Žinoma, kad taip. Tai rentgeno ir gama spinduliai. Tam tikrose ribose poveikį gali daryti aukštadažnis (kietas) ultravioletinis spinduliavimas. Apie šiuos spinduliavimus ir žinoma, kad jie gali sukelti vėžį. Aukštadažnis ultravioletas būna vasarą, vidurdienį, tiesa, jo intenesyvumas – labai jau silpnas, giliai po oda jis irgi negali prasiskverbti, tačiau kaip rizikos faktorius vėžiniams susirgimams – jis žinomas – sukelti gali melanomą (odos vėžį). Rentgeno ir gama spinduliai prasiskverbia žymiai giliau, jų poveikis rimtesnis, tačiau šio spinduliavimo šaltinių aplink mus tiesiog nėra (jei neskaitysim rentgeno aparatų poliklinimose ir ligoninėse).

Taigi, radijo bangos ir vėžys – niekaip nesisieja. O ką galima pasakyti bendrai apie radijo bangų šaltinius? Jų daug. Faktiškai kiekvienas aukštadažnis buitinis prietaisas (kompiuteris, mobilus telefonas, televizorius, radijo imtuvas, mp3 grotuvas ir t.t.) skleidžia radijo bangas. Vieni prietaisai silpnesnes, kiti – stipresnes. Pvz., televizoriaus skleidžiamas radijo bangas specialiai naudojami prietaisai gali pastebėti už daugelio kilometrų, tuo naudojasi britų tarnybos, ieškančios nelegalių televizorių (ten reikia mokėti valstybei mokesčius už televizorių, tačiau atsiranda, kas nori naudotis TV, o mokesčio bando išvengti). Beje, TV siųstuvų galia – šimtus ar net tūkstančius kartų didesnė, nei mobilių telefonų stočių.

Ko gero galingiausi radijo bangų šaltiniai – tai radarai. Gan didelę galią turi laivų radarai, leidžiantys stebėti aplinką už kelių dešimčių kilometrų. Kariniai radarai, skirti lėktuvams stebėti – dar galingesni. Ypatingai aukštą galią turi kariniai radarai, skirti priešo artilerijos taškų susekimui – jie sugeba pamatyti atskrendantį priešo sviedinį ir pagal jo trajektoriją nustatyti iš kokio taško yra šaudoma. Šie radarai turi tokią galią, kad už kelių dešimčių metrų nuo jų esantys medžiai per pusdienį radaro darbo ima gelsti ir mesti lapus. Bet net ir tokios galios radarai nesukelia vėžio, nors priešais pat anteną atsistojusį žmogų galėtų iškepti per kelias minutes.

Elektromagnetinės bangos – tai ir ta pati šviesa, ir šiluma, kurią skleidžia radiatoriai ar tiesiog valgomas maistas. Šios bangos – tai žymiai aukštesnio dažnio spinduliavimas, nei radijo bangos (prisiminkim, ką reiškia bangos ilgis). Ko gero, per kelias valandas gauname natūralaus spinduliavimo gerokai daugiau, nei iš visų žmonijos sukurtų prietaisų galim gauti per visą gyvenimą. Ar nuo maisto šilumos kuo nors susergame? Žinoma, kad taip, jei valgome verdančią sriubą 🙂

Nu ką…

VSD, URM, prokuratūra. VMI ir FNTT. Dabar atėjo eilė teisėjų klanui (apie struktūrines reformas prabilta dar prieš porą savaičių). Norit padėt Grybauskaitei – junkitės prie kedofilų ir protestuokit. Ir negalvokit, kad juokauju.

Kažkada Dalia Grybauskaitė vadinamųjų kedofilų veiklą įvardino, kaip pilietiškumą. Aš labai ilgai galvojau ir turiu pripažinti, kad jinai ne tik pasakė tai nuoširdžiai, bet kad jinai dar ir teisi – šie rimtai judina teisėsaugą, jau pagarsėjusią savo korumpuotumu. Ir visiškai nesvarbu, ar jie teisūs, ar neteisūs – poslinkiai matosi. Dabar prie prezidentūros organizuojami kažkokie nuolatiniai piketai, per visas ateinančias dienas – kas juos rengia, taip ir nesupratau, bet manau, kad žmonės rinksis.

Ir dar, kaip bebūtų su konservais ir jų debiliškais mokesčiais, būtent šiuo momentu verta juos irgi paremti. Vyksta valymas. Rimtas valymas. Stebėkit, kas cypia.

Negaliu žiūrėti į visą tai, kas paskutiniu metu Lietuvoje dedasi, kaip į kažką normalaus. Tačiau reiškiniai turi labai jau daug viešo  nenatūralumo, tai reiškia – nematomo priežastingumo. Ir tai kelia daug visokių minčių.

BTW, koks ryšys tarp anokio teisėjo Broniaus Varsackio ir visų tų įdomių reikalų su Ignalinos AE stabdymo reikalais (taip įdomiai išsirutuliojusiais paskutiniu metu)? Viskas prasidėjo dar kokiais 2006, o po poros metų toks mielas ir taip įdomiai pasireiškęs Valdas Adamkus senatvėje advokatūromis užsiimti sugalvojusiam žmogui suteikė teisėjo postą.

BTW, kas ten per naujos įdomios naujienos buvo šmėkštelėjusios apie kažkokias su Kęstučiu Betingiu susijusias įdomybes? Aš truputį neseku naujienų, kažką praleidau atrodo?

O šiaip – paskutiniu metu šlykštu darosi. Nors imk ir mesk viską Lietuvoj, ir važiuk į kokią nors Europą valkataut, nes užkniso visas šitas briedas. Fcuk.

Visuomenės supriešinimas

Jau praėjo pakankamas laiko tarpas, pabandysiu pateikti savo požiūrį į visas tas gėjų eitynes ir protestus prieš jas. Pažiūrėkim tiesiog visai kitu kampu.

Kokios grupuotės dalyvauja? Jei pasvaidysim etiketes, tai vienoje pusėje gėjai, socialistai, anarchistai ir panašūs, kitoje – kedofilai, naciai, klerikalai ir dar kažkas. Įdomu, tiesa? Kai pažvelgi į situaciją iš dar toliau, išvis kyla klausimas, prie ko čia tie gėjai? Kairieji susilupo su dešiniaisiais, štai ir viskas.

Įdomi Grybauskaitės pozicija – už eitynes, kategoriškai. Įdomi ir prokuratūros pozicija – uždrausti. Gal ne veltui laikinasis generalinis prokuroras yra tiktai laikinasis? O ne taip seniai Dariaus Pocevičiaus išsakyta frazė, kad jis nori kalbėtis, rasti bendrą požiūrio tašką su patriotais bei pastebimas skilimas tarp NK-95 bei anarchistų – irgi labai įdomus visame tame susipriešinime. Arba kai kurių frontininkų kai kurios kalbos, labai jau artėjančios prie tų, kokias galima paskaityti patriotai.lt forumuose.

Kažkas sako, kad gėjų maršo priešininkai padarė viską, kad tik išreklamuotų tą maršą kiek įmanoma labiau. Kiti pastebi, kad ir gėjų maršo šalininkai padarė viską, kad konfrontacija sustiprėtų, kiek tik galima. Nežinau, kas ten ką, bet faktas, kaip blynas – savo emociniu intensyvumu šis renginys, ko gero, pralenkė netgi kažkada vykusias riaušes prie Seimo.

O pažiūrėkime realiai: kokios visuomenės grupės yra labiausiai supriešintos? Sakyčiau, kad matosi tiktai du ryškesnio, stabilaus susipriešinimo atvejai, pagrindžiami vienais ar kitais įvykiais: vienas – tai valdžios ir skurdžių susipriešinimas, o antras, kiek naujesnis ir specifiškas, tačiau susijęs (iš esmės, panašus į pirmo atšaką) – tai kedofilų ir teisėsaugos susipriešinimas.

Galim pastebėti, kad ir vienas, ir kitas supriešinimai yra ganėtinai prieštaringi – realybėje teisėsauga sutampa su valdžia, kedofilai – nemenka dalim sutampa su vadinamaisiais profašistiniais judėjimais. Tuo tarpu liaudiškame diskurse pedofilai sutapatinami su gėjais (beje, žiauriai primena, kaip kažkada prie nacių komunistai buvo sutapatinti su žydais).

Ir kas gi atsitinka per gėjų maršą? Staiga paaiškėja, kad didelė dalis kedofilų – už klerikališkai nusiteikusią valdžią ir prieš tuos pačius kairiuosius. Protestuoti linkusi gyventojų dalis suskladoma jau ne tik pagal kairiųjų-dešiniųjų požymį, bet ir dar pagal vieną – seksualinės orientacijos. Vietoj protestų prieš valdžią kyla protestai prieš homofobus, protestai prieš gėjus, protestai dar prieš kažką.

Žinoma, tai juk daug saugiau, nei kedofilų protestai prieš teisėsaugą ar frontininkų protestai prieš valdžią. Ir jau ypač gerai, kai visos grupuotės, kaip apdujusios, ima tarpusavy kovoti dėl kažkokių visuotinių pederastizacijos sąmokslų. Tai vadinasi skaldyk ir valdyk.

Šį kartą, skirtingai nei kelis ankstesnius kartus, kažkas iš specialistų labai gerai padirbėjo – ir tampa išsiliejo, ir papildomas opozicinių jėgų susipriešinimas atsirado. Jaučiasi protinga, situaciją valdanti ranka, apgalvotai, planingai auginusi įtampą pasikartojančiais leidimais, draudimais, etc., netgi pora seimūnų atsirado, kurie suprovokavo kažką panašaus į riaušes. Visuomenė buvo gražiai informuojama, kad supriešinimas bus, kad protestuotojai bus, kad reikia susirinkti protestams ten ir ten, tada ir tada, ir t.t., ir t.t.. Tikrai, rengėjus galima tik pagirti. Įspūdinga.

Naujesni duomenys apie emigracijos mastus, 2010

Vėl skaičiukai apie emigracijos mastus. Sako, kad šiemet emigracija išaugo daugiau, nei dvigubai, lyginant su 2009 analogišku periodu, vidutiniškai dabar registruojama 130 emigrantų per dieną. Tai reikštų netoli 50 tūkstančių registruotų emigrantų per metus. Jei santykis tarp registruotos ir neregistruotos emigracijos laikosi panašus, kaip anksčiau (dažniausiai deklaruoja išvykimą tik apie pusę emigrantų), tai gali reikšti, kad bendra emigracija iš Lietuvos šiemet peržengs 100 tūkstančių ribą.

Palyginimui – 2009 mirusių Lietuvoje buvo 42 tūkstančiai, o gimusių – 37 tūkstančiai. Deklaruotų emigrantų per tą patį periodą – 22 tūkstančiai, nedeklaruotų skaičius iki šiol neskelbiamas (rekordiškai maži emigracijos metai buvo 2008 – tada suminė emigracija siekė 24 tūkstančius žmonių).

Atrodo, kad emigracija tampa vienareikšmiai lemiančiu demografiniu faktoriumi.