Lukašenka, VDU ir studentai-pabėgėliai

Sveikinu poną Aliaksandrą Lukašenką su laimėtais rinkimais. Jau dar tik 75% pabalsavo, o jau rezultatai žinomi, nes kritinė mintis ir nuomonės laisvė yra tokie, kokie turi būti. Kaip skelbia naujienos, vėl triuškinanti pergalė, ir netgi jokių mitingų su demonstracijomis nereikia. Todėl netgi nereikėjo nieko persekioti. Visi gali turėti nuomonių laisvę ir kritinę mintį. Žodžiu, viskas dar tobuliau, negu buvo prieš kažkiek metų.

Studentai privalo žygiuoti tvarkingai eisenoje ir jokių ten išsigalvojimų neturi būti. Jei nežygiuoja eisenoje, o užsiima kažkokia iš anksto nesuderinta veikla, tai jie nėra šventės dalis ir turi būti nubausti.

Studentai privalo žygiuoti tvarkingai eisenoje ir jokių ten išsigalvojimų neturi būti. Jei nežygiuoja eisenoje, o užsiima kažkokia iš anksto nesuderinta veikla, tai jie nėra šventės dalis ir turi būti nubausti.

Tuo tarpu Angela Merkel prisižaidė su tais savo studentais iš neaišku kur atvykusiais. Ta prasme, su pabėgėliais, kurie dalinai nei ne kokie nors pabėgėliai, nes žinote, kai nemenka dalimi Sirijos afganistaniečiai pramaišiui su Libijos irakiečiais, tai štai jums ir prašom. Pasirodo, kad kažkam tai nepatinka ir kažkodėl per rinkimus tai matyt atsispindės.

Tuo tarpu Lietuvoje irgi gražiai gaunasi – kaip skelbia internetai, pasirodo, Rugsėjo 1 linksmai praėjusios šventės proga VDU rektorius Juozas Augutis pakvietė diskutuoti kažkokius studentus, kuriems pasakė apie kažkokią dvasingą kritinę mintį ir nuomonės raišką, taip pat tą pačią kritinę mintį ir nuomonę parodė, neiškviesdamas policijos ir nesiskųsdamas ir nieko neprašydamas persekioti.

Continue reading

Kaip atsiranda stagnacija

Aš dažniausiai rašau apie teisingus visokių organizacijų procesus ir tai, kaip su tais teisingais procesais tvarkytis. Bet yra ir neteisingų procesų, su kuriais irgi reikia tvarkytis. Tiktai atvirkščiai – ne gerinant juos, o naikinant. Ko gero sunkiausi iš tų procesų – tai įvairiarūšis vogimas ir stagnacija.

Ne, čia nesusiję, bet šiaip jau panašus procesas. Kai šiukšlės kaupiasi, niekas nesirūpina ir visi sako, kad ne jie kalti, tai galų gale atsiranda kiaulės, kurios iš tų šiukšlių ir gyvena visoje stagnacinėje pelkėje.

Ne, čia nesusiję, bet šiaip jau panašus procesas. Kai šiukšlės kaupiasi, niekas nesirūpina ir visi sako, kad ne jie kalti, tai galų gale atsiranda kiaulės, kurios iš tų šiukšlių ir gyvena visoje stagnacinėje pelkėje.

Apie kovą su stagnacija jau esu rašęs, šį bei tą apie kovą su vogimu – irgi. Kaip atsiranda vogimas – čia daugelis žino, nors ne visi žino formas (apie tai gal parašysiu dar). O dabar jums bus apie stagnaciją, t.y., tiesiog apie tai, kaip organizacijos pūva iš vidaus.

Continue reading

Apie pabėgėlius ir labai įdomų triukšmą

Ponai ir ponios, ar nekyla jums kartais paranojiškas jausmas, kad nesigauna kažko suprasti ne šiaip sau, o todėl, kad viskas privelta ir suvelta taip, kad išvis nesigautų nieko suprasti? Ir ar nekyla toksai jausmas, kad su tais pabėgėliais privelta yra tiek neaiškaus ir tiek per visur, kad neaišku, nei kas vyksta, nei kodėl, o tik kažkokia masinė isterika prasideda?

Daug jų, daug. Ir vardan to, kad pakliūtų į Europą, jie pasiryžę aukoti savo gyvybes.

Daug jų, daug. Ir vardan to, kad pakliūtų į Europą, jie pasiryžę aukoti savo gyvybes.

Aš laikas nuo laiko paanalizuoju kai kuriuos dalykus panašius, kur viskas neaišku. Kad būtų galima orientuotis anksčiau, nei išlenda galutiniai faktai. Šiuo konkrečiu atveju, susijusiu su pabėgėliais, spėju kad situacija aiški pasidarys tik po kelerių metų.

Aš nesiplėsiu apie moralinę reikalo pusę – būtent apie karo pabėgėlius parašė ponia Lidžita, kuri yra sunkiai pralenkiama, nes talentą turi tikrai neeilinį. Tik vat kai pašarinau jos įrašą pas save Facebook, tai paaiškėjo, kad kažkodėl kyla triukšmas, tiesiog vos ne isterikos kažkokios, kur susišnekėti neįmanoma. Aš jums parašysiu, kodėl susišnekėti neįmanoma. Kiek žemiau.

Kita vertus, jei jau masinė isterika, tai ar nekyla jums jausmas, kad ne šiaip sau tos isterikos kyla? Isterikos, panika, neaišku kas išvis. Ir ar nekyla mintis, kad čia kažkieno rankos prikištos? Tiksliau, letenos kažkieno gauruotos – storos, rudos, kruvinos letenos?

Jei kyla toks jausmas, tai ir pažiūrėkim. Bet pirmiausiai, prieš kalbėdami apie pabėgėlius ir neaiškumus, susitarkime dėl kelių dalykų, kurie kaip ir akivaizdūs ir kaip ir nėra apie ką ginčytis. Ir atrasime, kad kažkodėl kai prasideda ginčai, kažkas ten kažkur išplaukia ir susivelia. Ir štai tada jau jums kils šiokia tokia paranoja, nes taip ir liks visokie klausimai be atsakymų.

Continue reading

Ką reiškia VVT tikslai

Aš esu piktas jau krūvą metų ant to, kaip tvarkomas Vilniaus viešasis transportas. Tiksliau, norėjau pasakyti, kad ne tvarkomas, o žlugdomas, dusinamas ir panašiai. Aš labai gerai įsivaizduoju, kaip tas transportas turi atrodyti, kai jis išties yra geras. O kažkodėl visada jis atrodo visiškai priešingai.

Autobusai džiugina not.

Autobusai džiugina not.

Na, paprastai: norisi gi, kad nereiktų galvoti, o tiesiog išeini į gatvę, kur nors visai netoli namų, ne po lietumi, o ramiai ir gerai, o tada per kelias minutes atvažiuoja ir paima tave. Ir veža. Ir nuveža ten, kur nori, greitai. Ir galvoti nereikia, ir dar be to, patogiai ir gerai internetas veikia. Ir šilta žiemą, o vasarą – vėsu. Ir dar, į tą transportą nelenda apsišikę bomžai. Ir taip toliau.

Bet jei paskaitai, ką parašė Commonsense.lt apie VVT tikslus, tai štai ką atrandi (ar matote ką nors panašaus į mano įsivaizdavimą?):

Mūsų Bendrovės misija teikti Vilniaus gyventojams ir sostinės svečiams saugaus, punktualaus ir dėmesingo keleivių vežimo ir aptarnavimo paslaugas. Atsižvelgiant į keleivių poreikius ir pageidavimus, skatiname įmonės ir jos darbuotojų pažangą. UAB „Vilniaus viešasis transportas” kolektyvas siekia, kad jų įmonė būtų viena iš lyderių tarp bendrovių, vežančių keleivius Vilniaus miesto maršrutais.

Žodžiu, jūs jau suprantate, ką aš šiandien parašysiu apie visą tai. Jūs jau numanote. Nes parašysiu apie tai, kad nieko čia gero nėra ir jūs nesitikėkite, nes nors kuolus ant galvų tašyk, bet nepasitaisys šitai.

Continue reading

Profsąjungų stagnacijos fontanai

Aš jau esu rašęs apie tai, kas yra Maldeikienės problema. Tai aš jums pakartosiu: tai yra situacija, kai viena koja einama į kairę, o kita koja – į dešinę. Ir rezultate gaunasi špagatas, nuo kurio Lietuvai tarpukojis praplyšta.

Apsinarkašinusi katė jums sako: "Ar matėt tą baisų naują Darbo kodeksą? Tenai reptilijanų invazija, drakonai ėda gyvus žmones ir juos išpurškia chemtreilais, tai žmonių vergovės įteisinimas."

Apsinarkašinusi katė jums sako: „Ar matėt tą baisų naują Darbo kodeksą? Tenai reptilijanų invazija, drakonai ėda gyvus žmones ir juos išpurškia chemtreilais, tai žmonių vergovės įteisinimas.“

Aš vis esu kaltinamas tai tuo, kad aš visiškas socialistas, tai tuo, kad aš visiškas išnaudojimo ideologas kažkoks. Taigi žinoma, kad taip, nes aš, kaip ir ponia Aušra Maldeikienė, sakau jums aiškiai: arba į kairę, arba į dešinę reikia eiti, o ne špagatus daryti.

Nes kas gaunasi? Biurslas laimi, korporacijos laimi, smulkus verslas dūsta, varguoliai vargetauja, o kažkokia stagnacija tik auga ir nomenklatūrinius kliedesius puoselėja. Ir dar kažkokius profsąjunginius mitingus rengia, nes esą darbuotojus reikia saugoti.

Įdomu, nuo ko saugoti? Gal nuo savęs pačių saugoti, nes jie patys negali nuspręsti, kur ką ir kaip dirbti?

Continue reading