Tag Archives: blogosfera

Tinklaraščių tarpusavio reklamos savaitė

Kai jau pabaigdamas 2010 metus parašiau apie interneto tendencijas ir tai, kad reikia blogus reklamuoti, o pradėdamas 2011 – paskelbiau tokį greitosiomis surašytą naujesnių, menkiau žinomų ar tiesiog įdomesnių tinklaraščių sąrašą, nepagalvojau, kad tai reiktų daryti, kaip akciją. Greičiau tiesiog, kaip principinį dalyką – kad reikia blogus reklamuoti.

Tą klaidą dabar ištaisė Commonsense.lt – parašė viską, kaip reikia daryti, paskelbdami savo sąrašą. Taigi, iki 2011.01.09 – tinklaraščių (arba blogų) tarpusavio reklamos savaitė. Tikslas kiekvienam – paskelbti bent jau po šiokį tokį tinklaraščių sąrašą (ne kokį seną, kurį turėjot, o naują – akcijai skirtą), kur verta nueiti ir paskaityti kitiems. Kriterijai – kas tik kokius susigalvos. Ir pageidautina – pareklamuoti daug 🙂 Juk pas mus skaitytojų nuo to nesumažės, o pas kažką – padaugės. Ir skaitytojams bus gerai. Ir, žinoma, kiekvienas dalyvis sukaups teigiamos karmos 🙂

Taigi, ta proga – dar vienas sąrašėlis, tik neklauskite manęs, kaip jį padariau ir kodėl aš toks eklektiškas bei nenuoseklus. Nueikite į čia minimus blogus, paskaitykite – tada ir nuspręsit, ar aptikot kažką gero. Tikiuosi, kiekvienas suras kažką vertingo, nes tikrai tam šį sąrašą ir dariau 🙂

Ir žinoma, tikiuosi ir laukiu, kad tarpusavio reklamos estafetę perims ir visi blogus turintys mano skaitytojai 🙂

Rekomenduoju Naujaisiais, 2011 metais :-)

Kadangi prieš pat Naujuosius Metus parašiau apie tai, kad reikia dalintis nuorodomis į blogus, nes tai naudinga mums patiems, tai kad neatrodyčiau, kaip tuščiažodžiautojas, dabar vat parankioju ir duodu jums. Nebūtinai su tais, į ką duodu nuorodas, sutinku. Kai kam iš jų aktyviai oponuoju, kai kas iš minimų – patys man aktyviai oponuoja. Bet tai verti dėmesio blogai. Tikrai neišvardinsiu visų, o ir sąrašas gautųsi per didelis, jei visus pavardint bandyčiau (jau anksčiau esu skelbęs dėmesio vertų blogų sąrašus čia ir čia, o gal ir daugiau, nemenką sąrašą galima rasti ir po Blogerio deklaracija). Tad šį kartą – tik tiek:

  • http://www.nematomaranka.lt/ – Nyazoff, su kuriuo neretai labai aštriai susipjaunam ekonomikos temomis. Bet nors ir susipjaunam – vertas dėmesio.
  • http://anarchistas.lt/ – Anarchistas, su kuriuo irgi teko susipjaut dėl ekonomikos. Irgi vertas dėmesio 🙂
  • http://nauticalis.wordpress.com/ – Nauticalis, anksčiau dar žinomas, kaip Žalias bebras, mane kadaise prakeikė ir, kaip sako gandai, prisiekė niekad daugiau neskaityt, o minėt mane tik kartu su keiksmažodžiais ir žodžiu „egzperdas“. Verta paskaityti, puikus buriavimo fanas ir (manau, kad neišduosiu paslapties), tikras, o ne teorinis Rytų kovos menų specialistas.
  • http://mantas.malcius.lt/ – Mantas Malcius (be „č“) – dar iš IRC laikų žinomas kompiuterių ir Linux ekspertas, tačiau jo blogas įdomus tikrai ne vien kompiuterastams.
  • http://scaniagti.blogspot.com/ – vienas iš tų žmonių, su kuriais verta padiskutuoti įvairiausiais klausimais
  • http://www.gunblog.lt/ – labai įdomiai apie ginklus. Tiesa, kažkodėl neduoda komentuot neregistruotiems, bet tikiuosi, kad pataisys šitą bugą.
  • http://arbusis.lt/ – Rokas Arbušis ant bangos. Labai įdomiai apie jachtas, jūras ir buriavimą.
  • http://www.grumlinas.lt/ – Grumlinas arba Gintaras Rumšas – vienas iš produktyviausių Lietuvos blogerių ever. Apie viską. Ir tikrai įdomiai.
  • http://grumlinas.popo.lt/ – cha, vėl Grumlinas, tik čia jau apie politiką. Vienas iš labiausiai dėmesio vertų politinių blogų.
  • http://ryst1966.livejournal.com/ – Rytas Staselis, pats rimčiausias Lietuvos politinis apžvalgininkas, neperdedant. Nuosaikus, bet sugebantis taip viską prakapstyti ir pergalvoti, kad elementariai neranda oponentų.
  • http://puslapiai.popo.lt/ – Zbygniewas Piwacijus, garsus politikos apžvalgininkas (aišku, dar garsesnis tikru vardu-pavarde), aktyvus internetuose nuo pat jų pradžios, pasižymi išskirtiniu ironijos jausmu
  • http://www.gnomas.lt – Piktas Gnomas Arvydas. Vienas iš tų, kurie jau vadinami blogosferos metrais.
  • http://www.kleckas.lt/blog/ – o čia jau tikrai piktasis Buržujus 🙂
  • http://arecibo-camo.blogspot.com/ – Vyrukas kamufliažinėmis kelnėmis. Blogas labai vertas dėmesio, jei domitės karybos istorija, ypač lietuviška.
  • http://baltasisvaiduoklis.popo.lt/ – jei paslapčia laikot save intelektualu, tai vienas iš blogų, kuriuos būtina žinoti
  • http://auto.popo.lt/ – Pauliaus blogas automobiliams. Visai dar naujas, tačiau tarp lietuviškų blogų – jau ko gero vadintinas tobuliausiu iš tų, kurie rašo apie mašinas.
  • http://vienastoks.lt/ – naujas Džiugo Paršonio blogas, kuris, reik manyti, neatsiliks populiarumu nuo blogosferos centro nezinau.lt

Tai tiek šį kartą. Imkite ir skaitykite, o paskaitę, jei galit – patikusius ir kitiems pareklamuokit 🙂

Metams baigiantis – apie blogus ir blogosferą

Kiti rašo apžvalgas apie didžiausius 2010 metų įvykius ir pan., tad ir aš galėčiau pabandyti, tačiau gal visgi to nedarysiu. Na, nebent paminėsiu WikiLeaks istoriją, kaip reikiant įsisiūbavusią, dar ir su pikantiškais Julian Assange kaltinimų skandalais – ji netiesiogiai susijusi su šia mano tema. Tema – apie tai, kur juda blogai ir žiniasklaida. Ir šiaip informacinė visuomenė.

Taip, šis straipsnis – apie tendencijas internete. Ir dar tokias, kurios kažkam sukels paranoją, o kai kuriuos – gal netgi šokiruos.

Taip pat – apie socialinius tinklus, paiešką, blogus ir mūsų naujas galimybes.

Continue reading

Rusijos opozicijos žurnalistas Olegas Kašinas komoje

Gal jau daugelis girdėjote. Bet gal ir negirdėjote kas nors. Rusijoje žiauriai sumuštas žurnalistas ir blogeris Olegas Kašinas (Олег Кашин). Žurnalistas buvo žiauriai sumuštas vakare – smgenų sukrėtimas, sulaužyti abu žandikauliai sulaužytos kojos, sutraiškyti rankų pirštai (tiek, kad nuplėštos pirštų falangos). Olegas Kašinas komoje, o ar pasveiks, ar liks suluošintas, ar išvis išgyvens – vis dar sunku pasakyti. Tai ne pirmas panašus susidorojimas su žurnalistais, kovojančiais prieš Vladimiro Putino režimą. Prieš porą visiškai panašiai (sistemingai daužant, laužant kojas ir pirštus) buvo susidorota su kitu žurnalistu – Michailu Beketovu.

Nedidelis kiekis opozicionierių, dar likusių Rusijoje, skelbia, kad susidorojimas su Olegu Kašinu – vienareikšmiškai Rusijos FSB organizuotas: jau nekalbant apie tai, kad užpuolikai nieko nepagrobė, viską pasako pats sistemingumas, kaip žurnalistas buvo mušamas, kaip buvo tiesiog tikslingai luošinamas.

Rusijos prokuratūra, tirianti šį nusikaltimą, jau pagarsėjo klausimais, kuriuos tardytojai uždavinėjo žmonėms iš Olego Kašino aplinkos. Tarp klausimų, kuriuos iškviestiems liudininkams, opozicionieriams, uždavinėjo tardytojai buvo, pavyzdžiui, tokių: „Думал ли Кашин головой, когда писал на политические темы?“ („Ar Kašinas galvojo galva, kai rašė politinėmis temomis?“) arba „Знаете Бекетова, овоща?“ („Ar žinote Beketovą, daržovę?“ – čia jau atvira užuomina į anksčiau visiškai panašiai sumuštą kitą žurnalistą). Taip, tai prokuratūros darbuotojų klausimai, tiriant Olego Kašino sumušimą.

Valdžia mažai kas tiki: po susidorojimo su Olegu Kašinu, per kelias dienas buvo sumušti ir dar keli žurnalistai, opozicionieriai ir pan., o Maskvos gatvėse pradėti platinti netgi atsišaukimai, kuriuose užsimenama apie būsimą susidorojimą su kitais opozicijos veikėjais. Vienas iš tokių, gavusių grasinimus – ir mūsų tautietis Konstantinas Jankauskas. Rusijos milicija ėmė suimdinėt netgi piketuotojus, reikalaujančius, kad Olego Kašino sumušimas būtų ištirtas.

Per penkerius paskutinius metus vien Maskvoje ir jos srityje buvo užregistruota virš 100 atvejų, kai žurnalistai buvo užpulti, žiauriai sumušti, sužaloti, suluošinti. 7 iš užpultųjų žurnalistų mirė. Dar prieš kelias dešimtis žurnalistų per tą laiką užvestos baudžiamosios bylos. Visoje Rusijoje per tą laiką nužudytas 21 žurnalistas, užfiksuota daugybė užpuolimų, sumušimų, prieš žurnalistus iškeltų politinių bylų, vis dažniau fiksuojami cenzūros atvejai.

Kad maža nepasirodytų ir kad atsirastų truputį daugiau gyvo supratimo apie tai, kas atsitinka, kai ima valdyti tvirta ranka – apsaugos kamerų įrašytas filmukas, apie tai, kaip buvo mušamas Olegas Kašinas. Pažiūrėkite iki galo. Ir jei nenorite, kad tokie dalykai kartotųsi, nesvarbu, ar Rusijoje, ar Lietuvoje, ar dar kur nors – išplatinkite informaciją. Visi režimai labiausiai bijo viešumo.

Po Blogerio deklaracijos

Kai rašiau savo Blogerio deklaraciją, negalvojau, kad bus tiek atgarsių. Rimtai negalvojau. Taip, tikėjausi, kad bus keli ar keliolika, bet tikrai ne dešimtys prisidedančiųjų. Beje, toks skaičius blogerių – tai didelė jėga, retas kuris Lietuvos žiniasklaidos koncernas galėtų konkuruoti – išties tai įspūdinga. Ir žinoma, dar vienas dalykas, apie kurį negalvojau, rašydamas – tai, kad tokia paprasta deklaracija gali turėti ir tokių slidžių vietų.

Aš dar kartą viską permasčiau. Supratau kelis dalykus. Nežinau, ar teisingai, bet taip jau supratau. Visų pirma, supratau, kad mano išsiliejimas, daugiau idėjinis, nei kažkoks formalus, buvo nemenka dalim suprastas, kaip formalus, teisinis būdas reguliuoti tokį anarchistišką blogerių gyvenimą. Supratau ir tai, kad dalis nusprendė, kad būtent kažkoks blogerių veiklos formalizavimas, suįstatyminimas, sulicencininimas ir taip toliau gali išvirsti į visai negerus dalykus. Būtent apie tai savo bloguose bandė pakalbėti Laumaras ir 209.

Taip, jei reiktų rinktis arba-arba, aš, ko gero, prisidėčiau prie Laumaro nuomonės. Ir mesčiau savo paties deklaraciją velniop – vien tam, kad blogosfera išliktų pakankamai chaotiška, neprognozuojama ir laisva: juk būtent todėl tai ir yra blogosfera, kad kiekvienas čia galim susikurti savas taisykles. Aš išties rašiau ne tam, kad formalizuočiau kažkokius santykius. Aš rašiau tiktai norėdamas, kad kažkas pagerėtų, kad galėtume daugiau bendrauti, kad blogeriai būtų vertinami. Gerais norais aišku į kur kelias grįstas – suprantu, kad galim įsivaizduoti scenarijų, pagal kurį iki blogeriškų lanvų/latgų ar dar belenko nusivažiuot galėtume. Visgi aš netikiu, kad reikalai gali taip pasisukti.

Kita vertus, greitai paaiškėjo, kad išties yra manančių, kad licencijas ir reikia daryti – pavyzdžiui, šią ganėtinai spontanišką akciją Praeivis pavadino tryda ir bandos reakcija, kartu pasiūlydamas naudoti visokias konkrečias licencijas,  tuo tarpu Liutauras Ulevičius išnagrinėjo deklaraciją teisiškai. Ir pastaruoju atveju paaiškėjo, kad beveik licencija ir gaunasi – aš pats to tikrai nesitikėjau. Pasijutau lyg gavęs antausį, kurį sudaviau sau pats – ganėtinai kvaila situacija.

Galgi neutraliausiai, rimčiausiai, ir giliausiai reikalą įvertino Nyazoff, parašęs, kad tai tiesiog blogerių ir portalų konflikto išraiška, ir kad tai turėtų kažkaip pagerinti santykius. Gal truputį iš kitos pusės, bet ir pats galvojau kažką panašaus, kai rašiau. Bent jau noras buvo toks.

Rašydamas Blogerio deklaraciją, tikrai negalvojau apie teisinius reguliavimus. Ir negalvojau apie tai, kaip ten ką suformalizuoti. Pasakysiu atvirai – mane užveikė paprasti buki dalykai. Paprasti atvejai, kai kokių nors portalų redaktoriai galvoja, kad gali pasiimti kažkieno straipsnį, pašalinti iš jo nuorodas (kurios sukuria kontekstą ir įtakoja prasmingumą), pridėti savų nuorodų ir panašiai. Ir aišku, net neįdėti nuorodos į autorių. Arba išvis autoriaus nei neinformuoti. Arba, kaip daro kai kas – įdėti pseudonuorodą tekstu, štai tokią: http://rokiskis.popo.lt – ant jos nei paspausi, nei kur nors nueisi.

Kai kurie prieina iki visiškai nenormalių iškrypių – iki šiol prisimenu kažkokį puslapį, kurio redaktorė kreipėsi į mane, prašydama leidimo perpublikuoti kažkokius straipsnius, o gavusi atsakymą „žinoma, be problemų, tik atgalinių nuorodų nepamirškite įdėti“ – atrašė, kad pas juos taip nepriimta ir jie negali mat su tokiom sąlygom publikuot. Nežinau, kas čia durnas – ar ta redaktorė, ar kažkas, kas ir ją reguliuoja. Bet manau, kad tai nėra normalu.

Atvejai, kai koks nors redaktoriūkštis sumaitoja pavadinimą ar paredaguoja taip, kad paskui savo tekstą skaitai ir savo paties akimis netiki – išvis įprasti. Aš nesu pagiežingas, bet piktą menu ir atmintis mano gera. Tad iki šiol atsimenu, kaip vienas leidinys antraštę „herojus legendoje apie save“ pakeitė į aliejuotą tepiųjų riebalų mišinį skambiu vardu „mitologinė legenda“. Galėtų būti puikia antrašte kokiam nors Norfos lankstinukui. Bet tai jau, aišku, ne tik blogosferos, bet ir įprasta žurnalistinė bėda.

Gal dėl to aš ir norėjau parašyti tą deklaraciją – tiesiog tam, kad paaiškinčiau elementarius dalykus tiems, kurie jų nesupranta. Tai juk paprasta – čia yra Internetas, o ne popierius. Internetas yra Internetas dėl to, kad čia yra nuorodos – tame esminis skirtumas. Autoriai yra autoriai ir Internete (beje, Internetas – tikrinis žodis, tik to, deja, nežino VLKK). Čia galioja daug įprastų dėsnių, kuriuos verta žinoti, čia galioja ir specifinių dėsnių, kuriuos irgi verta žinoti. Taip pat ir elementarus paprasčiausio žmogiškumo dėsnis – niekas nenori turėti reikalų su šunsnukiais. Iš to ir kyla nenoras turėti reikalų su visokiais pr0nSEO, greitų kreditų ir pan. žulikais.

Man tiesiog pasirodė, kad kažkas gal tiesiog nesupranta tokių elementarių dalykų. Tam ir rašiau tą Blogerio deklaraciją. Mažų mažiausiai vienas portalas ją paskelbė pas save – tai jau šis tas. Manau, kad visgi, kaip bebūtų, reikalas eina į gerą.