Tag Archives: Lenkija

Lietuviškų stereotipų pokyčiai, Europos žemėlapis

Prieš porą metų buvau padaręs tokį gana populiarų žemėlapį apie tai, kaip stereotipiškai lietuviai mato kitas Europos šalis. Matyt, žemėlapis buvo vykęs, nes pvz., netgi kai kurie žemėlapiu besipiktinę žmonės nepastebėjo, kad vietoje Čekijos ten Čekoslovakija. Žodžiu, stereotipai tuo ir kabina, kad atrodo, jog jie atitinka realybę 🙂

Ar primena jums realybę šitie stereotipai? Kita vertus, nors ir stereotipai, daugeliu atžvilgių jie realybę tam tikru būdu atspindi.

Ar primena jums realybę šitie stereotipai? Kita vertus, nors ir stereotipai, daugeliu atžvilgių jie realybę tam tikru būdu atspindi.

Dabar jums parengiau kiek naują versiją – jau šių laikų realijas labiau atitinkančią. Keletą pokyčių įdėjau dėl tikslumo, pvz., Islandija visgi su „respect“, nes visiems labai giliai užsifiksavo vienas senas istorinis tos valstybės žingsnis. Nuomonė apie Lenkiją tikrai ryškiai pasikeitė Lietuvoje, o Ukraina iš neaiškios Rusijos šalies lietuvių akyse pavirto į valstybę, kuri turi nepaprastai panašų likimą, yra brangi ir palaikoma.

Kai kurios šalys numigravo į dugną – pvz., Rusija vargu ar turi kur žemiau kristi. Kai kurios kitos šalys einant laikui prarado vieną-kitą su ne tokiais senais įvykiais susijusį atributą, o dar kitos valstybės iš esmės niekaip nepasikeitė.

Žodžiu, galite palyginti su 2013 metų stereotipų variantu ir pasižiūrėti, kaip keičiasi mūsų supratimai 🙂

Pokyčių tempai

Įsivaizduokime situaciją prieš kokius, tarkim, 3 metus. Tik tik buvo Seimo rinkimai, socdemai atėjo į valdžią, viskas buvo visai ramu – na, atsimenate, kaip ten buvo.

Vos prieš kelerius metus būtų sunku patikėti, kad Stalinas vėl bus pradėtas garbinti Rusijoje.

Vos prieš kelerius metus būtų sunku patikėti, kad Stalinas vėl bus pradėtas garbinti Rusijoje.

Tai va, tarkim, kad prieš tuos 3 metus kas nors ima ir paskelbia rimtą pranašystę, kurioje sako štai tokius dalykus apie artimiausius mums svarbius įvykius:

  • Ukrainoje žmonės nuvers prezidentą-vagį, bus masiniai žmonių žudymai, bet beginkliai žmonės laimės, Viktoras Janukovyčius bus išvarytas. O viskas prasidės Vilniuje, kur Janukovyčius atsisakys tartis su Europos Sąjunga.
  • Rusija pradės karą prieš Ukrainą, užgrobs Krymą, užgrobs dalį Ukrainos pasienio teritorijos, bet tuo pat metu ir skelbs, kad jokio karo nėra, o kartu grasins pasauliui branduoliniu ginklu.
  • Lietuvoje bus grąžinta šauktnių kariuomenė, žmonės masiškai rašysis į šaulius, bus perkama karinė technika, dislokuojamos NATO pajėgos.
  • Visa Lietuva pripažins, kad Vytautas Landsbergis buvo teisus, kalbėdamas apie Rusijos agresyvumą ir keliamą pavojų pasauliui.
  • Patriarcho anūkas – Gabrielius Landsbergis, ateis į politiką ir per neįtikėtinai trumpą laiką taps vienu iš ryškiausių Lietuvos politikų, o taip pat ir TS-LKD vadovu.
  • Georgijaus juostelės ir kita panaši sovietinė II Pasaulinio karo simbolika taps atviriausiais fašizmo ženklais.
  • Rusijos politikieriai ims viešai skelbti, kad Rusija turi atimti iš Lietuvos Klaipėdos kraštą ir Vilnių.
  • Michailas Saakašvilis (buvęs Gruzijos prezidentas) taps Odesos gubernatoriumi.
  • Ryškiausia Vilniaus problema taps koloradinių atspalvių biurokratai, trukdantys nuversti Žaliojo tilto balvonus.
  • Lenkijos veikėjai į Valdemarą Tomaševskį ims žiūrėti kaip į politiką, vykdantį Lenkijai priešiškus veiksmus.
  • Lietuva pasauliniuose politiniuose disputuose taps viena iš rimčiausių atsvarų Rusijai, o Dalia Grybauskaitė – vienu iš labiausiai Rusijos nekenčiamų politikų pasaulyje.
  • Visiškai natūralu ir įprasta pasidarys tarpusavyje lyginti Vladimirą Putiną ir Adolfą Hitlerį kaip dviejų fašistinių režimų vadus.

Ponai ir ponios, praėjo vos keleri metai. Aš netgi nežinau, ar aš viską čia pavardinau, bet tai yra šakės gi.

Mokesčių viršenybė prieš įstatymą

Yra toksai siauruose sluoksniuose plačiai žinomas pasakymas, kad mokesčiai yra aukščiau įstatymų ir jei įstatymuose parašyta vienaip, o inspektoriai nuspręs kitaip, tai teisūs inspektoriai, o ne įstatymai. Ir išties, tam tikra prasme viskas yra taip, kadangi turinio viršenybė prieš formą ir viskas. Ir nieko čia jūs niekam nepaaiškinsite ir nepapasakosite teismuose. Ir viskas. Ir taškas.

Mokesčiai - tai jums ne kokia nors meilė, kad paverktumėte ir kažką ten sugraudintumėte. Čia, žinokite, rimtas dalykas ir ašaros jums nepadės.

Mokesčiai – tai jums ne kokia nors meilė, kad paverktumėte ir kažką ten sugraudintumėte. Čia, žinokite, rimtas dalykas ir ašaros jums nepadės.

Aišku, galime žiūrėti ir kitaip – kad tai daugiau humoras, bet visvien yra tame realybės: formalioji įstatymų taikymo pusė čia nėra savaime pakankama, nes kiekvienam finansuose bent kažkiek besigaudančiam yra visiškai aišku, kad truputį pažaidęs su eilutėmis ir stulpeliais, gali gauti ką tik nori. O jei gerai pasistengsi – tai gali netgi įrodyti, kad nieko išvis neveikei, tačiau valstybė tau PVM skolinga. Taigi, reikia žiūrėti, kaip ten su realybe, o ne tik kaip su formalumais.

Ir tikrai, formalių kriterijų nepakanka, bet kai kurie žmonės versle skundžiasi, kad formaliai kažką darė gerai, o kažkodėl visvien kalti liko, nes kažkokios schemos nesuveikė ar dar blogiau – tiesiog šiaip VMI nusprendė ir nubaudė už kažką, ko net įstatymuose esą nebuvo. Dažnas dar prideda, kad čia tik Lietuvoje tokios baisios sąlygos ir panašiai, ir skundžiasi taip skaudžiai, lyg būtų baudžiami už kokį nors neteisėtą praturtėjimą.

Štai todėl aš ir nutariau jums apie tai parašyti. Ir apie mokesčius tą aiškinausi, ir išsiaiškinau, kaip čia yra. Ir kadangi, kaip paaiškėjo, visi tie dalykai ne tokie paprasti, tai man teko prašyti pagalbos iš geriausių ekspertų, kokie tik yra Lietuvoje, nes geresnių už tuos, kurie padeda man, jūs nerasit. Nes tik aš galiu sau tai leisti.

Žodžiu, aš jums iškart pristatau – ponia Rūta Bilkštytė ir FIDE Experta kartu su savo būriu geriausių ever specialistų čia man viską galvoje dėliojo, ruošė medžiagą, padėjo ir kalė į smegenis tai, ko aš nesuprantu visiškai, nes visų tų mokestinių baisumų aš nesuprantu ir viskas. Viskas yra taip keblu, kad netgi man į galvą netelpa, nors be to ir neįmanoma gyvent.

Tiesiog mokesčiai – tai toksai užribis, kurio negali suprasti normalus žmogus, neturintis galvoje kokių nors unikalių implantų, sujungtų su mokesčių sistemos ekspertiniais tinklais ar kuo tai dar, nežinau net kuo. Man šitų technologijų nepasakojo, tai čia tik spėlionės dabar gaunasi, kokiu būdu jie visą tą žino.

Taigi, gavosi taip, kad straipsnį rašiau su visa FIDE mokesčių ekspertų komanda, nes aš be jų nieko nei iš tolo prilygstančio apie mokesčius neparašyčiau, o ir šiaip čia per pusę jų viskas parašyta (ta dalis, kuri prasminga ir gera), o jei įžangą atmesim, tai ir išvis didžiąja dalimi čia šita puiki įmonė jus konsultuoja, nes jūs to nusipelnėte.

Trumpai tariant, skaitykite dabar su mokestine kaltumo prezumpcija galvoje ir įsiminkite viską. Ir beje, jei kur atrasit kokių neteisingumų – tai jau mano primakaluota bus, nes čia aš negailestingai viską supaprastintai supratau, nes suprantu viską paprastai.

Continue reading

Emigracijos priežastys

Pasižiūrėjau aš kai kurių skaičių, kiek kur maždaug mūsiškių gyvena. Grubūs tie skaičiukai, labai orientaciniai, tačiau šį bei tą susigaudyti leidžiantys. Ir svarbiausia, kad keliantys klausimus. Aišku, jei tuos klausimus susipranti užduoti. Ir jei susipranti pažiūrėti truputį giliau į tai, kur yra emigracijos priežastys ir ką pataisius, viskas pasisuktų kitaip.

Kažkada Jungtinės Valstijos tapo šalimi, į kurią emigrantai plūdo nesveikais kiekiais. Priežastis nebuvo aukso kalnai - Europos šalys tais laikais buvo turtingesnės. Tiesiog JAV buvo laisva rinka ir kiekvienas atvykėlis turėjo perspektyvas.

Kažkada Jungtinės Valstijos tapo šalimi, į kurią emigrantai plūdo nesveikais kiekiais. Priežastis nebuvo aukso kalnai – Europos šalys tais laikais buvo turtingesnės. Tiesiog JAV buvo laisva rinka ir kiekvienas atvykėlis turėjo perspektyvas.

Žinot gi, kaip būna, kai viskas atrodo labai natūralu ir „taip ir turi būti“? Tai vat kai galvoji, kad taip ir turi būti, tai ir lieka viskas mistika. Būtent tokia mistika, kaip nuolat visokių politikų skleidžiama: „žmonės bėga, nieko negalim padaryti, nieko čia nepakeisi“.

Bet kai pradedi klausinėti ir aiškintis apie tai, kas daugeliui atrodo savaime aišku, tai pradeda lįsti kai kurie įdomūs reikalai. Netgi labai įdomūs. Ir tai labai gerai, nes kaip žinia, jei turime problemą, tai ją išspręsti galime tiktai tada, kai išsiaiškiname, iš kur ir kaip ji kilo. O jei neišsiaiškinam, tai lieka tiktai inkšti, kaip visokie konservatoriai ir liberalai kalti dėl emigracijos ir žūstančios Lietuvėlės.

Taigi, banaliai pažiūrėkime, sąrašiuką pasidarę – kur ir kiek lietuvių maždaug gyvena. Ir kodėl kažkur lietuvių daug, o kažkur kitur – mažai. Skaičiai nebūtinai turi būti tikslūs – pakanka daugmaž orientacinių, kad ir su didelėmis paklaidomis. Svarbu, kad bendras vaizdas pasimatytų. Ir kad nepasitenkintume kokiu nors pernelyg akivaizdžiu ir nieko nepaaiškinančiu atsakymu.

Continue reading

Pinigai Lietuvoje. 1794 Kosciuškos banknotai

Pirmi popieriniai pinigai Lietuvoje pasirodė dar XVIII amžiaus pabaigoje. Galime tarti, kad Lietuva taip tapo viena iš pažangiausių valstybių Europoje, bet kita vertus, šitaip pat tapo ir viena iš pirmų pasaulio šalių, patyrusių hiperinfliaciją.

Prasidėjo viskas dar 1772, kai įvyko pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas. Po jo valstybė smuko į vis gilėjančią finansinę krizę. Po antrojo padalinimo, įvykusio 1793, krizė pavirto į taip vadinamą politinį ir ekonominį pyzdauską, pasibaigusį Tado Kosciuškos sukilimu 1794. O štai jau sukilimui prireikė pinigų.

Tado Kosciuškos banknotas, popierinis 1794 metų pinigas, 4 zlotai

Čia yra pusė talerio arba 4 sidabriniai zlotai, išleisti Tado Kosciuškos 1794 metų sukilimo metu

Pinigų trūko. Trūko ir iki sukilimo, o jau prasidėjus sukilimui, trūkumas pasidarė visiškai tragišku. Vat čia Tadas Kosciuška ir pasinaudojo 1790 prancūzų revoliucionierių patirtimi: vietoje to, kad mokėtų auksu ir sidabru, išleido praktiškai niekuo nepadengtus popierinius pinigus. Prancūzai, išleidę asignacijas, padengtas išimtinai valdžios įsipareigojimais, kuriam laikui sugebėjo išspręsti finansines problemas, tegul ir patirdami hiperinfliaciją. Tado Kosciuškos sukilėliai, išleidę zlotus, po kelerių metų irgi įstengė pafinansuoti savo reikalus popieriumi.

Vat čia pasižiūrėkim truputį paveiksliukų su tais pinigais. Visi jie vienpusiai, spauda – iškiliaspaudė. Skiriasi popieriaus spalva, banknotų numeriai įrašyti ranka, ranka ir pasirašyti. Vertę šie banknotai ėmė prarasdinėti jau po kelių savaičių – niekas netikėjo, kad sukilėliai ilgai išsilaikys. Tas ir atsitiko – jau tų pačių 1794 rudenį sukilimas buvo nuslopintas, o 1795 įvyko paskutinis, trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas.