Tag Archives: Dalia Grybauskaitė

Vieneri Drąsiaus mito metai

Praėjo jau metai nuo to laiko, kai pranašavau, kad Drąsius Kedys taps herojumi legendoje apie save, tad paprasčiausiai jaučiu tam tikrą moralinę pareigą apžvelgti viską, kas vyko. Gal būt, truputį plačiau, nei tą kartą. Ir painiau – nes įvykių, gandų ir faktų vis daugėjo, o aiškumų darėsi vis mažiau.

Kai rašiau apie Drąsiaus Kedžio mitologizavimą, apie archetipiškumo požymius, buvo praėjusios vos kelios dienos po kruvinų įvykių Kaune. Tuo metu vis dar niekas nesuprato, kas vyksta, tačiau jau matėsi ženklų, kad čia ne šiaip koks žiniasklaidos keliamas triukšmas, o visiškai išskirtinės visuomenės reakcijos. Rašydamas, aš nuoširdžiai galvojau, kad kada nors apie Drąsių Kedį bus kuriamos dainos ir pasakos. Kažkada. Tarp žmonių, kurie komentuoja mano blogą, berods nebuvo prieštaravusių – mane tai nustebino (ir visiškai nenustebino masinės marginalinių komentatorių reakcijos „Lietuvos Ryte“ ir „Verslo Žiniose“). Dar labiau nustebino, kad įvairi kūryba, perpasakojanti įvykius, ėmė plisti jau po kelių mėnesių – aš tikėjausi gerokai ilgesnio periodo.

Continue reading →

Numirė Brazauskas

Tiesą sakant, nieko ypatingo nenoriu pasakyti apie Brazauską. Bene aiškiausiai, tiksliausiai ir kategoriškiausiai iš visų tai padarė Tomas Čyvas savo straipsnyje "Valdovas ir jo rūmai". Bet nervai jau nelaiko, beklausant tų pezalų, kurie visur kišami jau kelintą dieną.

Man pačiam pasišlykštėjimą kelia ta isterija, kurią suka kai kurie veikėjai – vieni jau peza apie tai, kaip Algirdas Mykolas Brazauskas subūrė Sąjūdį ir iškovojo Lietuvai nepriklausomybę, kiti aiškina apie iškiliuosius jo prezidentavimo metus (per kuriuos buvo padaryta kas?), treti – netgi apie kažkokį jo atliktą tautos suvienijimą. Pasakysiu trumpai – ta visur staigiai kilusi žodinė tryda yra toks eina naxui, kad pyzdec. Aš daug ko tikėjaus, bet kad visa spauda, visa žiniasklaida bus užlieta tokiais kiekiais sacharininių vėmalų – to rimtai negalėjau prognozuoti.

Algirdas Mykolas Brazauskas kovojo prieš Sąjūdį, prieš Nepriklausomybę, jis tapo tuo žmogumi, kuris po nepriklausomybės sugebėjo suskaldyti Lietuvą į dvi dalis, kurias matome iki šiol – vienoj pusėj konservai, kitoj – socdemai. Algirdo Mykolo dėka iki šiol puikiai bujoja dar Sniečkaus sukurta nomenklatūrinė sistema. To paties Braziaus dėka iki šiol nebaudžiamais liko visokie KGB nusikaltėliai. Jo ir jo užaugintos partijos dėka gavome valstybininkus, Leo.lt, oligopolijas ir taip toliau. Už ką Algirdą Mykolą gerbt ir apie jį trysčiot – nežinau. Faktų už – atrodo, tiesiog nėra. Pokyčiai, kurie vyko, Brazauskui esant valdžioje – vyko nepaisant jo. Brazauskas prie jų prisidėdavo tik tada, kai suprasdavo, kad tų pokyčių išvengti neįmanoma. Bet iki tol – priešindavosi iš visos spėkos.

Tuo tarpu dabar iš Algirdo Mykolo daromas stabas. Socdemai ir kaip kurie kiti tiesiog orgazmuoja, skleisdami briedus apie tai, koks Algirdukas buvo nuostabus, kiti dar sugeba pareikšti, kad vienintelis politikas, su kuriuo Algirdukas kategoriškai atsisakė kalbėti – tai Kubilius. Suprask – Algirdukas prisakė Kubiliui eit nx, todėl mirusiojo norai turi būti vykdomi. Vemt verčia.

Paskutiniai cirkai – laidotuvės ir katedra. Tiesą sakant, bažnyčios vadukai man kelia didesnį pasišlykštėjimą, nei komunistai. Ir dabar, esą dėl to, kad Brazius buvo išsiskyręs, jo neleidžia į katedrą. Nors vienas geras sprendimas. Aš irgi neleisčiau, belenkokiu pretekstu. O tai dar turi ir gerąsias puses – kai jau Grybė pasipiktino, tai dabar bent jau patarkuos valdžiažmogiai bažnytininkus. Vieni kitus patarkuos – visuomenei bus geriau. Gal netgi baigsis tie absurdai su sakralinėmis erdvėmis.

Žodžiu, numirė Brazauskas, Lietuvai – geriau. Ir iš anksto siunčiu nx visus tuos, kurie man norėtų pasakyti nuvalkiotą šūdfrazę, kad "apie mirusius tik gerai arba nieko".

Nu ką…

VSD, URM, prokuratūra. VMI ir FNTT. Dabar atėjo eilė teisėjų klanui (apie struktūrines reformas prabilta dar prieš porą savaičių). Norit padėt Grybauskaitei – junkitės prie kedofilų ir protestuokit. Ir negalvokit, kad juokauju.

Kažkada Dalia Grybauskaitė vadinamųjų kedofilų veiklą įvardino, kaip pilietiškumą. Aš labai ilgai galvojau ir turiu pripažinti, kad jinai ne tik pasakė tai nuoširdžiai, bet kad jinai dar ir teisi – šie rimtai judina teisėsaugą, jau pagarsėjusią savo korumpuotumu. Ir visiškai nesvarbu, ar jie teisūs, ar neteisūs – poslinkiai matosi. Dabar prie prezidentūros organizuojami kažkokie nuolatiniai piketai, per visas ateinančias dienas – kas juos rengia, taip ir nesupratau, bet manau, kad žmonės rinksis.

Ir dar, kaip bebūtų su konservais ir jų debiliškais mokesčiais, būtent šiuo momentu verta juos irgi paremti. Vyksta valymas. Rimtas valymas. Stebėkit, kas cypia.

Negaliu žiūrėti į visą tai, kas paskutiniu metu Lietuvoje dedasi, kaip į kažką normalaus. Tačiau reiškiniai turi labai jau daug viešo  nenatūralumo, tai reiškia – nematomo priežastingumo. Ir tai kelia daug visokių minčių.

BTW, koks ryšys tarp anokio teisėjo Broniaus Varsackio ir visų tų įdomių reikalų su Ignalinos AE stabdymo reikalais (taip įdomiai išsirutuliojusiais paskutiniu metu)? Viskas prasidėjo dar kokiais 2006, o po poros metų toks mielas ir taip įdomiai pasireiškęs Valdas Adamkus senatvėje advokatūromis užsiimti sugalvojusiam žmogui suteikė teisėjo postą.

BTW, kas ten per naujos įdomios naujienos buvo šmėkštelėjusios apie kažkokias su Kęstučiu Betingiu susijusias įdomybes? Aš truputį neseku naujienų, kažką praleidau atrodo?

O šiaip – paskutiniu metu šlykštu darosi. Nors imk ir mesk viską Lietuvoj, ir važiuk į kokią nors Europą valkataut, nes užkniso visas šitas briedas. Fcuk.

Mistral pardavimas Rusijai ES ir Lietuvos kontekste

"Mistral" pardavimas Rusijai sukėlė tiek kalbų ir kritikos, kad savo kontraversijomis gali pralenkti netgi "Nord Stream" dujotiekio triukšmą. Bet visą šią istoriją verta panagrinėti truputį giliau, o ne tik šūkius apie tai, kaip Rusija nusipirks tą laivą ir siautės.


(Nuotraukoje – tanklaivis papildo "Mistral" laivą degalais)

Pradėkim nuo to, ką gali Rusija ir ar verta jai išvis tokius laivus pirkti? Akivaizdu, kad Rusija pati turi nemažas laivų statyklas ir moka statyti žymiai aukštesnės klasės laivus, įskaitant ir pilnaverčius lėktuvnešius, o ne šiaip sraigtasparnių pernešimo ar desantinius laivus. Sraigtasparnių kreiseris "Moskva" buvo pastatytas dar 1962 ir plaukiojo iki pat 1993. Buvo pastatytas ir antras tokio tipo laivas – "Leningrad", tarnavęs pora metų trumpiau. Abudu buvo naudojami Juodosios jūros laivyne. Nors "Moskva" laivo pagrindinis tikslas buvo kova su povandeniniais laivais, iš esmės tokiame laive esantys sraigtasparniai galėtų atlikti visas funkcijas, kokias gali atlikti ir sraigtasparniai, esantys "Mistral" laive. Skirtumas tik vienas – desantinėse operacijose, kurias žymiai efektyviau gali vykdyti ganėtinai pigūs desantiniai laivai, o šiuos statyti jau moka išvis bet kuri didesnes laivų statyklas turinti šalis. Didieji desantiniai laivai, žinoma, sudėtingesni, bet rusiški "Ivan Rogov" tipo laivai, kurti tais pačiais laikais, kaip ir "Moskva", gali nešti ir sraigtasparnius.

Dabar apie "Mistral". Šie laivai nuo kitų panašios paskirties laivų skiriasi vienu esminiu dalyku: jie yra pigūs. Pigūs dėl to, kad statomi civiliškai, korpusas net minimaliai nešarvuojamas, nėra patikimų konstrukcinių laivo gyvybingumo užtikrinimo priemonių, iš esmės, panašiai statomi krovininiai civilių laivai, kitaip tariant, "Mistral" nelaikomas tinkamu kovai su išsivysčiusiomis šalimis. Prancūzai tokius laivus stato vienam paprastam dalykui: jais galima nuplaukti į kokią nors buvusią ir per daug suįžūlėjusią koloniją, neturinčią jokios priešlaivinės gynybos, o tada jau prasinešti. "Mistral" universalumas – tai ir vienas didžiausių trūkumų: tai, kad čia yra ir didžiulis komandinis centras, ir sraigtasparniai, ir desantas – reiškia, kad visiems šiems dalykams trūksta vietos. O dar, galima įsivaizduoti, koks pažeidžiamas "Mistral" tampa tuo metu, kai vykdo desanto išlaipinimo operacijas.

Kariniu požiūriu žymiai efektyviau yra pastatyti vieną raketinį kreiserį, kuriame būtų ir komandinis centras, vieną sraigtasparnių laivą ir porą-trejetą desantinių laivų. JAV, Rusija ar Didžioji Britanija iš esmės taip ir stato laivynus. Tačiau Prancūzija, kaip jau minėjau, į rimtus karus netaiko – jai laivynas svarbesnis, kaip visokių buvusių kolonijų tramdymo vėzdas. Iš to ir maža kaina, ir civilinės technologijos, ir universalumas: ekonominiu požiūriu, tai, ko gero, pats pigiausias ir pelningiausias sprendimas.

Taigi, o kam to "Mistral" reikia Rusijai? Vargu, ar kovai prieš Baltijos šalis. Baltijos jūros zona yra pati pažeidžiamiausia galimo karo su NATO požiūriu, netgi dar daugiau – tokia pažeidžiama, kad čia išvis nelabai yra prasmės statyti kokius nors didesnius laivus, išskyrus skirtus pakrančių apsaugai. Hipotetinio Baltijos šalių puolimo atveju Rusijai reiktų ne tiek jūros desantinių operacijų, o daugiau greito puolimo per sausumą. Įvesti "Mistral" į kokią nors Rygos įlanką ir iš ten išlaipinti kelis šimtus kareivių su keliom dešimtim tankų bei šarvuočių – vargu ar tai ką nors pakeistų, tačiau rizika būtų didžiulė. Sausumos įsiveržimo atveju – pulti būtų galima tūkstančiais tankų bei šarvuočių ir dešimtimis tūkstančių kareivių.

Taigi, kam dar gali prireikti tokių laivų? Nebent Gruzijos puolimui. O čia jau žymiai įdomiau: prisiminkime, kad Prancūzijos prezidentas Sarkozy tapo būtent tuo žmogumi, kurio dėka Rusijos veiksmai (ir okupacija) Pietų Osetijoje bei Abchazijoje tapo beveik legitimiais. Vietoj to, kad išvestų kariuomenę ar užtikrintų tarptautines pajėgas, Rusija de facto šias teritorijas prisijungė. Prancūzija, žadėjusi užtikrinti, kad Rusija vykdys savo įsipareigojimus, tiesiog užsimerkė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad "Mistral" pirkimas daugybę triukšmo sukėlė ne tik ES šalyse, bet ir pačioje Rusijoje: išties tai didžiulis smūgis taip paskutiniu metu ten skatinamoms imperinėms nuotaikoms: šalis, galinti gaminti visų rūšių ginkluotę pati, perka gan abejotinos paskirties laivus iš NATO.

Taigi, galimi paaiškinimai – trys, visi akivaizdūs ir visi galimai dar ir susiję:

  1. Šis Rusijos pirkinys – tai tiesiog "padėka" už tai, kad Sarkozy pabuvo paprasčiausia prostitute. Apmokėjimą šis atsiims per laivų statytojus.
  2. Šis Rusijos pirkinys skirtas galimoms vėlesnėms operacijoms Gruzijoje, kur pulti per sausumą keblu, tačiau yra pakankamai patogus išsilaipinimui pakrantės ruožas bei nėra faktiškai jokios priešlaivinės gynybos.
  3. Galimai tai dar ir pačios Medvedevo-Putino aplinkos machinacija, nes kaip pasakytų Landsbergis, "kas galėtų paneigti, kad jie negavo į savo sąskaitas vieno kito milijono".

Žinoma, tai ganėtinai negražus Prancūzijos elgesys, galimai rodantis ir pirmus atviro NATO skilimo tarp JAV (parama Gruzijai) ir ES požymius. Tai dar ryškiau, kai prisimenam gan panašius Vokietijos judesius. Ir tai atrodo dar fantasmagoriškiau, prisiminus JAV priešraketinės gynybos programą Europoje.

O dabar jau lietuviškas kontekstas pamastymui: Dalia Grybauskaitė tarptautiniuose santykiuose aiškiai suka nuo ankstesnės pro-JAV politikos link kažkokios gan artimos tokiai pat prancūziškai ar vokiškai – pradedant Saakašvilio nekvietimu į Kovo 11, visokiais gundančiais judesiais, rodomais Putinui bei Medvedevui, o dar ir Obamai į Prahą siunčiamu Bubiliaus Kybiu. Ar tai pasiteisins? Gal būt.

Naujienos iš politikos

Taigi, praėjus pusantrų metų, jei ne daugiau, Kubilius galų gale susiprato, bent jau truputį – žada sumažinti verslo liudijimų kainas 10 kartų. Kaip sakant, geriau vėliau, negu niekad, stebina tik tai, kad čia "laikinai, tiktai kol krizė". Bet taip ar anaip, žingsnis teisinga kryptimi.

Ufonautų sąmokslas: "mes manome, kad greičiausiai nesusipratimas, jog nemokamų atostogų išėję turi mokėti sveikatos draudimą, manom, kad tur būt nereikia, bet dar aiškinsimės, tačiau bedarbiai privalo mokėti" – maždaug tokiais žodžiais Kubilius pasakė apie tą privalomą socialinį draudimą, pagal kurį paaiškėjo, jog valstybei už orą skolingi šimtai tūkstančių žmonių.

Dalios Grybauskaitės įstatymas, pagal kurį kyšininkavimas priskiriamas sunkiems nusikaltimams ir dėl to dingsta trumputė, berods vos kelių metų senatis – labai įdomus. Įdomus tuo, kad pagal balsavimą už jį ar prieš jį galima bus sužinoti, kas ima kyšius, o kas neima. Stebėkit balsavimo rezultatus ir visokias politines diskusijas.