Tag Archives: pinigai

Sovietmetis: pinigai – vieniems vienokie, kitiems – kitokie

Dauguma prisimena paprastus rublius, kurie būdavo mediniai, pusiau beverčiai. Ko verti pinigai, jei jų uždirbęs daug, negali jų išleisti? Negali jų išleisti, nes nėra, kur? Bet ir negali uždirbti, nes bet koks bandymas uždirbti – neteisėtas. Buvo atskiri BK straipsniai tiems, kas uždirbti norėdavo, pvz., veltėdžiavimas, spekuliacija – už tai sodindavo.

Continue reading

Parex bankas devalvuoja litą euro atžvilgiu?

Diskusijoje apie Vitą Vasiliauską, naują Lietuvos Banko vadą, ponas Vitoox paminėjo, kad kai kurie bankai visai nežiūri Lietuvos Banko nurodymų bei įstatymų, apibrėžiančių lito ir euro santykį. Patvirtinimui Vitoox atsiuntė man skrynšotą apie tai, kokiu kursu Parex bankas keičia eurus į litus. Santykis – nuostabūs 3,52 lito už 1 eurą.

Parex kursas - 3,52 lito už eurą

Primenu, kad oficialus Lietuvos Banko nustatytas lito kursas euro atžvilgiu – tai 3,4528 lito už 1 eurą. Jei man atmintis nemeluoja, bankai gali tam tikrose ribose keisti pirkimo ir pardavimo kursą, berods pirkti ne pigiau, kaip 3,44, o parduoti ne brangiau, nei 3,46 lito už eurą.

Ar aš čia dėl kažko klystu? O koks kursas pas kitus bankus?

Vitas Vasiliauskas – naujas Lietuvos Banko vadas

Dalia Grybauskaitė ir Vitas VasiliauskasŠtai ir apskriejo Lietuvą džiugi žinia apie tai, kad Lietuva tapo ar tik ne vienintele Europos Sąjungos šalimi, kur Centriniam Bankui vadovaus jokios formalios bankininkystės patirties neturintis ekspertas. Bent jau šitai iškapstė mano mėgstamas Commonsense.lt.

Paprastai nerandu, ką paprieštarauti kolegoms. Sveikas protas visgi yra sveikas protas. Tačiau šiuo atveju truputį pagalvojau ir kažkaip man viskas ima statytis kiek kitaip, nes matau truputį kitus dalykus. Galiu spėti, kad netgi priešingai – galimai Dalia Grybauskaitė padarė vienintelį protingą pasirinkimą, kurį ji galėjo padaryti.

Jei pažvelgsim į tai, kokius  Dalia Grybauskaitė renkasi žmones, pastebėsim bendrą jiems visiems kriterijų: tai žmonės, kurie nėra įsivėlę į įvairių politinių ar verslo grupių žaidimus, t.y., galintys atstovauti ją, o ne kažkieno kito interesus. Matomai, Prezidentė pasimokė iš Valdo Adamkaus patirties: šis, susirinkęs sau visokių politikierių komandą, greitai tapo įvairiausiais būdais manipuliuojamu žmogum, nesugebančiu nei gauti informacijos, nei priimti sprendimų. Dalia Grybauskaitė galimai irgi patiria tokių problemų: kai kurie jos veiksmai, sprendžiant iš visko, dažnai panašesni ne į strategiškai planuotus, o į reaktyvius. Tačiau jai sekasi kardinaliai geriau, nei jos pirmtakui. Matomai, geras žmonių pasirinkimas daro savo.

Bet kuriuo atveju, viešai lyg ir nedeklaruoti, bet visiems akivaizdūs Dalios Grybauskaitės principai išlaikomi: šalinti netinkamas grupuotes, skaldyti jas, stumti į priekį žmones, kurie atitiktų esminį kriterijų – būtų neįsivėlę į neaiškias istorijas. Prisiminkim kad ir ne tokią seną Dariaus Valio paskyrimo istoriją – lygiai tas pat. Darius Valys yra minimas, kaip neturintis didelės vadovavimo patirties, prokuroras iš provincijos, etc., etc., etc.. Akivaizdu, kad Prezidentė apie tą patirties trūkumą žinojo kuo puikiausiai. Tačiau viską nulėmė būtent tai, kad Darius Valys buvo nesusijęs su generalinės prokuratūros vadovybės senbuviais. Lygiai tas pat – ir su Vitu Vasiliausku: jis nesusijęs su bankais.

Ką gi matom su Vitu Vasiliausku? Sąryšiai, iš esmės tiktai du: viena vertus, jis buvo pačios Dalios Grybauskaitės prezidentinių rinkimų štabo vadovas, antra vertus, jis buvo viceministras, kai socdemų vadas Algirdas Butkevičius buvo finansų ministru (tuo jau spėjo viešai pasidžiaugti tas pats Algirdas Butkevičius). Beje, būtent Algirdas Butkevičius tapo finansų ministru po Dalios Grybauskaitės, abu dirbo Algirdo Brazausko vyriausybėje. Tačiau įdomus momentas: finansų viceministru Vitas Vasiliauskas buvo būtent prie Dalios Grybauskaitės (2001-2004), tuo tarpu vos atėjus į Finansų Ministeriją Algirdui Butkevičiui, išėjo dirbti į „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“. Pagal tai galim spėti, kad su socdemais Vitas Vasiliauskas visgi neturi labai gerų santykių.

Ką matom dar? Bankai ar ne bankai, tačiau supratimą apie finansus jis turi. Ir ne tik apie fiskalines gudrybes, bet ir apie kai kuriuos mechanizmus, susijusius su pinigų leidyba. Tiesa, nėra ten pas mus kažkokių labai jau ypatingų monetarinių fokusų, Lietuva juk turi valiutų valdybos modelį ir nieko ten su juo per daug nepridarysi.

Klausimai, kurie man kyla – kiti. Prisimenant, kaip vyriausybė skolinosi iš vietinių bankų, prisimenant apie kažkokius neaiškius konfliktus tarp daugiakadencinio Reinoldijaus Šarkino ir vyriausybės, prisimenant, kad bankų įtaka Lietuvoje nežmoniškai gili – lieka tik spėti, kad Lietuvos Banko valdyboje sėdi ne vienas žmogus, kurio įtaka yra protekcionistinė bankų atžvilgiu. Galim prisiminti ir tai, kad būtent Reinoldijus Šarkinas pasipriešino idėjai kurti valstybinį komercinį banką, kuris galėtų nustatyti konkurencines karteles komerciniams bankams (apie kurių galimus kartelinius susitarimus jau ne vienus metus kalbama kai kuriuose sluoksniuose) ir valdyti paskolas pagal tą pačią verslo rėmimo programą, kuri be valstybinio komercinio banko, kaip matėm, pavirto į puktelėjimą.

Apie tai, kad su bankais Lietuvoje vyksta įvairūs keisti dalykai, keliantys labai negerų minčių – minėjau ne kartą. Galima net ir taip tarti, kad vieni iš kalčiausių dėl krizės Lietuvoje – tai tie patys bankai, išauginę paskolų burbulą.

Ponas Vitas Vasiliauskas kol kas išsakė tik vieną dalyką, kurio žada imtis: „Bankų priežiūra natūraliai keisis, nes, matyt, bankai, kokie buvo iki krizės, tikrai negalės būti. Esu priežiūros konsolidavimo šalininkas„.

Taigi, jei šitai yra jo tikra pozicija, galima spėti, kad būtent nedalyvavimas nei vieno lietuviško banko veikloje galėjo tapti pačiu svarbiausiu kriterijumi, pagal kurį Dalia Grybauskaitė rinkosi naują Lietuvos Banko vadovą. Ateitis parodys, kaip ten yra. Aš noriu tikėti, kad tokių absurdų, kaip grynųjų pinigų ribojimai ar pan. ponas Vitas Vasiliauskas nerems.

 

Kam reikia uždrausti grynuosius

Neseniai Commonsense.lt rašė apie tai, kam norisi uždrausti grynuosius ir kodėl tai blogai visai šaliai. Labai rekomenduoju paskaityti, Nerius išaiškina reikalą nuostabiai tiksliai.

Aš čia nelabai turiu daugiau ką pridėti, tačiau visgi paanalizuosiu apie tas plaukuotas interesų ausis: visi atsiskaitymai apmokestinamuose sandoriuose yra apskaitomi kasoje. Už neteisingą apskaitą yra baudžiama, tad svajoti apie tai, esą grynuosius ėmus drausti staiga bus ištrauktas milijardas iš šešėlio – absurdiška. Niekas nepasikeis. Bus tas pats fiasko, kaip ir su natūrinių pajamų apmokestinimu – tąsyk vyriausybė irgi bandė ištraukti milijardus iš šešėlių, tačiau apsijuokė taip, kad durnių etiketė prilipo neatplėšiamai, o Lietuvos palyginimai su Zimbabve įgavo rimtą finansinę potekstę. A, dar galim prisiminti kubilistines pajamas iš PSD.

Jei kam nors kyla abejonių – pažiūrėkim į kraštutinį atvejį, tarkim, būtų iš apyvartos išimti visi grynieji kokiu nors priverstiniu būdu. Ar šešėlis nuo to pajustų problemų? Žinoma, kad ne. Šešėlis jau senų seniausiai naudojasi eurais. Puikiausiai užsienio valiuta liaudis naudojosi ir prieš kelioliką metų, kai Lietuvoje buvo atvira dolerizacija. Vienintelis pokytis, kuris įvyktų, apribojus atsiskaitymus grynaisiais – tai tik tas, kad dalis pinigų, kuriuos išleidusi valstybė, būtų išimta iš apyvartos, kas tiktai atimtų iš valstybės dalį jos turimos vidinės paskolos, kuri faktiškai būtų iškeista į eurus, ko pasekoje šešėlis sustiprėtų dar labiau. Kitaip tariant, biudžetui būtų labai skaudus kirtis.

Kita vertus, pilnai uždrausti grynųjų – neįmanoma, net ir labai norint (ES įstatyminė bazė neleistų). Neįmanoma, nors akivaizdu, kad kai kurie veikėjai svaigsta apie tai visvien. Taigi, klausimas, kodėl kažkam prireikė tų grynųjų šalinimo iš apyvartos? Vieninteliai, tuo suinteresuoti – tai bankai. Kai jūsų pinigai yra banko sąskaitoje, bankas iš jūsų yra paėmęs paskolą, kitaip tariant, jūsų pinigais gali naudotis, kaip savais. Kai jūs pinigus išsigryninat, bankas jūsų paskolą praranda. Jei visada mokate kasoje grynaisiais, bankas kurį laiką neturi pinigų. Negana to, turi atlikti gan nemažai kainuojančias operacijas, kraunant pinigus į bankomatus, o paskui paimant juos iš prekybininko.

Taigi, situacija lyg ir aiški. Vyriausybė esą kovoja su krizėmis, bet išties tęsia ekonominius kliedesius iškrypėliškiausiais įmanomais būdais.

Bubiliaus Kybio vyriausybė jau kartą atsidavė bankams pačiu atviriausiu būdu – kai prasidėjus krizei, ėmė iš bankų paskolas nežmoniškais tarifais. Dar kartą atsidavė, kai padarė bankų gelbėjimo planą Lietuvai, nors jokių problemų lietuviški bankai nepatyrė. Dar kartą atsidavė tada, kai sukūrė verslo skatinimo planą, kuri skatino tiktai bankus. Ir štai dabar ruošiasi atsiduoti dar kartą. Tai gal būtų ir nieko, jei ne tai, kad Kubiliaus vyriausybė išties atstovauja visą valstybę, kitaip tariant – mus. Ir kai atsiduoda ji, tai gaunasi taip, kad dulkina mus. Būtent tų sąskaitose esančių pinigų dėka bankai gali dulkinti kiekvieną puikiai organizuotais būdais. Kaip sakė Vytautas Landsbergis – „kas galėtų paneigti, kad kažkas įsidėjo į kišenę?“ Aš manau, kad čia kalba net ne apie paneigimus. Klausimas tiktai tas, kokios sumos ir kam yra mokamos už šitus cirkus.

Viena iš esminių liberalizmo (ir ekonominio, ir politinio) sąlygų – tai laisva prekyba. Galimybė kontroliuoti savo pinigus ir savo sandėrius – tai absoliučiai būtina demokratijos sąlyga. Būtent tą galimybę kontroliuoti mūsų pinigus iš mūsų dabar bando atimti. Ką galim padaryti mes? Ogi paprastą dalyką – išsigryninti visus pinigus, kiek turim. Nėra ko laikyti pinigų sąskaitoje. Išsigryninkit – ir padarysit šimtą kart didesnį poveikį politikai, nei balsuodami kokiuose nors rinkimuose.

Laikas ir blogeriams pagalvoti apie autorių teises

Susirinkę į iniciatyvinę grupę ir pasikonsultavę su Justinu Žilinsku (blogosferoje žinomas, kaip Maumaz), apgalvojome ir su būreliu žinomiausių blogerių nutarėme apsijungti į bendrą autorių teises ginančią organizaciją BATGA-A, kuri mums padės užtikrinti, kad mūsų laikas bloguose yra švaistomas ne veltui. Asociacijos prezidentu išrinktas Justinas Žilinskas, kuris bus ir agentūros generaliniu direktoriumi, nes turi pačią geriausią teisinę patirtį, galės užtikrinti mūsų visų teises ir jų įgyvendinimą.

Kodėl aš nusprendžiau prisidėti prie reikalo ir visgi apmokestinti savo blogo turinį? Manau, kad kiekvienam atsakymas akivaizdus: liūdina tokia situacija, kai rašai, rašai, o negauni nei cento, tiesiog toks vaizdas, kad ateina visokie durniai parašinėt komentaruose ir pakliedėt visokių absurdų. Ir dar piktinasi, jei pasiunti. Tiesą sakant, tai mane užkniso. Juoba negaliu skirti tiek laiko blogo rašymui už dyką. Vieno straipsnio vertė, rašant žurnalams ar laikraščiams – apie 300 litų. Tai kodėl aš turiu rašyti į blogą už dyką?

Todėl ir nusprendžiau, kad nuo šiol bus kita tvarka, kuri leis nesirūpinti nei man, nei jums: nori skaityt įrašus – susimokėk pinigėlius. Nori įdėt nuorodą į mano straipsnį – irgi būk malonus susimokėk. Jums gal tai ir bus ne pinigai, todėl neapsunkins, juo labiau kad pinigų kompiuteriams nusipirkt turit, esat suaugę ir dirbantys žmonės.

Dalį įrašų, žinoma, paliksiu nemokamai, kaip bendrai prieinamą turinį, tačiau visi straipsniai semiotikos, ekonomikos ir politikos temomis bus užrakinti ir prieinami tik apmokėjusiems vartotojams. Pradinėje stadijoje (nuo kitos savaitės), kol dar neveikia apmokėjimo sistema, minėtų kategorijų straipsniai bus prieinami išimtinai tiktai popo.lt registruotiems vartotojams, kadangi čia užsiregistravę ir taip moka pinigus.

BATGA-A (Blogosferos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūra) – tai organizacija, vienijanti įvairiomis temomis rašančius blogerius (tinklaraštininkus). Jos tikslas – ginti autorių teises, teisingai apmokestinti turinį, o surinktus pinigus – paskirstyti tarp asociacijos narių.

Blogeriai, prisijungę prie BATGA-A iniciatyvos

Prie BATGA-A prisijungusių blogerių skaičius sparčiai auga. Tai rimčiausi ir žinomiausi Lietuvos blogeriai. Tikimės, kad greitai prie mūsų prisijungs ir kitos interneto svetainės, nes visi yra kviečiami. Mes esame už autorių teises gauti pinigus. Autoriai turi būti atlyginti už sunkų darbą.

Kaip blogo autorius gali uždirbti pinigus

Už ką galima susimokėti? Už kelis dalykus:

  • Už tai, kad skaitote
  • Už tai, kad įdedate į mano straipsnį nuorodą
  • Už tai, kad gaunate galimybę rašyti komentarus

Sumos bus nedidelės, aš planuoju, kad už pavienį straipsnį galima bus imti 1 litą SMS žinute arba 50ct per PayPal sistemą. Tai nėra brangu. Taip pat už 15 litų SMS žinutėmis arba 10 litų PayPal sistema galima bus užsisakyti mėnesio prenumeratą visiems naujiems straipsniams. O už 30 litų SMS arba 20 litų PayPal – gauti priėjimą prie viso mano straipsnių archyvo. Numatomi įkainiai už komentarus – 1 litas SMS žinute arba 50ct per PayPal, už nuorodas į šį blogą arba jo straipsnius – 7 litai SMS žinute arba 5 litai per PayPal.

Manau, kad šios sumos yra nedidelės, jei turit prieštaravimų ar pasiūlymų, kaip apmokestinti geriau – galit parašyti į komentarus, kol tai nemokama. Argumentų, agituojančių už pilnai nemokamą turinį, galit nesivargint rašinėt. Man įdomu išgirsti apie kitus variantus, kokius apmokėjimo planus galėtumėte pasiūlyti.

Taip pat, jei turite blogą – kviečiu prisijungti prie BATGA-A asociacijos ir agentūros. Tai kiekvieno blogerio galimybė uždirbti iš sunkaus triūso – straipsnių rašymo. Skaitytojai turi pajusti dėkingumą ir jį parodyti, o ne vaizduoti kažkokias primadonas, kurios čia ateina ir joms dar esą turi būti dėkingas. Straipsniai – tai intelektinė nuosavybė, tai mano sugaištas laikas, o laikas kainuoja pinigus. Taip kad būkit malonūs ir susimokėkit.

Atnaujinta: Jeigu kažkam atrodo, kad čia pokštai, tai pokštai buvo pokštų straipsnyje. Aš tokiais dalykais nejuokauju.