Blogai

Category Archives: Blogai

Blogai, blogosfera, blogofermos, blogorama ir kiti dalykai – techniniai ir literatūriniai

Šviežia porcija paieškos atradimų bei atsakymų į klausimus

Čia kažkokie du žmonės atėjo į mano tinklaraštį sužinoti jiems svarbių atsakymų į labai rimtus klausimus. Tai iš veidų jau matosi, kad šitie žmonės - tikrai susikryžminę su kažkokiomis katėmis. Tačiau aš gerbiu visus lankytojus ir jiems atsakysiu į klausimus, kiek tiktai sugebėsiu.

Kadangi laiks nuo laiko vis parašau apie puspročius, kurie pas mane ateina per Google paiešką (štai jums praeita paieškos idiotizmų serija), tai čia jums dar prašom naujesnių įvairių frazių, kurias rašo išprotėję žmonės, kuriems pasimaišęs protas. Nes tiktai pamišėliai gali sugalvoti tokių dalykų, kokių jie sugalvoja, suveda į Google paiešką, o paskui pakliūna čionai ir tada ima rašinėti pasipiktinusius komentarus, kad aš koks nors ten kažkoks. Nesvarbu, koks, nes jie visada sugalvoja ką nors.

Bet kadangi jau tokie žmonės pas mane atklysta, tai nepatingėjau pasėdėti ir padariau kapitalinį, į daugybę klausimų atsakantį darbą, apibendrinantį praktiškai viską, kas tik yra gero mane atrandančioje Google paieškoje. Aš labai tikiuosi, kad visiems jis padės, nes iš jo jūs gausite daug daug svarbios jums šviečiamosios informacijos, nes vienon vieton surinkau praktiškai viską, ko tik čia prireikia kažkam.

Štai jums patys populiariausi klausimai, per paskutinius mėnesius atvesdavę man būrelius kažkokių nesusipratėlių, ieškančių čionai atsakymų į visokius dvasingumus. Kadangi tai dažni klausimai, tai pabandysiu į juos ir atsakyti visiems, net jei ir anksčiau jie buvo pasitaikę:

Ką daryti, kad nustotų niežtėti putę – jau anksčiau kažkodėl tuntai eidavo pagal panašias frazes (ir aš jau atsakinėjau berods), tačiau dabar tai tapo populiariausiu topiku po visokių paieškos frazių apie mane patį. Čia aš paimsiu domėn šitą reikalą ir kada nors gal parašysiu apie moteriškų lytinių organų higieną ką nors. Bet kol kas pakartosiu, ką jau esu rašęs: pirmiausiai reikia plautis reguliariai, šiltu vandeniu su muilu. Jei per kelias dienas putės niežulys nepraeis – kreiptis į gydytoją, nes tai gali reikšti visą krūvą skirtingų susirgimų.
Rokiškis Rabinovičius baltųjų vergas – čia naujas trending topic paieškoje, kurio aš išvis nesuprantu. Aš nesu joksai jokių baltųjų joks vergas. KPŠ?
Remigijus Šimašius afera – aš turiu prastą nuomonę apie visokius liberalsąjūdiečius, tačiau nežinau apie jokią Remigijaus Šimašiaus aferą. Tad deja, nors ir turiu prastą nuomonę, apie Šimašiaus aferas pas mane nerasite. Bent jau tol, kol aš apie tas aferas nieko nežinau.
Rokiškio dėsniai – nežinau, kokių jūs čia dėsnių pas mane ieškote? Aš remiuosi sveiko proto dėsniais, tai jei jūs juos mano vardu vadinate, tai, žinoma, labai gerai ir man tai labai patinka. Darykite taip ir toliau.
Mirties bybys Rokiškyje – KPŠ??? WTF??? Žmonės, jūs esate puspročiai iškrypėliai ir visiškai nenormalūs!!! Kokių jūs mitų prisigalvojate apie kokius dar mirties bybius? Aš jau, atleiskit, taip ir įsivaizduoju, kaip pasakojasi paaugliai tarpusavy tamsiam padjiezde rūkydami kancarikus, kaip atskrido juodasis mirties bybys ir nužudė visus, kas gyveno kažkokiame kaime. Žmonės, kas jums darosi? Čia kas per gandai ten pas jus kaimuose sklando?

Čia jums visas grožis, mirties bybys iš Rokiškio. Apie jį kuriamos legendos. Todėl aš visada esu teisus.

Ar dar nepakako jums šito džiaugsmo su tokiais ieškotojais? Tai štai dar keletas nuolatinių manęs ieškotojų, va pagal kokias frazes ateinančių. Gal jie ir neprilygs mirtinam Rokiškio pimpalui, tačiau visvien bus įspūdingi:

Arklys su akiniais – čia gal jūs kai apie tuos mirties organus ieškote, tai gal jie su kokiais nors arkliais susiję? WTF? Jūs gal LSD vartojate, o paskui po internetus vaikščiojate, akiniuotų arklių ieškodami?
Šūdas per visą ekraną – aš čia aišku galiu visaip paspėlioti, ką jūs darote su savo naujais gerais LCD ir gal net ir plazminiais monitoriais bei televizoriais, kad paskui jums tenka ieškoti tokių dalykų internetuose. Tai aš, žinoma, spėju, kad jūs ant tų visokių ekranų šikate, o paskui vaikščiojate po internetus, ieškodami klausimo, ką daryt. Tai atsakymas jums paprastas: pirmiausiai nuvalyti ekraną, o paskui daugiau ant jo nešikti.
Buržujus pažįsta Rokiškį – na, čia suprantate, privilegija. Jis pažįsta mane, o aš pažįstu jį. Ir tuo ne kiekvienas gali pasigirti, žinokit. Aš jį pažįstu, čia žinokite, tikras faktas. Taip, visi blogeriai Lietuvoje susiję nerišliais ryšiais. Beje, mane dar pažįsta ir būsimas Lietuvos konstitucinio teismo pirmininkas, dabartinis Hagos ar kokio ten tribunolo teisėjas nesakysiu jo vardo ir pavardės.
Kredito gavimo galimybės Lietuvoje – čia man aišku labai įdomu, kokių čia greitų kreditų pas mane ieško, bet aš jums duosiu nuorodą, kur gausite patį pigiausią kreditą. Beje, rekomenduoju, kad ir jūs ją paplatintumėt kur galit, ant piktumo brangioms greitų kreditų bendrovėms. Linkų į ten pridėliokit visur ir per visokius Feisbukus, Tviterius ir Google Pliusus paplatinkit. Ot ištiktų isterikos greitus kreditus, jei tas puslapis iškiltų pirmon vieton paieškose.
Leo Lenox reiškia Leonidas Brežnevas – Čia aš net neturiu žodžių, apie tai, ko jūs čia pas mane ieškote ir kas jums smegenyse darosi. Jūs išprotėjate, prisigalvojate ir ieškote? Jūs eikite pas poną Leo Lenox, tai jisai jums paaiškins, kur jums eiti, nes skirtingai nuo jūsų, jisai turi smegenų ir žinos kaip jus pavadinti ir kur pasiųsti. Čia aš jums labai rekomenduoju – tiesiai į Leo Lenox blogą. Ten tikrai surasite kokį nors tinkama kryptimi pasiunčiantį atsakymą.
Prezidentinės vėliavos išaiškinimas – aš net nesuprantu, ko šitie žmonės iš manęs nori, kokių dar išaiškinimų, kokių dar vėliavų?
Kaip taisyklingai laižyti? – o čia aš tik patarčiau pirmiausiai išsiaiškinti, kiek jums metų. Ir jei jums dar nėra pilnametystės, tai pirma patarčiau pasitarti su tėveliais, ar verta tokiais dalykais domėtis. O jei jau yra pilnametystė, tai čia tiesiog patarčiau mažiau durnų minčių galvotis.

Čia aš pasikartosiu: šitie yra reguliarūs ateiviai. Ne po vieną kartą mane pagal tokias frazes atrasdavo. Manau, kad aš jiems padėjau savo atsakymais. Taigi, dabar – nereguliarių kliedesių porcijos, kurios, aš tikiu, jums bus labai smagios, nes tikrai atrasite tokių, kur netgi durniausiam žmogui kilt tokie klausimai negalėtų. Bet aš net ir į kai kuriuos iš šitų klausimų pabandysiu atsakyti, o jei nesugalvosiu atsakymo, tai gal jūs komentaruose atsakykit, nes tikrai yra nuostabių perlų (tiesą sakant, tai kiek tų lankytojų, tai tiek matyt ir perlų visokių, nes aš jau susitaikiau su ta mintimi, kad Internetas – tai kažkoks visuotinis durnynas, taip kad jūs čia matote praktiškai visą mano peiškos lankytojų spektrą):

Continue reading →

Kur ritasi pasaulis? Kalbainiai skaito Rokiškį Rabinovičių!

Brangūs kalbainiai, aš jums pasižadu, kad aš apsaugosiu jus nuo lietuvių kalbos išnykimo

Ponai ir ponios. Štai ir atėjo momentas, kai jau viskas pasiekta šitame blogsferiniame gyvenime. Jūsų brangus, nekenčiamas, numylėtas ir plūstas Rokiškis Rabinovičius gali jau daugiau ir neberašyt, nes pasiekė viską, ko tik galėjo siekti. Taip, aš, jūsų skaitomas personažas, jau skelbiu jums, kad viskas, ko čia galėjau siekti, yra pasiekta ir aš nežinau, ko daugiau besiekt, nes šiandien pamačiau dalyką, kurio įspūdingumas sukėlė priepolį net ir man pačiam: į mane įdėjo savo puslapyje nuorodą ne kas kitas, o mano visaip narstyta VLKK – savo Spaudožvalgoje. Ir įdėjo nuorodą tiesiai į straipsnį apie sąryšius tarp kalbainių ir sovietžmogių. Aišku, tai ne koks perpublikavimas (nemanau, kad tai iš principo įmanoma), bet visvien tai man sukėlė tokį kognityvinį disonansą, kad jau man to ir pakanka.

Taip, aš jau galiu nerašyti daugiau šito blogo, kuriame vis taškausi visokiomis savo ir ne savo įžvalgomis bei šiaip durnystėmis. Nes jau viskas yra pasiekta. Mano mažas pasitaškymo blogas tapo kažkokia nesąmone, kurią kažkas iš kalbainių prilygino spaudai. Nes mano asmeninė nuomonė kalbainių manymu jau verta tiek pat, kiek ir didžioji žiniasklaida. Aš, ponai mano gerbėjai, esu monster-hamsteris, kuris kaip King-Kongas triuškina Lietuvos visuomenę – štai kokia yra toji esminė VLKK paskelbta žinia, kuri aiškiai matoma iš fakto, kad jie apie mane paskelbė.

Jau buvo kadaise nuostabybių, kai mano straipsnį kažkurį paskelbė Anarchija.lt (net neatmenu, apie ką) – ir tai nepaisant to, kad aš esu kardinaliai nekairysis. Buvo ir kartas, kai vėlgi kažkurį mano straipsnį paskelbė Patriotai.lt (irgi neatsimenu, apie ką) – ir tai nepaisant to, kad patys, žinote, kad čia nesuderinamumai irgi aiškūs. Dabar mane jau visai priplojo VLKK. Aš neturiu, ką daugiau pasakyti, nebent aiškumo dėlei paaiškinti, kaip įsivaizduoju, kas yra kalbainiai. Nes kartais vis kyla klausimai apie tai.

Kas yra kalbainiai ir kalbainystė

Kalbainis – tai ne pareigybė ir ne išsilavinimas. Kalbainiai – tai tiesiog neaukšto intelekto bei menkas žinias turintys asmenys, apimti ideologinio proto aptemimo – kalbainystės. Ir šis aptemimas tikrai ideologinis, nes paremtas idėja, esą kažkoksai menamas kalbos grynumas turėtų būti keliamas aukščiau žmogiškumo, paprastų bendravimo, informacijos keitimosi ir mąstymo poreikių. Kalbainystė mums teigia, esą mes negalime sakyti ir galvoti to ar ano, nes tai, esą, nelietuviška, neatitinka kažkokių ten normų ir taip toliau. Ir kalbainystė, šitai teigdama, nesiremia kokiais nors argumentais: ideologijai jų nereikia. Jai svarbu tiktai viena: ji turi stiprėti ir valdyti kuo daugiau žmonių.

Kalbainiškoji ideologija prasimuša iki absurdų – tai ten koks nors kalbainis pareiškia, esą priešdėlis da- esąs nelietuvišku, nes taip jie nusprendė ir viskas, o mokslinių dalykų jie čia nei nenagrinės, nes jei jau jie taip nusprendė, tai čia jų tradicija ir viskas. Tai ten kokie kiti kalbainiai sugalvoja, kad kabutės esą gali būti lietuviškos, kurios turi būti tiktai tokios ir ne anokios, o tai, kad jų susigalvotos kabutės tėra nesąmonė – tai nors kuolą ant galvos tašyk, jiems tai nieko nesako. Tai dar kiti kalbainiai susigalvoja lietuvinti visą kompiuterijos terminiją, nors net nesuvokia skirtumų tarp kompiuterių ir spaudos. Ir taip toliau, ir taip toliau.

Net nežinau, kas sukūrė žodį „kalbainis“ – gal kartais nejučia jį paleido Algis Greitai, o gal ir kažkas kitas, senais laikais pasipiktinęs žodžio „hamburgeris“ keitimu į žodį „mėsainis“. Nors galų gale per prievartą pastarasis keitinys ir buvo įdiegtas, istorija buvo kvaila: niekam nekliuvęs hamburgeris buvo paverstas lietuvybės priešu. Tad iš to ir kilo kalbos apie hamburgerių priešus – kalbainius.

Žinoma, VLKK yra pagrindinis kalbainių vadovavimo organas (kaip ir jo filialas VKI), nors ir nemanau, kad visi ten esantys yra kalbainiai. Nes, kaip jau minėjau, kalbainiai – tai ne pareigybė. Ir ne išsilavinimas. Net jei kalbainiai prasimuša į kalbos reguliavimo ir baudimo organus*.

Kalbainių būna įvairiausių – tai ir laikinai kvankštelėję mokinukai, kuriems smegenis pripudrino kokia nors lietuvių kalbainystės mokytoja, ir pamišę dėstytojai, kurie sugeba kokiam nors fizikos studentui numušti pažymį už kokią nors esą svetimybę. Savaime aišku, labiausiai pakvaišę kalbainiai dar nuo jaunumės tampa ideologizuotais tiek, kad nueina mokytis filologijų, o paskui prasimuša valdžion – kas į Lietuvių Kalbos Institutą, kas į Valstybinę Kalbos Inspekciją, kas į Valstybinę Lietuvių Kalbos Komisiją, kas dar kur nors.

Yra daug kalbainius skiriančių požymių – ir minėtas sovietiškumas, ir nesugebėjimas suprasti, kas ta kalba išvis per daiktas**. Ir tikėjimas, kad galima reguliuoti žmonių mąstymą, ir tikėjimas, kad kalba gali būti statiška, nekintama. Kalbainystė – tai ryškus totalitarizmas savo esme. Būtent todėl kalbainiai mums aiškina, ką mes galime galvoti ir kaip mes galime kalbėti. Visiškai, kaip George Orwell romane „1984“ – ten kalbainystė buvo vienas iš totalitarinio valdymo įrankių. Tačiau visa tai tėra kalbainystės požymiai, simptomatika.

Kalbainystė nėra išsilavinimas ar kokios nors pareigybės. Kalbainystė – tai tiesiog eilinė ideologija. Tarp kitko, labai įdomi ir gryna: tai ne šiaip kokie nors konstruktai apie socialinius teisingumus, o mąstymą apribojanti programa, kuri kartais užkrečia net ir visai protingus žmones. Štai čia mes ir susiduriame su pačia kalbos bei kalbainystės esme: kalba yra mažų mažiausiai tokia pat sudėtinga, kaip sudėtingiausias kompiuteris. Ir ant jos (būtent ant jos, kaip vykdymo sluoksnis virtualių mašinų steke) gali veikti įvairiausios programos. Kai kurios iš jų gali būti ir virusinės, užkrečiančios vykdytoją, apribojančios jo galimybes ir paskui intensyviai bandančios lygiai taip pat užkrėsti kitus. Tai būdinga įvairioms sektoms, tačiau tai lygiai taip pat būdinga kalbainiams.

Užkrečiančios programos yra labai paprastos savo esme: tereikia perimti kokį nors realybės interpretavimo gabalėlį, jį perduodant užkrečiančiam kodui, kad jis galėtų save kabinti prie visko, kas tik pasitaikys. Taip ir kalbainiška programa tėra toksai iškreipiantis realybę ir užkrečiantis ją gabalėlis kodo: bet kas gali būti pasakoma žodžiais, taigi, prie bet ko tas virusas ir kabinasi, priversdamas savo nešėją elgtis tam tikru būdu. Ir visiškai nesvarbu, ką kalbainiui besakytum apie kalbą – visą tai perima virusas, kuris, jei reikia, kažką užblokuoja kalbainio galvoje, o jei reikia – sugeneruoja kokią nors reakciją.

Taip, ponai kalbainiai, jei skaitote, tai čia apie jus: jūs tiesiog esate apsivirusavę per tą patį dalyką, apie kurį taip mėgstate aiškinti kitiems. Jūs apsivirusavę per kalbą, jūsų galvose sukasi kenksminga mąstymą blokuojanti programa, kuri riboja kalbos, o tuo pačiu ir viso mąstymo galimybes, tokiu įdomiu „kalbos grynumo“ būdu perimdama asmenybės kontrolę.

Virusų gydymas labai paprastas: juos reikia tiesiog šalinti. Čia nėra vietos jokioms diskusijoms, nes su virusais niekas nediskutuoja. Taip ir su virusais, kurie yra apkrėtę jus, ponai kalbainiai, niekas čia nediskutuos. Jūsų virusus tiesiog reikia pašalinti ir jūs vėl būsite normalūs, mąstantys žmonės. Beje, NLP specialistų Lietuvoje yra. Ir manau, kad jums padėtų, galimai net ir už dyką, nes jiems tai būtų išskirtinai išgrynintas ir ryškus refreimingo atvejis, tiesiog nesulyginamas iššūkis. Taip, ponai kalbainiai, psichologai yra didesni kalbos profesionalai už jus.

Atnaujinta 2011 spalio 10 vakare:

Praėjus kuriam laikui VLKK esantys kalbainiai kažkaip apsižiūrėjo, į ką ir apie ką jie nuorodą įdėjo. Ir, savaime aišku, ištrynė viską be pėdsakų. Bet pas mane pėdsakai liko, nes aš tiesiog negalėjau atsigėrėti tuo jų internetu, į mane linkinančiu, todėl pasilikau jį atidarytą brauzerio tabe. Taip kad nedingo visi tie įrodymai. Štai jums žemiau viskas visame gražume:

Štai jums, kaip gražiai savo spaudos apžvalgoje VLKK reklamavo jūsų numylėtą Rokiškį Rabinovičių, pakolei nesusiprato, kad Rokiškis Rabinovičius ne tik ne spauda ir ne žurnalistika, bet netgi ir išvis nežmogus, o negana to, dar ir nesismulkinantis su žodžiais.

Dar čia galiu spėti, kad į mane VLKK turi labai teigiamą požiūrį ir labai nori, kad aš apie juos rašyčiau, nes paskaitė čia, kad aš žadu daugiau nerašyti, nes jau viskas pasiekta. Todėl matyt ir pašalino, nes nori, kad rašyčiau ir daugiau. Taigi, čia galime suprasti, kad VLKK keičiasi teigiama linkme ir mano įvairios įžvalgos tikrai padeda jų darbui. Aš netgi neabejoju, kad jie mane anksčiau ar vėliau pasikvies, kad aš juos pakonsultuočiau, kaip reikia dirbti, galvoti ir kalbėti.

————-

** Visada galima atskirti kalbainiškos ideologijos užkratą pagal vieną tipinį požymį: kalbas apie tai, esą „VLKK nebaudžia, VLKK gera, o baudžia tiktai VKI, kuri išties jums padeda geriau kalbėti“. Čia panašiai, kaip „Partija nebaudžia, partija gera, o baudžia tiktai KGB, kuri išties jums padeda geriau gyventi“.

** Kalbainiai visada yra įsitikinę, kad jie supranta, kas per daiktas yra kalba, nors bent kiek rišlesnio apibrėžimo, kuris leistų suformuluoti problematiką ar paaiškinti stebimus fenomenus jie niekad negali pateikti. Štai čia ir pamatome esminį skirtumą tarp talibano ir mokslo: šiuolaikinis struktūralistas jums gali pasakyti tik vieną dalyką: kad kalba yra nesuvokiamybė, apie kurią galim spėti tik tiek, kad tai yra kažkoks procesas (mažų mažiausiai, implementuojantis metateoriją), leidžiantis ir komunikuoti, ir mąstyti, ir pats veikiantis daugybės žmonių galvose. Išties kalba yra nesuvokiama, kaip Dievas (pats kalbos apibrėžimas kalboje – savo esme toks pat: „kažkas, kas yra viskas ir kartu daugiau, negu yra tasai tiesiog kažkas“). Čia galim dar prisiminti, kad ne veltui Biblija teigia, kad pradžioje buvo Žodis: išties mes negalim tvirtai pasakyti, ar mes mąstome, naudodamiesi kalba, ar atvirkščiai – kalba mąsto, naudodamasi mumis. Abi prielaidos tampa vienodai nepaneigiamomis, vos tik jas imi analizuoti ne marginaliai-kalbainiškai, o moksliškai, žvelgdamas į kalbą, kaip į matematinį kompleksą. Taip pažvelgus mums ir atsiskleidžia giluminė tikrųjų kalbainių esmė: tai lyg kokios laukinės beždžionės, šikančios ant altoriaus ir tepliojančios ant sienų šventykloje, į kurią įsiveržė.

Konferencija Best Internet 2001

Prieš kokią savaitę su trupučiu buvo viena iš rimčiausių (jei ne išvis rimčiausia) kasmetinių Lietuvos konferencijų internetinės reklamos ir marketingo temomis – tai „Best Internet 2011“, organizuota Verslo Žinių. Kažkaip ir aš į ją pakliuvau, nes vis pakliūnu į visokius renginius. Tiesą sakant, jei ne ponas Mindaugas Voldemaras iš Commonsense.lt, tai būčiau nepakliuvęs, taigi, dėkui čia didžiulis jam už tai, kad čia dalinuosi apie tai, kas krito man į akis (dalinuosi tik gabalėliu, nes išties buvo visas būrys fantastiškų pranešėjų su puikia informacija).

Internetas. Rimtas verslas. Ne šunio papas.

Visų pirma, posūkis lietuviškame marketinge: ne kažkas, o blogeris veda konferenciją. Taip ir pristatoma: Commonsense.lt tinklaraščio autorius Mindaugas Voldemaras yra vedantysis. Sakyčiau, tai yra požymis, kuris sako apie tai, kaip blogų vertinimas keičiasi marketingistų požiūriu. Čia yra savaime didžiausia naujiena, kuri buvo šioje konferencijoje: vietinė rinka pripažįsta, kad yra jai naujas, gal ir mažai suprantamas, bet daug lemiantis reiškinys – tinklaraščiarašybininkavimas*. Žodžiu, Lietuva, kad ir atsilikdama 5 metais, visgi eina paskui amerikoniškas tendencijas. Beje, vedantysis labai geras. Čia yra puikus dalykas, kai vedantysis žino temą ne blogiau, nei geriausi konferencijos pranešėjai – visa konferencija labai nepastebimai, tačiau labai konkrečiai pakyla į daug aukštesnį lygį.

Dabar kitas bendras pastebėjimas, jau neigiamas: Lietuva yra posovietinis kraštas. Vis dar yra ir prošvaisčių, atleiskit, nesimato. Kai pusė konferencijos pranešėjų aiškiai suvokia, kas tas yra RoI**, kaštų panaudojimo efektyvumas***, pelningumas****, orientacija į klientą***** ir taip toliau, tai kita pusė akivaizdžiai to ne tik nesuvokia, bet net ir tokių žodžių gal negirdėjo. Ir čia manau, kad net ir be paaiškinimų suprasite, kad ta pusė, kuri suvokia – tai užsieniniai pranešėjai, o ta, kuri nesuvokia – tai lietuviški. Tai tiesiog stebuklas, bet visi, visi be išimties angliškai kalbėję pranešėjai buvo puikūs. Tačiau nei vieno lietuviško pranešimo nebuvo bent vidutiniško: jeigu jų būtų nebuvę, tai konferencija būtų buvusi žymiai geresnė. Čia yra fenomenalu, žinokite. Aš dar tokio žostko pranešimų pasiskirstymo gyvenime nemačiau – kad būtų tiesiog praraja tarp dviejų pranešėjų grupių. Gal nemačiau todėl, kad marketingistų ir reklamščikų konferencijose nedalyvauju.

Continue reading →

Blogerių diena

Aš kažkaip praleidau visą blogerių dieną, nes užsikapsčiau visokiuose darbuose, kai tuo tarpu kiti reklamavo vieni kitus ir džiaugėsi. Čia aš atsiprašau ir bandau spėti į traukinį, nes nors ir pavėluotai, nors ir kokį mėnesį veik neskaitęs blogų ir visai atitrūkęs nuo internetinių realijų, visgi noriu kažką pasiūlyti naujo. Bent jau kelis blogus, kurie būtų įdomūs bei naudingi kažkam, nes juk reikia naujovių mums (o garsenybes jau ir taip visi žino, tai aš čia šiandien nesikartosiu, nors tai ir bus diskriminacija, juoba mane kaip iš garsenybių jau ir paminėjo, už ką labai jaučiuos dėkingas). Todėl ir pasiūlysiu kažką, ko gal dar nesiūliau (nors gal ir siūliau, nes mano atmintis kiaura, bet man galit už tai atleist, nes aš mažas, todėl ir galva mano maža, todėl smegenims mažai vietos) – spaudykite ant visų ir kažką atrasite sau naudingo:

Muzika įgauna pagreitį

Muzika ir nenormali narkomaniška rupūžė, kuri yra durna ir užnisanti

Aš jums pažadu, kad naujame bloge nebus susižavėjusių cypčiojimų apie visokias Britney Spears ar Justin Bieber, kurį jūs matote nuotraukoje

Turiu jums šiandien džiugią naujieną, kuri turėtų pralinksminti tuos, kas negali pakęsti muzikos mano bloge, bet kartu ir tuos, kas čia ateina dėl muzikos. Todėl paskaitykite įdėmiai, nes tai jus labai pradžiugins. Aš jums tai garantuoju.

Muzikos bus daug daugiau, tačiau jau ne čia, o naujame, kažkaip netyčiukais startavusiame projekte – Blog, troll and Rock’n’Roll, kuris įsikūrė visai šalimais. Ten jau nukeliavo mano muzikinės rašliavos, o taip pat prisijungė ir ponas Leo Lenox, gerbiama Aistė Paulina, kilmingasai Maumaz iš Akivarų ir žymusis Grumlinas. Gal būt, ateityje ir dar kažkas prisijungs. Todėl ir aš apie muziką jau rašysiu tenai, o ne čionai. Todėl tai yra gerai ir tiems, kas mėgsta muziką, ir tiems, kas nemėgsta muzikos.

Projektas gavosi visiškai netyčiukinis. Matomai, kokia nors Google Plus dvasia mus apsėdo, kad tenai bepezėdami tik šast ir padarėm. Taip kad eikit, skaitykit, komentarus rašykit ir muzikos klausykit. Pasižadu, kad tenai aš nebūsiu toks piktas ir netikęs, koks esu čionai. Aš netgi ėmiau rašyti apie nemetalą! Ir ne kad patrolinti, o iš rimtųjų apie gražius dalykus! Ir netgi Maumui jau sukėliau priepolį, nuo kurio anas plumptelėjo, kai parašiau, kad man patinka Moody Blues!

Trumpai tariant, naujienų jums bus, ir bus gerų. Taip kad eikite į naująjį muzikos blogą ir klausykite – ten jau kokia dešimtis naujų įrašų spėjo atsirasti. Ir mes tikrai stengėmės, kad jie būtų apie įdomius ir gerus dalykus. Ir neužmirškit pakomentuoti mūsų pirmų blynų – mes tiesiog bandome užpildyti tą rimtos muzikos nišą (ne pop, ne techno-trance, o būtent rimtos muzikos), kuri beveik nepaliesta lietuviškuose internetuose, tad labai norime sužinoti, kas jums įdomu.