Tag Archives: Dalia Grybauskaitė

Politikų įtaka internetuose

Manau, kad jau norite susilaukti rezultatų – kas tokie yra įtakingiausi politikai, bent jau lietuviškų internetų mastais. Ir žinoma, kad kai kas čia yra lyg ir savaime aišku. Ir kartu ne taip jau ir aišku, kai pasižiūri atidžiau. Pasiskirstymas lyg ir aiškus, bet ne toks jau ir aiškus, kai pasiaiškini.

Trys populiariausi politikai ir jų sąsajos (už ką dar balsavo balsuotojai). Dydžiai sužymėti irgi atsižvelgiant į sąsajų skaičių. Šiame grafike slepiasi kai kurie įdomumai.

Trys populiariausi politikai ir jų sąsajos (už ką dar balsavo balsuotojai). Dydžiai sužymėti irgi atsižvelgiant į sąsajų skaičių. Šiame grafike slepiasi kai kurie įdomumai. Jei paspausite – pamatysite kiek didesnį vaizdą.

Pradėsiu gal nuo ryškiausio siurprizo daugeliui (nors kai kam tai visai ne siurprizas): šiuo momentu pats įtakingiausias politikas yra Vytautas Landsbergis. Ir viskas. Ir taškas. Ir nėra čia ką nei pridėti. Paradoksas tame, kad internetuose Vytautas Landsbergis lyg ir nėra kažin kaip aktyviai besireiškiantis, bet visvien faktas kaip blynas – jis yra toks ir viskas.

Antras siurprizas – antroje vietoje Remigijus Šimašius, kuris pagal vertinimus pralenkė netgi Dalią Grybauskaitę. Ir kas įdomu, pralenkė, apklausai jau einant  galą, labai išlėto, vos vos, bet po to, kai apklausos sąrašas buvo dar ir permaišytas, ir patsai Vilniaus meras atsidūrė kažkur sunkiau surandamoje vietoje. Žodžiu, šitai irgi šį bei tą sako.

Trečias siurprizas – nors Dalia Grybauskaitė ir trečioje vietoje pagal internetų vertinimus, bet visokiuose tyrimuose jai populiarumu prilyginami politikai išvis dvigubai nuo jos atsilieka. Ir tai nepaisant to, kad Lietuvos Prezidentė nėra kažin kaip stebuklingai aktyvi tuose jūsų feisbukuose. Ir tai irgi šį bei tą sako.

Beje, jei kas nesuprantate, tai apklausa savo esme buvo projektyvinė. O projektyvinių vertinimų esmė yra ne tai, ką žmonės patys sau galvoja, o tai, ką jie pastebi apie savo aplinkos vertinimus. Atitinkamai, vaizdas gaunasi geresnis. Pvz., vietoje to, kad kažkas pasakytų „aš labai pasitikiu politiku X“, tas kažkas pasako „aš gal ir pasitikiu tuo X, bet visi aplinkui mane jį keikia, tai gal jis pusėtinai įtakingas“.

Žodžiu, vaizdas čia gaunasi smarkiai kitoks, kai kuriais atžvilgiais teisingesnis. Kita vertus, neužmirškim, kad čia visgi internetai, o internetuose valdo visai kitokios jėgos, nei balsavimo punktuose. Tad žiūrėkim su šiokia tokia rezervacija. Ir eikim toliau, prie sąrašo.

Continue reading →

Politinių polidiskursų paslėpsniai

Visai neseniai aš jums rašiau apie tai, kaip atsiskleidžia polidiskursas, kai triukšmo šaltinis yra su vienu diskursu, tuo tarpu viešai vyksta visai kitokios kalbos. Ten atvejį ėmiau gan giliai, su esminiais nukrypimais į realybės kontekstą. Tai šiandien čia paprasčiau užkabinsiu. Kaip ir tai, kaip išvis kokie nors ventiliatoriai sukiojasi į visokias puses savaime, išvis netgi be jokios prasmės.

Atleiskite man, ponai socdemai, kad nesusilaikiau. Pasižadu, kad ir kokiai nors kitai partijai prie progos duosiu už kokius nors smegenų spazmus, kurių pasitaiko perskaityti. Ir išvis, galvoju, kad gal dažniau reikia užsiimti politinių naratyvų transliacijos žanru, nes smagumų klodai ten neišsemiami.

Atleiskite man, ponai socdemai, kad nesusilaikiau. Pasižadu, kad ir kokiai nors kitai partijai prie progos duosiu už kokius nors smegenų spazmus, kurių pasitaiko perskaityti. Ir išvis, galvoju, kad gal dažniau reikia užsiimti politinių naratyvų transliacijos žanru, nes smagumų klodai ten neišsemiami.

Kartu šiandien aš jums parodysiu kai ką apie tai, kaip daroma gan buka ir greita semiotinė analizė, tiesiog skaldant tekstą ir perpasakojant, t.y., tiesiog transliacijos būdu. Irgi atsiskleis polidiskursas visame gražume, jei jau šiaip.

Žodžiu, paimkim vieną paprastą politinį tekstą, kuriame yra konfliktas (susikirtimas su kitos politinės pusės pozicija), apie kurio kontekstus jau žinome belenką. Ir padarykim išskaidymą – bukiausiu būdu. Ir tiesiog transliaciją su pastabomis, kas gaunasi, kai išverčiame į normalią žmonių kalbą. Ir kas gaunasi, kai dar panagrinėji, kur ten semantinės kliūrkos ir atitiktys bei neatitiktys faktinei situacijai.

Tekstą paimam visą, tik tiesiog komentarų pridedam, papastraipiui. Ir pasakiniui vietomis. Įdomiausias dalis dar ir specialiai panagrinėjam. Tai ar anaip, analizė čia bus, remiantis praktiniu atveju.

Continue reading →

Kodėl kažkam netinka Nerijus Meilutis?

Ponai ir ponios, aš jums labai trumpai pasakysiu vieną pastebėjimą, apie tai, kaip čia gaunasi, kad ponas Nerijus Meilutis labai netiko kažkam ten Seime (nors tie, kuriems būtent ir netiko, netgi klausimų paklausti nesugebėjo).

Kartais atrodo kad yra vienaip, o paaiškėja, kad kažkokie agurkų pobūdžio interesai viską pasuka kitaip.

Kartais atrodo kad yra vienaip, o paaiškėja, kad kažkokie agurkų pobūdžio interesai viską pasuka kitaip.

Teisėsauga yra kritinė grandis, nuo kurios priklauso visos valstybės stabilumas. Jei teisėsauga nestabili, jei ji stringa – valstybėje klesti korupcija, o jei tik yra korupcija – kai kurios priešiškos valstybės gauna tiesiog nerealias galimybes veikti. Po to, ką pamatėme Ukrainoje (kur per korupcionierius ir buvo įvykdyta invazija – ir į Krymą, ir į Donbasą), man bet kokie teisėsaugos strigdymai kelia labai didelius įtarimus. Ir aš labai tikiuosi, kad bet kokie mano įtarimai paaiškės besantys nepagrįstais.

Aš čia jums neaiškinsiu apie profesinius tinkamumus ar netinkamumus, neaiškinsiu apie tai, kaip kokie nors tipažai išvis panikuoja jau vien dėl to, kad Dalia Grybauskaitė ką nors išvis siūlo. Tiesiog pakanka tiesiog to, kad ji ką nors pasiūlytų (netgi nesvarbu, ką) – ir išsyk kai kurie drebalai sienomis nuo nervų laipiot ima, vien jos vardą išgirdę.

Ponai ir ponios, kas per nesąmonė vėl vyksta su Generalinio prokroro skyrimu? Darius Raulušaitis laikinai einantis, Darius Valys jau nebe generalinis, o visa Generalinė prokuratūra priversta laukti ir kiek laukti turės – niekas nežino. Žinoma, galima sakyti, kad taip būna visada, bet aš jums pasakysiu, kad tai nėra normalu.

Aš jums netgi nekalbėsiu apie visokius ten niuansus apie įdomiai pastrigusią OMON bylą (ir tų niuansų išlindo tiek, kad maža tikrai nepasirodytų). Aš tik pastebėsiu, kad labai daug triukšmo kilo po to, kai Nerijus Meilutis įvardino, jog reikia tai tvarkyti. Ir prasidėjo kažkur kažkokios panikos. Bet tai tik niuansėliai.

Aš jums užduosiu paprastą klausimą: ar nemanote, kad gerai stabdydami, kai kurie jogomis ir meditacijomis visokiuose briuseliuose užsiimantys veikėjai tikisi pratempti pakankamai ilgai, kad per tą laiką praeitų dar vienus rinkimus ir vėl gautų neliečiamybę?

Kaip manote, ar jie sugebės išsisukinėti šitokiais būdais tiek ilgai, kad viskas baigtųsi dėl senačių? Ir kas išvis per povandeniniai pasipriešinimai čia vyksta?

Federica Mogherini gavo užtarėją

Ponai ir ponios, aš vat visaip čia stengiuosi susilaikyti nuo politikos, nes labai jau noriu ja nesidomėti. Ale paskutiniu metu man visai jau ima darytis kažkaip keista. Čia vat visai jau keistas toksai reiškinys, kai ponas premjeras ima palaikyti kokią tai ponią Filorussą, taikančią į ES užsienio reikalų ministres vietoje Catherine Ashton. Ne Italijoje ponia Filorussa dar žinoma, kaip Federica Mogherini.

Federica Mogherini sako, kad reikia kalbėtis su Rusija, rinktis dialogo kelią. Nes suprantate, negalima gi agresoriui priešintis - reikia su juo tartis, derėtis.

Federica Mogherini sako, kad reikia kalbėtis su Rusija, rinktis dialogo kelią. Nes suprantate, negalima gi agresoriui priešintis – reikia su juo tartis, derėtis.

Ponai ir ponios, kas tai yra per briedas, kai putinofilinė Italijos užsienio reikalų ministrė Filorussa Mogherini gauna palaikymą iš Butkevičiaus? Kaip čia dabar suprasti? Gal kad Butkevičius staiga ir netikėtai ėmė vykdyti prezidento pareigas ir reguliuoti Lietuvos užsienio politiką?

Aš vat suprantu, kai nesusivokiantys žmonės kažkur toli Italijoje sugeba įstaisyti valdžioje veikėją, kuri važinėja pas Putiną „gerinti ES-Rusijos santykių, kuriuos sugadino Ukraina„. Maždaug taip ponas Vladimiras Putinas sakė apie jos vizitą. O ponia Filorussa su juo mielai draugauja – ji taip tikisi pasiruošti savo trokštamai ES Užsienio reikalų ministrės kėdei. Ir ta proga, po susitikimo su Putinu paskelbia, kad Rusija labai gera ir yra už taiką Ukrainoje ir taip toliau. Aš suprantu – jiems Rusija kažkur labai toli, o jų tarpe už ką papuola balsuojančių durnių procentas yra panašus, kaip ir Lietuvoje.

Aš vat kitko nesuprantu: kokiu būdu staiga taip vartytis ima reikalai su ponu Algirdu Butkevičiumi, kuris prieš kokią savaitę su trupučiu pasakė, kad nerems Fredericos Mogherini kandidatūros, tą patį vienbalsiai pasakė ir LR Seimo užsienio reikalų komitetas, tą pačią poziciją, kaip suprantu, palaikė ir Lietuvos URM, tos pačios pozicijos laikosi visos Baltijos šalys ir Lenkija. Visiems viskas aišku, net ir Butkevičiui viskas buvo aišku, tik staiga ėmė ir kažkaip apsivertė neprognozuojamai.

Ir dar ponas Algirdas Butkevičius kaip tai išvarto, kad čia ponia Dalia Grybauskaitė dėl visko kalta ir tik ji čia priešinasi dėl Filorussos kandidatūros, o išties tai čia matyt reikia suprasti, kad Lietuva yra už kokią tai Filorussą?

Žodžiu, pradžioje – viskas aišku, o paskui ponas Algirdas Butkevičius nuvažiuoja kažkur susitikti su kažkokiais Italijos socialistais ir štai tik p*st ir staiga atsiranda kažkokios idėjos, kad čia ne ponia Filorussa kalta dėl kremlinizmo, o tik Italijos valdžia, kuri ją pasiuntė. Čia gal taip reikia suprasti, kad esą pati Federica Mogherini ne Italijos valdžioje yra ir už savo veiksmus neatsakinga?

Ir dar ponas Butkevičius duoda mums suprasti, kad jam kokai tai Italijos komuniagų vadas sakė, kad ta ponia Federica Mogherini esanti nekalta, nes ji išties yra labai aktyvi ir neturi patirties.

O štai čia įsiskaitykite labai atidžiai į prasmę: Federica Mogherini yra aktyvi ir neturi patirties, todėl su ja viskas tvarkoje. Ir ji neatsakinga už savo veiksmus, kaip matėme, nes ne ji atsakinga. Ir tą mes sužinome iš Algirdo Butkevičiaus pasisakymo.

Aš tai paprastai suprantu: jei žmogus dirba kažkokį darbą ir neturi nei patirties, nei pasiaiškinti geba, tai išties reiškia, kad jis durnius. O jei jis kažką daro, o už tai jis neatsakingas – tai reiškia, kad už savo veiksmus neatsakantis durnius. O jei dar ir aktyvus – nu tai jau atleiskit…

Na taip, šitai paaiškina, kodėl ji randa bendrą kalbą su Vladimiru Putinu – nes tas irgi yra aktyvus durnius ir už savo veiksmus neatsako. Toks su tokiu susišneka. Spėju, kad lygiai taip ir su visokiais Italijos socialistų vadais susišneka. O tie, kaip matėme, su Butkevičium susišneka… Pala, čia kokia kokia išvada mums lenda?

Kuo mažiau korupcijos, tuo geriau

Ponai ir ponios, aš vat pasižiūriu žiniasklaidą ir kažkodėl nelabai suprantu, kodėl čia kažkokios nervingos reakcijos prasidėjo dėl to, kad Prezidentė reikalauja skaidrių viceministrų ministrams. Kad čia koksai tai kišimasis į ministrų politinius sprendimus ar ten kažką tokio. Tiesą sakant, netgi nelabai suprantu, kas ten per pasipiktinimai, nes čia džiaugtis reikia, o ne piktintis.

Pasižiūrėkit į žemėlapį: visokios skurdžios laukinės šalys, kur baisu ir nuvažiuoti - turi aukščiausią įmanomą korupciją. O vat tos, kur jau visai neturi korupcijos - jos ir saugios, ir turtingos, ir šiaip ten viskas gerai.

Pasižiūrėkit į žemėlapį: visokios skurdžios laukinės šalys, kur baisu ir nuvažiuoti – turi aukščiausią įmanomą korupciją. O vat tos, kur jau visai neturi korupcijos – jos ir saugios, ir turtingos, ir šiaip ten viskas gerai. (Žemėlapis – kopyraitai pas Wikipedijos aktyvistus)

Beje, čia verta pasižiūrėti ir detaliau, kokia pasaulyje korupcija – Transparency International kasmet skelbia korupcijos suvokimo indeksus.

Aš tai paprastai suprantu: kažkas, kas skiriamas į politinio pasitikėjimo pareigas, yra skaidrus, t.y., neprisidirbęs – tai nėra ko čia bijoti ir viskas čia tvarkoje. O jei jau kyla kokios tai kalbos ir pasipiktinimai, tai gal tenai kas nors netvarkoj? Nes čia gi viskas paprasta: arba kokių nors faktų yra, arba jų nėra. Jei jų nėra, tai nėra ir pagrindo bijoti, o jeigu yra, nu tai jau čia reikia kažką gal visgi pagalvot.

Aš gi ne šiaip sau vis kalbu apie tą biurokratinį beprotybės ir stagnacijos liūną, kuris visus taip užveikia. Ta pati beprotybė labai gerai susijusi su korupcionieriais: kur tik korupcinionierių daugėja, ten ima nesveikai augti ir visokių reguliavimų apimtys. Ir tada jau kam nors dirbti pasidaro neįmanoma. Todėl korupcija yra labai labai blogai.

O ir bendrai, šitas reikalas dėl skaidrumo yra labai esminis. Vat dabar pasižiūrėkim į Ukrainą, panagrinėkim truputį ir suprasime, kodėl.

Continue reading →