Tag Archives: Dalia Grybauskaitė

Politinių polidiskursų paslėpsniai

Visai neseniai aš jums rašiau apie tai, kaip atsiskleidžia polidiskursas, kai triukšmo šaltinis yra su vienu diskursu, tuo tarpu viešai vyksta visai kitokios kalbos. Ten atvejį ėmiau gan giliai, su esminiais nukrypimais į realybės kontekstą. Tai šiandien čia paprasčiau užkabinsiu. Kaip ir tai, kaip išvis kokie nors ventiliatoriai sukiojasi į visokias puses savaime, išvis netgi be jokios prasmės.

Atleiskite man, ponai socdemai, kad nesusilaikiau. Pasižadu, kad ir kokiai nors kitai partijai prie progos duosiu už kokius nors smegenų spazmus, kurių pasitaiko perskaityti. Ir išvis, galvoju, kad gal dažniau reikia užsiimti politinių naratyvų transliacijos žanru, nes smagumų klodai ten neišsemiami.

Atleiskite man, ponai socdemai, kad nesusilaikiau. Pasižadu, kad ir kokiai nors kitai partijai prie progos duosiu už kokius nors smegenų spazmus, kurių pasitaiko perskaityti. Ir išvis, galvoju, kad gal dažniau reikia užsiimti politinių naratyvų transliacijos žanru, nes smagumų klodai ten neišsemiami.

Kartu šiandien aš jums parodysiu kai ką apie tai, kaip daroma gan buka ir greita semiotinė analizė, tiesiog skaldant tekstą ir perpasakojant, t.y., tiesiog transliacijos būdu. Irgi atsiskleis polidiskursas visame gražume, jei jau šiaip.

Žodžiu, paimkim vieną paprastą politinį tekstą, kuriame yra konfliktas (susikirtimas su kitos politinės pusės pozicija), apie kurio kontekstus jau žinome belenką. Ir padarykim išskaidymą – bukiausiu būdu. Ir tiesiog transliaciją su pastabomis, kas gaunasi, kai išverčiame į normalią žmonių kalbą. Ir kas gaunasi, kai dar panagrinėji, kur ten semantinės kliūrkos ir atitiktys bei neatitiktys faktinei situacijai.

Tekstą paimam visą, tik tiesiog komentarų pridedam, papastraipiui. Ir pasakiniui vietomis. Įdomiausias dalis dar ir specialiai panagrinėjam. Tai ar anaip, analizė čia bus, remiantis praktiniu atveju.

Continue reading

Kodėl kažkam netinka Nerijus Meilutis?

Ponai ir ponios, aš jums labai trumpai pasakysiu vieną pastebėjimą, apie tai, kaip čia gaunasi, kad ponas Nerijus Meilutis labai netiko kažkam ten Seime (nors tie, kuriems būtent ir netiko, netgi klausimų paklausti nesugebėjo).

Kartais atrodo kad yra vienaip, o paaiškėja, kad kažkokie agurkų pobūdžio interesai viską pasuka kitaip.

Kartais atrodo kad yra vienaip, o paaiškėja, kad kažkokie agurkų pobūdžio interesai viską pasuka kitaip.

Teisėsauga yra kritinė grandis, nuo kurios priklauso visos valstybės stabilumas. Jei teisėsauga nestabili, jei ji stringa – valstybėje klesti korupcija, o jei tik yra korupcija – kai kurios priešiškos valstybės gauna tiesiog nerealias galimybes veikti. Po to, ką pamatėme Ukrainoje (kur per korupcionierius ir buvo įvykdyta invazija – ir į Krymą, ir į Donbasą), man bet kokie teisėsaugos strigdymai kelia labai didelius įtarimus. Ir aš labai tikiuosi, kad bet kokie mano įtarimai paaiškės besantys nepagrįstais.

Aš čia jums neaiškinsiu apie profesinius tinkamumus ar netinkamumus, neaiškinsiu apie tai, kaip kokie nors tipažai išvis panikuoja jau vien dėl to, kad Dalia Grybauskaitė ką nors išvis siūlo. Tiesiog pakanka tiesiog to, kad ji ką nors pasiūlytų (netgi nesvarbu, ką) – ir išsyk kai kurie drebalai sienomis nuo nervų laipiot ima, vien jos vardą išgirdę.

Ponai ir ponios, kas per nesąmonė vėl vyksta su Generalinio prokroro skyrimu? Darius Raulušaitis laikinai einantis, Darius Valys jau nebe generalinis, o visa Generalinė prokuratūra priversta laukti ir kiek laukti turės – niekas nežino. Žinoma, galima sakyti, kad taip būna visada, bet aš jums pasakysiu, kad tai nėra normalu.

Aš jums netgi nekalbėsiu apie visokius ten niuansus apie įdomiai pastrigusią OMON bylą (ir tų niuansų išlindo tiek, kad maža tikrai nepasirodytų). Aš tik pastebėsiu, kad labai daug triukšmo kilo po to, kai Nerijus Meilutis įvardino, jog reikia tai tvarkyti. Ir prasidėjo kažkur kažkokios panikos. Bet tai tik niuansėliai.

Aš jums užduosiu paprastą klausimą: ar nemanote, kad gerai stabdydami, kai kurie jogomis ir meditacijomis visokiuose briuseliuose užsiimantys veikėjai tikisi pratempti pakankamai ilgai, kad per tą laiką praeitų dar vienus rinkimus ir vėl gautų neliečiamybę?

Kaip manote, ar jie sugebės išsisukinėti šitokiais būdais tiek ilgai, kad viskas baigtųsi dėl senačių? Ir kas išvis per povandeniniai pasipriešinimai čia vyksta?

Federica Mogherini gavo užtarėją

Ponai ir ponios, aš vat visaip čia stengiuosi susilaikyti nuo politikos, nes labai jau noriu ja nesidomėti. Ale paskutiniu metu man visai jau ima darytis kažkaip keista. Čia vat visai jau keistas toksai reiškinys, kai ponas premjeras ima palaikyti kokią tai ponią Filorussą, taikančią į ES užsienio reikalų ministres vietoje Catherine Ashton. Ne Italijoje ponia Filorussa dar žinoma, kaip Federica Mogherini.

Federica Mogherini sako, kad reikia kalbėtis su Rusija, rinktis dialogo kelią. Nes suprantate, negalima gi agresoriui priešintis - reikia su juo tartis, derėtis.

Federica Mogherini sako, kad reikia kalbėtis su Rusija, rinktis dialogo kelią. Nes suprantate, negalima gi agresoriui priešintis – reikia su juo tartis, derėtis.

Ponai ir ponios, kas tai yra per briedas, kai putinofilinė Italijos užsienio reikalų ministrė Filorussa Mogherini gauna palaikymą iš Butkevičiaus? Kaip čia dabar suprasti? Gal kad Butkevičius staiga ir netikėtai ėmė vykdyti prezidento pareigas ir reguliuoti Lietuvos užsienio politiką?

Aš vat suprantu, kai nesusivokiantys žmonės kažkur toli Italijoje sugeba įstaisyti valdžioje veikėją, kuri važinėja pas Putiną „gerinti ES-Rusijos santykių, kuriuos sugadino Ukraina„. Maždaug taip ponas Vladimiras Putinas sakė apie jos vizitą. O ponia Filorussa su juo mielai draugauja – ji taip tikisi pasiruošti savo trokštamai ES Užsienio reikalų ministrės kėdei. Ir ta proga, po susitikimo su Putinu paskelbia, kad Rusija labai gera ir yra už taiką Ukrainoje ir taip toliau. Aš suprantu – jiems Rusija kažkur labai toli, o jų tarpe už ką papuola balsuojančių durnių procentas yra panašus, kaip ir Lietuvoje.

Aš vat kitko nesuprantu: kokiu būdu staiga taip vartytis ima reikalai su ponu Algirdu Butkevičiumi, kuris prieš kokią savaitę su trupučiu pasakė, kad nerems Fredericos Mogherini kandidatūros, tą patį vienbalsiai pasakė ir LR Seimo užsienio reikalų komitetas, tą pačią poziciją, kaip suprantu, palaikė ir Lietuvos URM, tos pačios pozicijos laikosi visos Baltijos šalys ir Lenkija. Visiems viskas aišku, net ir Butkevičiui viskas buvo aišku, tik staiga ėmė ir kažkaip apsivertė neprognozuojamai.

Ir dar ponas Algirdas Butkevičius kaip tai išvarto, kad čia ponia Dalia Grybauskaitė dėl visko kalta ir tik ji čia priešinasi dėl Filorussos kandidatūros, o išties tai čia matyt reikia suprasti, kad Lietuva yra už kokią tai Filorussą?

Žodžiu, pradžioje – viskas aišku, o paskui ponas Algirdas Butkevičius nuvažiuoja kažkur susitikti su kažkokiais Italijos socialistais ir štai tik p*st ir staiga atsiranda kažkokios idėjos, kad čia ne ponia Filorussa kalta dėl kremlinizmo, o tik Italijos valdžia, kuri ją pasiuntė. Čia gal taip reikia suprasti, kad esą pati Federica Mogherini ne Italijos valdžioje yra ir už savo veiksmus neatsakinga?

Ir dar ponas Butkevičius duoda mums suprasti, kad jam kokai tai Italijos komuniagų vadas sakė, kad ta ponia Federica Mogherini esanti nekalta, nes ji išties yra labai aktyvi ir neturi patirties.

O štai čia įsiskaitykite labai atidžiai į prasmę: Federica Mogherini yra aktyvi ir neturi patirties, todėl su ja viskas tvarkoje. Ir ji neatsakinga už savo veiksmus, kaip matėme, nes ne ji atsakinga. Ir tą mes sužinome iš Algirdo Butkevičiaus pasisakymo.

Aš tai paprastai suprantu: jei žmogus dirba kažkokį darbą ir neturi nei patirties, nei pasiaiškinti geba, tai išties reiškia, kad jis durnius. O jei jis kažką daro, o už tai jis neatsakingas – tai reiškia, kad už savo veiksmus neatsakantis durnius. O jei dar ir aktyvus – nu tai jau atleiskit…

Na taip, šitai paaiškina, kodėl ji randa bendrą kalbą su Vladimiru Putinu – nes tas irgi yra aktyvus durnius ir už savo veiksmus neatsako. Toks su tokiu susišneka. Spėju, kad lygiai taip ir su visokiais Italijos socialistų vadais susišneka. O tie, kaip matėme, su Butkevičium susišneka… Pala, čia kokia kokia išvada mums lenda?

Kuo mažiau korupcijos, tuo geriau

Ponai ir ponios, aš vat pasižiūriu žiniasklaidą ir kažkodėl nelabai suprantu, kodėl čia kažkokios nervingos reakcijos prasidėjo dėl to, kad Prezidentė reikalauja skaidrių viceministrų ministrams. Kad čia koksai tai kišimasis į ministrų politinius sprendimus ar ten kažką tokio. Tiesą sakant, netgi nelabai suprantu, kas ten per pasipiktinimai, nes čia džiaugtis reikia, o ne piktintis.

Pasižiūrėkit į žemėlapį: visokios skurdžios laukinės šalys, kur baisu ir nuvažiuoti - turi aukščiausią įmanomą korupciją. O vat tos, kur jau visai neturi korupcijos - jos ir saugios, ir turtingos, ir šiaip ten viskas gerai.

Pasižiūrėkit į žemėlapį: visokios skurdžios laukinės šalys, kur baisu ir nuvažiuoti – turi aukščiausią įmanomą korupciją. O vat tos, kur jau visai neturi korupcijos – jos ir saugios, ir turtingos, ir šiaip ten viskas gerai. (Žemėlapis – kopyraitai pas Wikipedijos aktyvistus)

Beje, čia verta pasižiūrėti ir detaliau, kokia pasaulyje korupcija – Transparency International kasmet skelbia korupcijos suvokimo indeksus.

Aš tai paprastai suprantu: kažkas, kas skiriamas į politinio pasitikėjimo pareigas, yra skaidrus, t.y., neprisidirbęs – tai nėra ko čia bijoti ir viskas čia tvarkoje. O jei jau kyla kokios tai kalbos ir pasipiktinimai, tai gal tenai kas nors netvarkoj? Nes čia gi viskas paprasta: arba kokių nors faktų yra, arba jų nėra. Jei jų nėra, tai nėra ir pagrindo bijoti, o jeigu yra, nu tai jau čia reikia kažką gal visgi pagalvot.

Aš gi ne šiaip sau vis kalbu apie tą biurokratinį beprotybės ir stagnacijos liūną, kuris visus taip užveikia. Ta pati beprotybė labai gerai susijusi su korupcionieriais: kur tik korupcinionierių daugėja, ten ima nesveikai augti ir visokių reguliavimų apimtys. Ir tada jau kam nors dirbti pasidaro neįmanoma. Todėl korupcija yra labai labai blogai.

O ir bendrai, šitas reikalas dėl skaidrumo yra labai esminis. Vat dabar pasižiūrėkim į Ukrainą, panagrinėkim truputį ir suprasime, kodėl.

Continue reading

Rinkimų į EP ir LR Prezidento postą reziumė

Balsuok už tą, balsuok už aną, o už ką išties balsuoti?

Balsuok už tą, balsuok už aną, o už ką išties balsuoti?

Dar bevykstant rinkimams, galvojau, kad gal reiktų parašyti apie rinkimų į EP ir LR Prezidento postą baigtį. Bet rašyti tenai kaip ir beveik nėra apie ką, nebent tik paakcentuoti kelis ir taip akivaizdžius dalykus – gal dėl to taip ir uždelsiau ir nerašiau ilgai. O gal jūs nesekėte rinkimų ir nematėte skaičių? Skaičiai guli VRK svetainėje, nepatingėkit pasiieškoti.

Taip ar anaip, kad ir užvėlintai, norisi kažką papezėti. Bent jau truputį. Ir šiaip visokių jūsų nuomonių ir spėlionių išgirsti. Kad kažkaip akiratis prasiplėstų.

Trumpai tariant, kad nesigautų didelis postas, keli užsifiksavę momentai, kurie buvo pakankamai įdomūs, kad neiškristų iš galvos kiek ilgiau. Pradžioje – apie kandidatus į prezidentus:

  • Daliai Grybauskaitei prireikė II turo, bet šį ji praėjo gražų gražiausiai. Aš pats spėjau, kad praeis dar I ture, bet visgi matyt rinkiminė švytuoklė suveikia – būk tu kad ir kiek kietas, visvien populiarumas po kiek laiko ima smukti.
  • Zigmantas Balčytis aiškiai surinko balsus, kurie ėjo Artūrui Paulauskui ir Valdemarui Tomaševskiui. Sumoje tai matyt gerokai padidino jo rezultatą, bet to nepakako. Žinote, ką tai reiškia? Ogi tai, kad Seimo dauguma dabar realiai prieš Dalią Grybauskaitę, bet kartu Dalia Grybauskaitė turi rinkėjų galios daugiau, nei visa ta dauguma kartu paėmus.
  • Labai įdomus reikalas buvo su balsų pasiskirstymo žemėlapiu: prieš Dalią Grybauskaitę balsavo Regionų Partijos rinkėjai, esantys Pietryčių Ukrainoje, t.y., norėjau pasakyti Pietryčių Lietuvoje.

O dabar – apie partijas:

  • TS-LKD surinko pirmą vietą Europos Parlamento rinkimuose. Tegul ir tik vos vos, bet pirmą – tai yra šakės. Tai reiškia, kad rinkimų švytuoklė jau pereina į pliusą konservatoriams – aiškiai ji kilo dar per 2012 rinkimus į Seimą, bet tada ji visgi buvo dar dugne. O dabar – jau pakilimas. Galim spėti, kad 2016 rinkimuose į Seimą kairiuosius gali ištikti sunkus šokas.
  • Liberalų Sąjūdis tapo mainstrymine partija. Trečia vieta, tegul ir nesmarkiai prašokus kitus – tai visgi yra šakės. Turint omeny, kad jie irgi dešinieji – tai leidžia spėti, kad 2016 turėsime tokį dešinį ir liberalų Seimą, kokio dar nebuvo nuo pat Nepriklausomybės pasklebimo. Na, čia aišku, jei tendencijos laikysis. Bet jos ilgai laikosi – šita partija kaip koks fenomenas: per 2008 Seimo rinkimus kilo, per 2012 Seimo rinkimus kilo ir dabar vis dar kyla. Toks vaizdas, kad švytuoklė jiems neveikia.
  • Darbo Partija smuko žemiau Tvarkos ir Teisingumo. Prisiminus, kad dar ne taip seniai darbiečiai jautėsi pakankamai kietais, jog atrodė, kad tiesiog suvalgys paksuolius, dabar jau kyla klausimas, ar kartais tie patys paksuoliai darbiečių nesuvalgys. O bendrai, jei tendencijos bus tos pačios – Darbo Partija gali nesulaukti kitų Seimo rinkimų.
  • Artūro Zuoko kažkas tenai, net nesupratau kas – nuėjo visai jau į dugną kažkur. Berods netgi paprasčiausi niekam nesuprantami žalieji smarkiai aplenkė. Matyt, kai kurie politikai ir partijos eina jau užmarštin, nepaisant dar neseniai demonstruotos menamos jaunatvės ir nerišlaus energingumo. Žodžiu, nėra ką ten kalbėt.
  • Paskutinis momentas – vietų pasiskirstymo kreivė, kuri gavosi labai jau paplokščia – komplektėlis partijų gavo po du mandatus, komplektėlis po vieną, nei vienos partijos, kuri būtų gavusi po tris. Praėjusių ir gavusių vietas – visa krūva, įskaitant ir tokius, kurie išvis neaišku kas tokie.

Gerai, o dabar dar paspėliokim: artimiausi rinkimai – į savivaldą. Vilniuje – realiai tėra du kandidatai, kurie atrodo kaip rimtesnės ir politinę patirtį turinčios figūros, o ne kažkokios tai pritemptos ir nesuprantamos – Remigijus Šimašius ir Mantas Adomėnas.

O kas dar galėtų taikyti į merus Vilniuje? O kas galėtų taikyti kituose miestuose, ypač Klaipėdoje ir Kaune?