Category Archives: Belenkas

Porcija šviežių paieškos atradimų

Kadangi laiks nuo laiko vis jums parašau ką nors apie tai, kaip mane atranda visokie puspročiai, tai manau, kad vėl atėjo laikas. Kadangi paskutinį kartą apie paieškos kliedesius rašiau vasarą, o dabar štai ir žiema prasideda – manau, kad laikas pasilinksminti visiems. O kita vertus, kadangi jau visus užknisau su visokiomis politinėmis temomis, tai juk tikrai laikas, tiesa?

Milžiniškas žiurkėnas šalia žmogaus skeleto

Jūs dabar žinote, ką jums daryti. Jums dabar telieka filosofiškai savęs paklausti apie savo būties beprasmybę. Tikėkite manimi ir jūsų gyvenimas įgaus naują prasmę, melskitės man ir aš jums atleisiu, niekingi žmogiūkščiai!

Štai ta proga jums ir duosiu naujų šedevralių paieškos perlų, kuriuos čia suneša visokie mikrocefalai. Kaip jau įprasti spėjau, pradėsiu nuo sisteminių marazmų – tokių, kurie daugiau ar mažiau reguliarūs. Kitaip tariant, ne vieno žmogaus patiriami ir ne vieno ieškoti. Taip galėsite sužinoti apie visokių puspročių ir nevispročių mąstymo procesus. Ta pačia proga pabandysiu į tas nesąmones ir atsakyti, jei pavyks.

Žinoma, kaip ir anksčiau, didžioji dauguma ieškotojų ateina čia, jau žinodami, ko ieško – tai tokios paieškos, kaip „Rokiškis Rabinovičius“, „Žiurkėnas Rokiškis“, „Rokiškis Popo“ ir panašiai. Bet kažkuri mažesnė dalis atranda šitą mano blogą kitais būdais. Vat tokiais:

  • Vidutinis penio ilgis Lietuvoje – prisiskaitę visokių kliedesių apie pimpalų ilgius ir jų prailginimus, kažkokie masturbatoriai ieško savo neurozėms įrodymų, galvodami, kad jų pimpalai yra per maži. Aš jums pasakysiu taip: kadangi smegenų neužtenka jums, tai niekas, ką pasakysiu, jūsų nepaveiks. Todėl žinokit, kad vidutinis pimpalo ilgis Lietuvoje, supermamų eksperčių duomenimis, yra 21 centimetras ramybės būsenoje. Ir jūsų pimpalas yra per trumpas, ir jums niekas jau nepadės. O turint omeny, kad vidutinis vaginos gylis tėra 5-7 centimetrai, tai su tais, kas turi vidutinį pimpalą, jokia moteris prasidėt nenorės, nes jai tiesiog viską išdraskys. Taip kad jūs bet kuriuo atveju niekada neturėsite lytinių santykių. Užmirškit apie tai.
  • Rokiškis Rabinovičius slaptažodis – berods kokį kartą-kitą skelbiau kažkokį straipsnį su slaptažodžiu. Matyt, kad žmonės nuo to pablūdo. Ai, taigi dar ir Sistemų administratorių diena buvo – taip taip, tasai Sysadminday 2012, kur kažkam gal kažko ir reikėjo. Nesakysiu aš jums jokio slaptažodžio, nes kas yra sisteminis administratorius, tam tenai ir taip viskas aišku bus be jokių ten slaptažodžių.
  • Filosofijos marginalas – čia gal irgi apie mane? Tai jei šito ieškojote, tai gal ir pataikėte, spėju. Nors gal ir ne, nes klausimas čia giliai būtovės slėpiniuose paskandintas. O gal kokį Kreivarankį kartais turit omeny? Tai jis, žinokite, ne marginalas, o tiktai kuklinasi.
  • Lytinių organų niežėjimas (ir analogiškos frazės „lytinių lūpų niežulys“, „ką daryti, kai niežti makštį“, „lyties organų perštėjimas“ ir pan.) – ką moterims daryti, jei niežulys kyla, esu rašęs. Ką daryti vyrams – matyt irgi plautis reiktų. Ir jei nepadeda – tai pasitikrinti gal nuo kokių nors ligų. Tarp kitko, kai kurie higienos patarimai, kurie subalansuoti moterims, tinka ir vyrams.
  • Stoties prostitutės išvažiavo – vat čia matyt naujiena rimta, nes tai viena iš pagrindinių paieškos temų, o visai keista tokia. Aš taip suprantu, kad Lietuva tobulėja ir dabar netgi bomžavotas narkomaniškas stotines kūrvas samdantys puspročiai jau irgi naudojasi internetu. Ir jie matyt patiria problemų, nes aiškiai tos prostitutės išvažiavo kažkur. Čia aš galiu tiktai pasidžiaugti, nes man dėl to visiškai negaila. Prostitučių klientams patariu pistis su suoliukais – tai ir žymiai saugiau, ir nemokama, ir, galų gale, tiesiog moralu.
  • Putės skutimas – nepatariu tuo piktnaudžiauti, jei nėra kokio reikalo. Taip, šiais laikais darosi visai įprasta skustis kūšį, tačiau oda tenai yra jautri, vieta yra subtili, drėgmės daugiau, nei kitur – todėl labai lengva pasigauti kokią nors infekcijėlę, kad ir paprasčiausius spuogus. O tai yra nemalonu. Todėl siūlyčiau pagalvoti apie natūralumą. Na, nebent plaukų būtų tiek, kad kasas pintis reiktų. Kita vertus, tokiu atveju gal pakaktų tiesiog apsikirpti?
  • Matriarchatas Rokiškyje – aišku, dar gerai, kad ne Kaišiadoryse, Radviliškyje ar dar kažkur. Taip, esu rašęs apie matriarchatą. Matyt, kažkam užkliuvo visgi, jei jau ieško žmonės.
  • Metalo sprogdinimas – čia labai paprastai: jei paimsite gabalą metalo, pvz., geležies ar aliuminio ir jį apsuksite izoliacija, o tada gerai daužysite plaktuku, tai tas metalo gabalas sprogs. Pabandykite. Čia tiktai kantrybės reikia ir tikrai sprogimas įvyks. Patikėkite manim. Svarbu tik daužyti pakankamai ilgai, tam reikia kantrybės.
  • Putės forma – dažniausiai ji būna ovali, apvali, kvadratinė arba trikampė, kiek rečiau – pailga, zigzaginė, spiralinė arba raityta. Neretai pasitaiko ir beformės, o kartais – netgi fraktalinės putės.
  • Breiviko lavonai – štai taip, einant laikui, vis labiau mutuoja ta niūri politinės beprotybės istorija, kurią kadaise truputį nagrinėjau.
  • Lakštingala bybys – žinoma, kad bybys. Ir dar tas bybys dainuoja ir čiulba. O dar čia galim spėti, kad lakštingalos savo bybiais moterims sukelia kokius nors romantiškus jausmus, todėl lakštingalų pimpaliukų paštetas turėtų būti vertinamas dar labiau, nei paštetas iš lakštingalų liežuvėlių.
  • Duskit pavidolei Rokiškis – čia kažkodėl jau man paties Andriaus Užkalnio frazes kažkas priskiria. Matyt kad irgi legendarėju. Greitai manęs ims žmonės bijot ir gatvėse atsisukinėt, reiks išvis urve slėptis, o pinigus uždirbinėti iš savęs demonstravimų cirkuose.
  • Kelių šiknapaukštis – čia aš pasidžiaugsiu, kad žodis „šiknapaukštis“ matyt krito žmonėms į širdis, tai jie dabar to žodžio ieško ir atranda. Ir gali būti, kad atradę, nesidžiaugia, nes daugelis save galėtų kelių šiknapaukščiu pavadinti.
  • Kas yra mąstalas? – ogi galva. Tiesiog Tarpukario kalbainių manymu, žodis „galva“ buvęs nevartotinu, nes panašus į rusišką „golova“, taip kad įtarti galima, jog skolinys, svetimas lietuvių kalbai. O kadangi kito žodžio galvai pavadinti lietuviai neturėjo, tai išradingi kalbainiai sugalvojo žodį „mąstalas“. Kaip matome, kalbainystė jau senais laikais buvo tapati beprotybei.
  • Ar Adomas Mickevičius mokėjo lietuviškai? – kiek teko girdėti, dažniausi pasakojimai būna, esą mokėjo, tačiau paties Adomo Mickevičiaus teiginiai leidžia įtarti, kad lietuvių kalbos jis nemokėjo visiškai.
  • Bulvių auginimo technologija profesionalams – nežinau, kodėl čia tokių dalykų pas mane bloge ieško, nors ta technologija gan įdomi. Esmė yra ta, kad didžiulę dalį bulvių savikainos sudaro bulvių kasimo kaina. O tai galima sumažinti, automatizuojant. Seni būdai, naudojant traktorius, yra neefektyvūs, o ir bulves žalojantys. Nauji būdai – kai bulvės (o ir kitos daržovės, pvz., svogūnai ar morkos) auginamos specialiuose tinkluose, kurie tiesiog iškeliami iš žemės – lieka tik nukratyt ir kraut sunkvežimin. Tiesa, nežnau, kiek tai daroma Lietuvoje.
  • Jūs visi durniai – taip.
  • Antidepresantai be recepto – o narkotikų be recepto nenorite kartais?
  • Narkotikai be recepto – taip, žinoma, be recepto. Šūdų pasirankiokit, išsidžiovinkit ir bus jums be recepto.
  • Rokiškis Rabinovičius Rolandas – ir ką?
  • Kubilius telekomo privatizavimas – deja, jūs painiojate. Lietuvos Telekomas buvo privatizuotas prie Gedimino Vagnoriaus.
  • Balsų skaičiuotojų karjera – žinoma, jei kažkam kažkaip tinkamai skaičiavo, tai gal ir karjeros gali kokios nors tikėtis. Bet šiaip jau tai nėra tokios pareigos, kur galima karjerą padaryti.
  • Greitas kreditas – aš labai tikiuosi, kad jūs pas mane kažkur gavote tinkamos informacijos apie greitus kreditus, kitaip tariant, apie lupikavimą ir lupikautojus.
  • Karstas su ratukais – kartą rašiau išties apie tą šiurpę, kur grabas ant ratukų, o iš jo išlenda Juodoji Ranka. Kaip paskui paaiškėjo, istorija apie Juodąją Ranką turi pagrindo – buvo nuo jos ir mirusių.
  • Bebrai išprievartavo moterį – ponios moterys, jūs supraskite, ko išties reikia saugotis. Netgi durniai žino, o jūs nesuprantate. Argi tai gerai? Saugokitės – nesiartinkite prie bebrų ir jau juo labiau neužsiimkite, jiems matant, nešvankybėmis. O tai žinot, kaip būna – susigalvoja kokia nors moteriškė pamyžt į upelį, nusimauna triusikus, pritupia – o koks nors bebras tik to ir telaukia. O paskui skundžiasi išprievartavimais, matote.
  • Kaip įsidarbinti be patirties – apie tai, kaip įsidarbinti, neturint patirties, kartą rašiau. Patariu paskaityti, tikrai pravers. Ir nereiks stradalint tada, kad niekas į darbą nepriima.
  • Uspaskicho agurkų receptas – spėju, kad pas mane jo nerasit, o ir kam jums to recepto reikia? Močiutiški būdai marinuoti agurkus – visada geresni už bet kokius gamyklinius. Tą ir rekomenduoju.
  • Su kuo geriau marinuoti mėsą – su actu, ar su citrinos rūgštimi? – be abejonės, geriau su actu: šis, kepant išgaruoja, mėsos skonis lieka natūralus. Citrinos rūgštis neišgaruoja, todėl mėsa lieka rūgštoka ir jei citrinos rūgšties bus per daug, tai turėsite problemų – mėsa bus rūgšti. Negana to, actas žymiai smarkiau marinuoja – citrinos rūgštis, su juo palyginus, yra visiški niekai. Taigi, išvada čia aiški: actas.

Kaip matote, kažkodėl pas mane ėmė eiti ne tik durniai, bet ir kažkiek žmonių su smegenimis, kurių yra absoliuti mažuma. Tai mane stebina, nes tai visvien daugiau, nei aš galėčiau tikėtis. Bet kita vertus, sisteminių durnių vis dar yra daug ir jie puikūs. Tačiau durnumas ir beprotybė – nesisteminiai dalykai savo esme. Todėl ir dauguma frazių tesikartoja vos po vieną kartą.

Continue reading

Helovynui – NE

Kaip jau daugel metų maždaug šitu metu rašau, kad Helovynas (ar Helovinas, kaip sako kalbainiai), taip ir dabar parašysiu tą patį – tai šūdas ir to nereikia. Aš nei nežinau, ar verta čia plėstis, nes esu ne kartą rašęs – štai pvz., pernai, užpernai, užužpernai, užužužpernai, užužužužpernai.

Taigi, tryskit bliūdan visi su tais helovinais, helouvynais ir panašiais šūdais. Užsipiskit grabais ir susikiškit savo moliūgus sau į šikną. Malonėkite man nesivaidenti su visais tais moliūgais ir helovyniniais fufeliais, nes man tai susižavėjimo nekelia, o kelia tik nemalonias mintis, kurais aš mielai galiu ir išsakyti kam nors, jei tam kam nors dar yra kažkokių iliuzijų apie tai, kaip aš vertinu visokį Helovyno šventimą.

Helovynui - NE

Helovynui - NE

Tiesa, čia pasakysiu, kad šiemet, atrodo, visgi mažiau tų puvėsių apie šitą helovyninį fufelį, pjaustytus moliūgus, helovyno kostiumus ir panašų mėšlą – matyt daugeliui prekeivų dašilo, kad nelabai jie pasidarys pelno iš šito Lietuvoje. Tiems, kuriems tai nedašilo, linkiu apturėti kuo didesnių nuostolių iš šito supuvusio reikalo.

Dramblys mašinoje

Čia jums šiaip nuotrauka, ponai ir ponios. Nes tarpe tarp visokių dvasingų ir gilių politinių išsiliejimų, nerandu ką dabar greitosiomis parašyt. Taip, rinkimai į Seimą artėja, visokios partijos, kandidatai ir referendumai dėl atominių elektrinių. Visa tai primena kažkokią nesąmonę. Tokia štai jums ir nuotrauka iš visokių kratinių.

Dramblys lipa į mašiną

Restauracija ir autorių teisės, tęsinys

Negaliu tokia naujiena nepasidalinti, nes jei jau pasižymiu pranašiškomis savybėmis, tai turite tuos stebuklus sužinoti ir melstis man.

Taigi kai rašiau apie restauracijos niuansus ir autorių teises paskutinį kartą, paminėjau tą legendinę bobikę, kuri Jėzų Kristų pertapė naujovišku būdu. Tai vat, čia jums anos istorijos pratęsimas.

Ispanija, freska prieš restauraciją ir po jos

Elias Garcia Martinez sukurta freska, Borja bažnyčia, šiaurės rytų Ispanija. Pirma nuotrauka rodo, kaip freska atrodė 2010 metais. Antra nuotrauka - 2012 liepą, prieš pat restauraciją. Trečia nuotrauka - jau po restauracijos. Pastebėkite pasikeitusį žvilgsnį: anksčiau žiūrėjęs kažkur į dangų, dabar žvilgsnis žiūri į jus. Jis jus stebi.

Bobulė Cecilija Gimenez, kuri pertapė Jėzų Kristų kažkokioje Saragosos bažnytėlėje taip, kad jau nieko nepataisysi, reikalauja bažnyčios, kad šioji pasidalintų pinigais, kuriuos ana uždirba, pardavinėdama bilietukus turistams. Nes turistai plūsta į tą bažnytėlę, norėdami gyvai pamatyti Jėzų-beždžionę, nutapytą ponios Cecilijos. Ir bažnyčia jau uždirbo iš to daugiau, kaip 2000 eurų. O bobulei nieko dar nesumokėjo.

Borja kaime esanti bažnytėlė tapo pasauline turizmo įžymybe per vieną dieną, vos tiktai pasaulis ėmė rėkti apie baisią restauraciją. Pasaulio įžymybe tapo ir ponia Cecilija, o jos kūrinys dabar yra viena iš garsiausių pasaulio freskų. Per baisiai trumpą laiką bažnytėlėje jau apsilankė daugiau kaip 30 tūkstančių turistų, tad bažnyčios veikėjai sumąstė pardavinėti bilietukus. Taigi, čia jau įsijungė autorių teisių apsauga, ponia Cecilija Gimenez pasisamdė advokatą ir jau niekam abejonių nekyla, kad autorių teisės bus išsaugotos, o bažnyčia už tai turi sumokėt.

Abejonių kyla tik dėl to, ar godi bažnyčia norės dalintis pinigais su vargše senute.

Karas prieš internetus prasideda ir pareina tripais

Kaip sako visokie gandai, Prancūzijoje jau ima veikti seniai apkalbama trijų kirčių antipiratinių bausmių sistema: pirma auka jau gavo trečią kirtį – yra baudžiama per teismus. Bauda (150 eurų) skirta kažkokiam žmogui už tai, kad jo žmona parsisiuntė kažkokias dvi kažkokios Rihanos dainas. Dar 13 kitų bylų laukia savo eilės teismuose. Aišku, kad tai tik kovų prieš piratus pradžia, nes šie skaičiai juokingai maži.

Bet už šitų 13 bylų esantys skaičiai – visiškai kitokie, keliantys klausimus, ar kartais antipiratai nekliedi, apsiuostę kokių nors narkotikų. Ar kartais ne kokie nors tripai jiems dedasi. Bet aš jums pasakysiu dar apie tai atskirai apie narkotikus ir kliedesius. O pirmiausiai pasakysiu apie skaičius.

Ha! ha! I am using the internet!!!

Realybė yra labai paprasta: nesustabdysi upės bėgimo. Bet kokios užtvankos tepristabdo reikalą laikinai, o paskui srautas ima bėgti per viršų.

Kaip aiškėja, Prancūzijos internetų persekiotojai dar birželio mėnesį spėjo išsiuntinėti grasinimus daugiau, nei milijonui interneto paslaugų (t.y., prisijungimo linijų) pirkėjų. Nors naujienos sako, kad baudomis už nelegalias dainas nubaustas tik vienas žmogus, daugiau, kaip 100 tūkstančių interento paslaugų pirkėjų jau laukia antro įspėjimo. Tai nuo tada, kai Prancūzijoje įsigaliojo tasai trijų kirčių įstatymas (jis buvo priimtas 2010 spalį).

Kad susigaudytumėte, kokie tai mastai, tai Prancūzijoje gyvena apie 65 milijonus žmonių, yra 50 milijonų interneto vartotojų ir apie kokius 20-25 milijonus interneto linijų pirkėjų. Taip, tai reiškia, kad įspėjimai išsiųsti maždaug kas dvidešimtai internetą turinčiai šeimai. Ir tai – tik pradžia, nes sekimas ir kontrolė dar toli gražu nepriartėjo prie tų totalinių mastų, apie kuriuos galime įtarti.

Daugeliui jau seniai klausimų tokių kyla įvairiausių. Pavyzdžiui, kas bus su keistai intensyviai per visus galus pasaulyje imtais kišti antipiratiniais reguliavimais, pagal kuriuos už parsisiųstas dainas baudžiama būtų griežčiau nei už kokią nors vagystę? Arba kas bus su ta beprotybe, kuri vyksta patentų rinkoje (čia jau vien Apple verta prisiminti)? Arba kas bus, kai į paprastą flešiką po dešimties metų bus galima sudėti visą visų laikų muziką, knygas ir filmus? Arba kas bus, kai GMO platintojai ims skalpuoti ką papuola už savaime plintančius piratinius genus (nors, tiesą sakant, jau dabar jie tai daro)?

Arba paprastesnių klausimų irgi kyla: tarkim, kas bus, jei paaiškės, kad toje pačioje Prancūzijoje dauguma žmonių yra vienokie ar kitokie piratai? Aš atsimenu kadaise matytus skaičius, kad Vakarų šalyse ~70 procentų interneto vartotojų turi nelegalaus piratinio turinio. O Lietuvoje tokio turinio turi kokie 90 procentų. Arba dar atsimenu kažkur matytus skaičius, kad Italijoje apie 20 procentų interneto vartotojų piratauja reguliariai. Tai kaip, gal čia reikia koncentracijos stovyklų?

Arba visai paprastai: kodėl gaunasi taip, kad autoriai kažkodėl neturi turtinių teisių į savo kūrinį, nes negali jo administruoti, kadangi tokia teisė jiems nesuteikta. O tas teises kažkodėl perima kažkokios keistos agentūros, kurios renka pinigus iš ko papuola, netgi kai tie autoriai, už kuriuos pinigai renkami, tų pinigų negauna. KPŠ?

Aš suprantu, kad tai, ko aš čia klausiu – tai apie kliedesius, kuriuos matome realybėje. Tai klausimai apie kliedesius, kurie kilo iš pagrindinio kliedesio, kuris vadinasi intelektinės nuosavybės koncepcija. Pagalvokim apie esmę: KPŠ yra intelektinė nuosavybė? Kas tai? Mintys gali būti kažkieno nuosavybė? Jausmai gali būti nuosavybė? Žodžiai, sakiniai ir raidės? Ar nesukelia tai minties, kad visa autorių teisių sistema yra paremta tiesiog kažkokiu aiškiu briedu?

Aš čia apie štai ką: portalas Balsas.lt praneša, kad kažkokiam Vytui Simanavičiui, galimai susijusiam su LANVA, yra pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, arba neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Gerbiami ponai ir ponios, man kyla keistos asociacijos. Aš negaliu sakyti, kad tai netikėta, bet galiu tik pasakyti, kad tai yra stebėtina. Ir man tai daug ką sako. Ponai ir ponios, paaiškinkite man, kas čia per kliedesiai.