Aš gana neseniai rašiau vieną tokį didelį straipsnį apie psichoterapiją – tiesiog įvadą į visokius svarbiausius psichoterapijos konceptus. Turiu pasakyti, kad straipsnis man sekėsi sunkokai – aš jį publikavau bloge tik todėl, kad supratau, kad jei nepaleisiu, tai jis taip ir kabos. Ir paskui dar kelis kartus tą straipsnį taisiau ir pildžiau. Gal būt kažkiek netgi sau pačiam – jis per tuos pildymus išsiplėtė keleriopai.
Viena iš temų, kurias kabinau – tai buvo Sylviane Cannio ir Viviane Launer Evolution loops teorija. Lietuviškai tai būtų pokyčių kilpa arba evoliucijos ciklas – ta seka, kuria einame, kai peržiūrime savo gyvenimo patirtis, mokomės iš jų, susitaikome su traumomis ir praradimais, o paskui mokomės gyventi kitaip, su nauju požiūriu į viską. Šią teoriją man kadaise išdėstė Audrius Matiukas, psichologas, vienas iš ryškiausių coaching ekspertų visoje Lietuvoje.
Mano pateikta schema buvo kraštutinai supaprastinta – tiesiog taip, kad išsyk matytųsi patys principai: mes patiriame gyvenimo lūžį, paskui pripažįstame, dėl pripažinimo kurį laiką atrodo sunkiau (krentam žemyn), tačiau paskui, per savo gyvenimo peržiūrą, grįžtame atgal, o tada imame mokytis kažko kito – taip atrandame kažką naujo, dėl ko mūsų gyvenimo kryptis pasikeičia – iš smukimo mes pereiname į kilimą aukštyn, o paskui pradedame gyventi laimingiau, nei iki gyvenimą mums griovusių dalykų.
Audrius Matiukas man davė schemą, kuri visiškai detali ir su visais paaiškinimais. Ji yra profesionali – tinkama ir tiems, kas patys psichoterapija užsiima, ir tiems, kas užsiima savo pačių gyvenimo pokyčiais. Ta schema, nors ir atrodo paprasta, yra verta ne šiaip pažvelgimo, o bent kelių valandų labai rimtos analizės, žiūrint kur kokius tikslus verta sau nusistatyti ir kokius metodus taikyti kiekviename taške. Iš jos tikrai labai daug galite atrasti. Leidus Audriui, aš dalinuosi šia schema su jumis.
Nuo savęs norėčiau pridėti dar kai ką: žvelgiant iš transakcinės analizės pusės, visi šie pokyčiai yra labai labai susiję su Vaiko ir Globėjo rolėmis. Pirmas sprendimas įmanomu tampa tik tuomet, kai Globėjas leidžia Vaikui būti silpnu, priima jį ir atleidžia jam viską, be jokių išlygų (nepriimtas sprendimas – tai Vaiko patiriamos krizės neigimas). Antras sprendimas įmanomu tampa tuomet, kai Globėjas patiki Vaiku, jo noru gyventi, jo jausmais ir tuo, kad Vaikas yra toks stiprus, kad juo galima remtis savo gyvenime. Abu sprendimai būna labai sunkūs – Globėjui jie atrodo neteisingais, neįmanomais ar netgi absurdiškais. Taip, visa kilpa yra pirmiausiai Globėjo (vertybinės asmenybės dalies) pokyčiai – būtent todėl čia kalba ir eina apie vertybių pasikeitimus.
Continue reading →
