Category Archives: Politika

O kaip gi be politikos?

Dar kartą apie minimalius atlyginimus

Aš jau rašiau, kur link einama su minimalių atlyginimų didinimu. Du metus besitęsęs konservatyviausias ekonomikos reguliavimo procesas, kurio metu buvo bandoma sumažinti darbo jėgos kainą, sukuriant bent jau šiokį tokį Lietuvos konkurencingumą, t.y., vykdant vidinę devalvaciją vietoj išorinės, dabar turėtų virsti fiasko. Visos pastangos – šuniui ant uodegos.

Kodėl? Ogi todėl, kad artėja rinkimai į savivaldybes. Ir priversti dabartinę valdžią padidinti minimalius atlyginimus – kaip tik idealus momentas. Nes valdantieji nedrįs nedidinti. Dar daugiau – jie nedrįs padaryti to, ką seniai reikėjo padaryti – išvis atsisakyti minimalaus atlyginimo reguliavimo. O kas daro šitai? Labai įdomios jėgos – trišalės tarybos atstovai. Profsąjungos ir kelios turtingiausių magnatų grupuotės.

Pastebėkim, kad vadinamieji „darbdaviai“, esą susitarę dėl atlyginimų didinimo ir net menamai tai palaikantys – tėra visiška darbdavių mažuma. Ta grupė vargu ar atstovauja nedidelius verslininkus, tesamdančius vos po keletą žmonių, nei didžiausius Lietuvos darbdavius, tokius, kaip, pvz., Maxima. Taip, aš esu kritiškai Maximos grupės atžvilgiu, bet tai išties didžiausias Lietuvos darbdavys, tad būkim teisingais – Trišalėje taryboje atstovaujami neaišku, kokių grupių interesai. Ir tas „nacionalinis susitarimas“, kuriuo kadais buvo mosuotas – neaišku, kieno susitarimas su kuo.

Niekas nevaržo jokio darbdavio didinti atlyginimus. Įdomu tada, kodėl kažkokios ten verslo konfederacijos, atstovaujančios kažkokias specifines verslo grupes, nori ne pačios didinti atlyginimus, o prašo, kad tai padarytų valdžia? Aš jau nekalbu apie profsąjungas, taip įdomiai apsireiškusias kadais per Sausio 16. Aš jau nekalbu apie tai, kad tas mūsų profsąjunginis tęstinumas – dar iš sovietmečio.

Profsąjungos nori padidinti minimalius atlyginimus – tuos, kuriuos gauna blogiausiai, neretai – dar ir tingiausiai dirbantys, tie, kurie ir yra verti pačios mažiausios algos. Nori padidinti atlyginimus kaip tik tiems, kam ir taip sunkiausia rasti darbą, tiems, kurių ir taip minios. Neverta abejoti – pinigai neatsiranda iš oro, tad ir šiuo atveju jie neatsiras. Prievartaujami verslininkai tiesiog sumažins darbuotojų skaičių. Tie, kurie negalės sumažinti – bankrutuos. Ko siekia tos profsąjungos? Dar didesnės bedarbystės? Jau ir taip bedarbystė muša visus rekordus, kokie tik yra Lietuvoje buvę. Norim dar daugiau?

Aš turiu kitą klausimą: pvz., kokios nors šildymo kainos. Vieta, kur išties nesuvokiama kainodara ir visiškai nepaaiškinami pelnai. Kai kas iš pažįstamų sako, kad net šalčiausią žiemą, net su visomis kapitalinėmis išlaidomis krosnies pirkimui, teišleidžia porą šimtų litų ištiso namo apšildymui. Kai daugelis vilniečių šaltesniais mėnesiais sumoka 800 litų ar netgi dar daugiau – o prisiminkim, kad išorinių daugiabučio namo sienų plotas, tenkantis šeimai – bent keletą kartų mažesnis, nei individualiame name. Tad logiškai mastant, buto šildymo kaina vargu, ar turėtų viršyti 100 litų. Na, gerai, 200. Bet realybėje gauname 800. Iš kur tokios sumos atsiranda, pas kažkokią Vilniaus Energiją, kuri tą šilumą dar ir gamina elektrinėje, t.y., kaip elektros energijos gamybos atliekas?

Užduokim klausimą, kodėl profsąjungos nekovoja prieš šilumenininkus? Jei bent pora šimtų litų sumažėtų eilinio piliečio išlaidos šildymui, galutinis efektas žmogui būtų gerokai didesnis, nei tuo atveju, jei jam pora šimtų litų padidėtų kiekvieno žmogaus atlyginimas. Kiekvieno, o ne tik minimalią algą gaunančio. Ir tai būtų išlošimas be bedarbystės didinimo, be infliacijos auginimo, dėl to džiaugtųsi ne tik dirbantieji, bet ir pensininkai. Bet ar tai įdomu profsąjungoms bei kažkokiems neaiškiems darbdaviams, kišantiems planą, kuris dar kartą kirs per jau ir taip katastrofiškai nukentėjusią Lietuvos ekonomiką?

Yra ne sykį tekę girdėti, kad Vakaruose labiausiai korumpuotomis organizacijomis laikomos būtent didžiosios profsąjungos. O pas mus?

Sausio 13

Kažkada aš rašiau, kodėl nenoriu kalbėti apie Sausio 13. Trumpai tariant, todėl, kad tai tiesiog ne ta tema, kur labai norėčiau dalintis savo jausmais ar prisiminimais. Kita vertus, visgi aš noriu parašyt, ką galvoju. Gal tiesiog tam, kad lengviau būtų suprasti tiems, kas yra jaunesni.

Sausio 13 – tai tikrosios pergalės diena. Tikros, o ne vien deklaruotos nepriklausomybės diena. Tada dar tai neatrodė taip tikra, bet mes tuo tikėjome taip labai, kad buvome pasiryžę viskam. Praėjo pora dešimtmečių – ir mes jau ne tikime, o žinome. Tai atrodė labai naivu, bet labai tikra – stovėti kažkur gatvėje tam, kad tave galėtų nužudyti. Būtent tam, kad tave galėtų nužudyti. Kad nužudę, jie pralaimėtų. Ir jie pralaimėjo. O mes laimėjome.

Rytas Staselis siūlė pažiūrėti į Sausio 13-osios sąrašą, kuris Vikipedijoje kažkodėl pavadintas aukų sąrašu. Visi šie žmonės sąmoningai ėjo į kovą. Tai didvyriai ir didvyrės, sąmoningai pasirinkę mirtį vardan laisvės. Būtent tai reikia išvysti jų akyse – jose nėra aukos bejėgiškumo, jose yra valia atiduoti save vardan laisvės.

O dabar – viskas kitaip. Galim kalbėti apie įvairiausius to „kitaip“ aspektus – ir politinius, ir ekonominius, ir socialinius. Kas nors gali sakyti, kad „ne dėl tokios, blablabla“, o aš atsimenu vieną: mus buvo taip užveikę, kad buvo geriau mirti, nei gyventi okupacijoje. Tai buvo tiesiog pasirinkimas.

Būtent tai po Sausio 13 suprato Michailas Gorbačiovas – kad jam tiesiog teks žudyti tūkstančius, dešimtis tūkstančių, šimtus tūkstančių nesipriešinančių žmonių, pasirinkusių geriau žūti, nei likti vergovėje. Dėl savo pasirinkimo mes laimėjome.

Gal mes kartais paprasčiausiai nesugebam įvertinti to, ką turime.

Cirkelis su ponu Tomu Čyvu

Štai tokį atradau dokumentėlį (jau atleiskite už deminutyvus – nesusilaikau niekaip). Dokumentėlis vadinasi „Dėl galimų žurnalistų Tomo Čyvo ir Rimanto Varnausko padarytų profesinės etikos pažeidimų“ ir yra adresuotas žurnalistų etikos inspektoriui.

Jei norit, pasiskaitykit patys – http://www.prokuraturos.lt/LinkClick.aspx?fileticket=u5U7cr5txpI=&tabid=185

Taigi, viskas dėl poros straipsnių, kur paskelbti jokios ypatingos informacijos lyg ir neatskleidžiantys dokumentai. Gal tik tiek įdomūs, kad pagal juos galime daryti kokių nors išvadų apie Eglės Kusaitės bylos tyrėjų sąmonės procesus bei suabejoti, ar tik nėra taip, kad byla prieš Eglę Kusaitę besanti tokia, kaip čia pasakius… Įdomi.

Bet kas gi gaunasi? Paskelbus tuos porą dokumentų, prokuratūra paskelbia aukščiau minėtame pareiškime, kad, pasirodo (citata):

Nurodydamas įtariamųjų asmenų vardus ir pavardes, viešai skelbdamas nepradėtos nagrinėti teisme bylos procesinių dokumentų kopijas su duomenimis apie konkrečių kaltinamųjų padarytus veiksmus, žurnalistas pažeidė įtariamųjų nekaltumo prezumpciją

O dabar spėkit (jei dar to rašto nespėjot perskaityti), kas, pasirodo, vis dar vadovauja bylai? Ogi ne kas kitas, o garsusis prokuroras Justas Laucius, ne taip jau seniai svaidęsis užuominomis apie tai, kad reikia kažkaip bausti tuos, kas drįsta abejoti VSD ar prokuratūros veiklos skaidrumu. Tasai prokuroras, kiek atsimenu, po to viešo pasisvaidymo užuominomis buvo lyg ir nušalintas nuo tyrimo, bet staiga taip įdomiai paaiškėja, kad, pasirodo, ne. Aš čia tik noriu priminti visiems Justo Lauciaus frazę, kurią jau gal kažkas užmiršo:

„Viešas Valstybės saugumo departamento, prokuratūros ir tyrimui vadovaujančio prokuroro dergimas, niekinimas ir žeminimas, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikoje gali būti nesilaikoma žmogaus teisių, nėra suderinimas su demokratinės visuomenės principais, turi nusikalstamų požymių, dėl to atitinkamai turi būti įvertintas“

Tekstus analizuojantieji turėtų atrasti ryškių struktūrinių-prasminių sąšaukų tarp pirmos ir antros citatos. Štai taip, pertranslaivus man gaunasi: noras, kad teisėsauga dirbtų skaidriai – nesuderinamas su demokratija. O paviešinimas dokumentų, pagal kuriuos galima spręsti, jog kaltinamoji yra nekalta – pažeidžia jos nekaltumo prezumpciją.

Taigi, kokias čia išvadas pasidaryti man iš šito? Gal, pagal aukščiau minėtą prasminę struktūrą – kad, pvz., „teisingumas nesuderinamas su teisėsauga„? Bent jau tokia save neigianti struktūra man lenda, kai bandau žiūrėti į teksto prasmę kiek semiotiškai. Na, tiesiog nepastebiu kitos struktūros. Jau atleiskit, bet nesigauna man čia nieko daugiau įžvelgt.

Aš taip stengiuosi nesidomėti visom tom politikom, tačiau nors pro kur – lenda tai pro šen, tai pro ten visokie cirkai ir cirkeliai. Trumpai tariant, nesinori nei nieko girdėt. Nors imk ir ieškok negyvenamos salos, į kurią galėtum pabėgti.

Kaip pabalsuoti už mūsų kandidatą į Davos

Štai instrukcija, detali, nes ten viskas taip pripainiota, kad kitaip ir nesuprasi. Skaitom, balsuojam, platinam kitiems! 🙂

Balsuokim už saviškį į Davos!

Trumpai tariant, būrio komentatorių dėka paaiškėjo, kaip tiksliai reikia daryti, norint pabalsuoti už mūsiškį kandidatą:

  1. Einam adresu http://www.youtube.com/davos
  2. Prisijungiam prie Youtube akaunto
  3. Prasukam puslapį apačion, kol surandam paieškos laukelį
  4. Įvedam žodį measurement į paiešką ir paspaudžiam ENTER
  5. Mūsų kandidatas surastas – už jį ir BALSUOJAM
  6. Išplatinam instrukcijas visiems pažįstamiems ir draugams 🙂

Balsuojam už savo blogerį į Davosą

Kur rašiau apie tai, kad reikia už GalvaŽmogųPuošia pabalsuoti – ne ten, pasirodo, balsuoti reikia. Kažkokiu neįtikėtinai iškrypusiu būdu viskas organizuota atskirame puslapyje, kuriame, atleiskit, man nepavyko pabalsuoti, nors ir stengiausi, kaip beįmanydamas.

Viso to puslapio nuoroda čia – paspauskite. Gal jums pavyks – reikia būti prisijungusiam su Google akauntu (kokiu nors Gmail) ir paspausti Like – nykštį viršun. Man, kiek benandžiau, ir su Google Chrome, ir su Firefox – nuolat sako, kad esu neprisijungęs, nors prisijungti bandžiau kokius 10 kartų.

Jei kam reikia platinimui (o platinkim, kiek galim), štai trumpa nuoroda – http://bit.ly/eRMhkf

Beje, nors mūsiškio idėja – puiki, panašu, kad užsieniečiai žaidžia nešvarius žaidimus – balsuoja, kas gali, prieš. Dabar už mūsų kandidatą vos 2 balsai už ir 4 prieš. Nors visiškas briedas apie ufonautus ten turi dešimtis balsų pliuso.

Upd.: pasirodo, tiesiog prastai organizuotas balsavimas. Visos detalios instrukcijos su iliustracijomis, kaip balsuoti – http://rokiskis.popo.lt/2011/01/07/kaip-pabalsuoti-uz-musu-kandidata-i-davos/