Politinių partijų pokyčiai

Noriu šiandien pasakyti apie kai kuriuos intuityvius vertinimus – kokios partijos kur ir kaip juda. Su trumpais komentarais – kas vyksta ir kodėl. Nes jau laikas apie tai pakalbėti, laikas ir viskas. Juoba kad ir paprognozuoti norisi, ir šiaip apžvelgti keitimusis. Prašau neįsižeisti, ką čia pamurkdysiu į realybę. Aš čia tik dėstau tai, ką matau.

Čia kažkokios Turkijos parlamentas berods. Jie ten kartais mušasi. Pas mus visgi nesimuša.

Tiems, kas klaus apie tai, kuo aš čia remiuosi, šituos dalykus aiškindamas – niekuo nesiremiu. Nenorit – neskaitykit. Ne, grafikų, simuliacijų ir matavimų nerodysiu. Ką praleidau?

Continue reading

Viešieji pirkimai

Kadaise labai labai seniai man teko susidurti su tokia situacija, kai įmonė perka krūvas visokios įrangos, bet tuos pirkimus darosi kiekvienas skyrius atskirai. Nes kiekvienas skyrius susigalvoja pats, ko jam reikia, ieškosi kur nusipirkti pigiau ir geriau. Tiesiog visi stengiasi. Vieni protingiau nusiperka, kiti ne taip jau protingai – visaip būna.

Žinote, kaip buityje pasireikštų viešųjų pirkimų dizasteris? Jei nežinote, tai įsivaizduokite, kad jus suėmė baisi tryda (kartais, deja, visiems pasitaiko), o dėl to nenumatytai padidėjo tualetinio popieriaus sąnaudos, o todėl jis netikėtai baigėsi. Ir dabar jums reikia pildyti krūvą popierių konkursui, kuris vadinasi „Vardenio Pavardenio užpakalinės angos valymo medžiagų pirkimo 2017 metams papildyom konkursas“, o paskui, po mėnesio, kai tas konkursas baigsis, jūs gausite kaltinimus dėl to, kad savo trydos nesusiplanavote iš anksto, todėl teisės tai daryti neturėjote. Štai taip veikia viešųjų pirkimų principai.

Problema toje įmonėje buvo labai paprasta: kadangi visi pirkosi viską kaip papuola, ten viskas buvo skirtinga ir viskas buvo nesuvaldoma. Įsivaizduokite, kad yra 100 darbuotojų ir kokie 80 skirtingų modelių kompiuterių, kuriuos gamino kokie 15 skirtingų gamintojų. Visiems matėsi, kad bardakas, bet visi nenorėjo su tais pirkimais nieko tvarkyti, nes atrodė, kad visvien nieko nesigaus.

Continue reading

Dar kartą apie Sodrą ir jos gelbėjimą

Kartais būna taip, kad paskaitai straipsnį, o paskui supranti, kad jei ir nepilnai, tai visgi didele dalimi tas straipsnis buvo atsakas į straipsnį, kurį pats parašei. Taip ir šįsyk gavosi: aš pamąsčiau apie tai, kas per situacija yra su Sodra, o paskui Delfyje radau straipsnį, kuriame buvo atsakas į tai, ką rašiau. Gal ir netiesioginis atsakas.

Čia ne Sodra. Čia patys atspėkit kas.

Neseniai Sodros patarėja Julita Varanauskienė paskelbė Delfyje apie tai, kad sodrūs akmenys nepelnytai skraido į Sodrą. Šiaip tai man kažkuo patinka jinai, nes stengiasi kažkaip apsaugoti įstaigą, su kuria susieta. Darbuotojų ištikimumas visada žavi, net jai pačios tokios įstaigos nežavi. Ir ji ten pasakoja apie tai, kaip Sodroje visi stengiasi, ir panašiai. Kai kokia nors organizacija atsiduria krizėje, visada norisi bent kažkaip pasakyti, kad ne viskas taip jau blogai. Kad yra kažkas, kas yra verta.

Nors bendari tai aš esu mažas žiurkėnas, tai gal čia tik įsivaizduoju, kad man didžiausios valstybės įstaigos atsakinėja straipsniais (primeskit – didinga Sodra atsakinėja mažam žiurkėnui). Aš tik uždavinėju durnus klausimus ir bandau sugalvoti atsakymus į tuos klausimus. Paskui tais atsakymais pasidalinu. Ir klausimais irgi kartais.

Išties tai, kas yra verta bet kokioje organizacijoje – tai žmonės, kurie stengiasi pasakyti ką nors gero apie savo įmonę, kad ir kokia ji bebūtų. Kad ir kokia iškreipta ir nenormali būtų sistema, kuri tą organizaciją kuria. Žmonės yra tie, kas sugeba netgi absurdą padaryti kažkaip darbingu. Kartais tai labai keista, bet tai žavi, net jei tie žmonės pasako ir visokių tarpusavy prieštaraujančių teiginių. Žavi šiuo atveju būtent tas noras tikėti, kad viskas ne taip prastai, kaip yra.

Pvz., visada žavi žmonių noras tikėti, kad čia ne Sodra sugalvojo iš daugiau kaip milijono žmonių nusigrobti privačiai kaupiamas pensijas, o kad kažkoks bankų ar kokių nors fondų sąmokslas kaltas, nes nenori atiduoti tų pensijų. Nes visos pensijos juk turi priklausyti Sodrai, kas čia gali nenorėti tų savo pensijų atiduoti?

Kai yra keli vienas kitam tiesiogiai ar netiesiogiai prieštaraujantys teiginiai ar šiaip kažkokie nesueinantys galai, tai reiškia arba klaidas, arba melavimą, arba kažkokias dar neatitiktis.

Žmogiškai šnekant, galima būtų visaip tuos Sodros ir išvis socialinio draudimo reikalus nagrinėti, bet kad kažkodėl vis fundamentaliai atsiremiam į kažkokius makaronus. Kaip pvz., dabar čia nauji valdantieji vėl kuria kažką, o vienas iš jų netgi sakė, kad padidins GPM, paskui gal dar sumažins Sodrą (matyt jei pinigų atliks), o dar paskui taikys mokestines nuolaidas už teleportaciją. Dar sakė, kad kažkas teleportavo kažkokį lazerį. Suprantate, ką tai reiškia?

Continue reading

Šiaurės Korėjos kariniai pajėgumai

Taikūs Šiaurės Korėjos traktoriai pasiryžę visais savo ginklais atremti imperialistų smūgį. Tuo tarpu JAV siunčia savo lėktuvnešį prie Šiaurės Korėjos, kad toji nesugalvotų daryti branduolinių bandymų ar vėl bandyti tarpžemyninių branduolinių raketų. Jūs suprantate, apie ką čia viskas? Taikūs kolūkiečiai ruošiasi karui – štai apie ką.

Kai kas nors pamato tokį vaizdą iš Šiaurės Korėjos, tai paprastai ima žvengti. Tiems, kas susigaudo, tie traktoriai atrodo daug baisiau už tankus: tai reiškia ne šiaip kariuomenę, o totalinę militarizaciją, kur netgi kolchozai yra paversti į realius karinius dalinius.

Tie, kas po Šiaurės Korėjos reikalus kapstėsi kiek giliau, žino kad atvejis čia ne toks, kaip kad Irako ar Sirijos. Šiaurės Korėja, nors ir visai nedidelė, nors ir neturinti resursų bei labai atsilikusi, yra košmariška šalis, kuri kariniu atžvilgiu yra labai nemaloni.

Įsivaizduokite, kad mūsų Lietuvoje yra 100 tūkstančių žmonių aktyvios kariuomenės (ir milijonas vis apmokamų rezervistų), kokie 10 tūkstančių dotų, bunkerių ir kitokių slėptuvių, negana to, kiekviename kaime yra įtvirtinimai bei sukarintas būrys su kulkosvaidžiais, granatosvaidžiais ir minosvaidžiais. Ir dar visur nenormalios krūvos ginklų sandėlių, kuriuose – kad ir pasenęs šlamštas, bet tas šlamštas tinka šaudymui ir jo daugiau, negu įmanoma įsivaizduoti. Ir dar visa tai – kalnuotoje teritorijoje, kur sunku pravažiuoti. Ir visa tai – Lietuvoje. Įsivaizdavote?

Aš suprantu, kad tai įsivaizduoti gana sunku. Štai todėl čia bus tiesiog apžvalga apie tai, ką ta Šiaurės Korėja turi ir ką ji gali. Ta pamišusi valstybė, kuri begalę laiko egzistuoja kaip kažkoks koncentracijos stovyklos ir tvirtovės hibridas, kuriame viskas skirta vien karui.

Continue reading

Naujienų apžvalga

Čia jums svarbiausios šio meto naujienos bus. Kad nereiktų daug kapstytis, ieškant. Išties tai labai norėčiau, kad man panašiai kas nors naujienas suvirškintų – tada gautųsi paprasčiau. Šiaip tai tų naujienų tiek padavė, kad aš net nesu tikras, ką išgirdau, o ką praleidau, o ką neteisingai supratau. Tiesiog kažkoks bardakas visiškas prasidėjo. Ar ir jums atrodo panašiai?

Brangūs pacientai, nereikia jums naujienų, kad nerėktumėte, pirma jums užklijuosime burnas, o paskui dar aminazino, nes reikia jus pagydyti. Neskaitykite naujienų daugiau.

United Airlines skandalas: debilavota JAV kompanija nutarė, kad viskas leidžiama, o kadangi avialinijas visada saugo teisėsauga, tai leidžiama netgi labai viskas. Pritrūko lėktuve vietų dėl overbukinimo – tai vietoje to, kad dar prieš skrydį aiškintųsi, nutarė išmesti keleivį tiesiai iš lėktuvo. Keleivis nesutiko, todėl jam sulaužė nosį ir vilkte išvilko iš salono. O paskui dar kompanijai užteko durnumo vaizduoti nekaltą avį ir kaltinti keleivį. Žodžiu, sutaupė 400 dolerių, išvilkdami keleivį, bet per dieną prarado berods 250 milijonų dolerių akcijų biržoje, o bendras vertinamas nuostolis artėja link milijardo.

Continue reading