Tag Archives: Internetas

Kodėl Google Plus jau laimėjo prieš Facebook

Aišku, kad tas Google+ yra fufelis vienu atžvilgiu – neturi jis pro kur integruotis su blogais. Nu nerandu aš, pro kur automatu postinti kažką į ten, kad nereiktų rankomis dėliot linkų į savo paties blogo postus. Čia abejonės nekelia, kad Google šiuo požiūriu kažkokį šūdą sumalė, kurį arba pataisys, arba visi blogeriai ir portalai bus ant jų pikti, ignoruos, todėl sėdės FB ir taip toliau. Bet visgi, deja, viskas priklausys ne nuo blogerių, o nuo to, kaip apsispręs didžioji dauguma. O ta didžioji dauguma dėjo ant tų visų API, automatizacijų ir panašiai – jie tiesiog masiškai registruojasi Google+ sistemoje, dėl ko pakvietimai į Google+ tapo supertopiniu reikalu. Todėl Google išdūchins visus blogerius ir dauguma jų, jei tik Google nesusimils, bus priversti rašinėti viską toje pačioje Google+.

Ir niekas niekur nesidės, o darys taip, kaip nuspręs Google. Nes šita kompanija su savo Google+ pavirto į monstrą, kuris jau laimėjo. Jiems paprasčiausiai nusispjaut į visus portalus, blogus ir taip toliau. Jie jau gali sau leisti viską. Tai sušiktas monopolistas, kuris monopolistu tapo dėl to, kad sukuria pernelyg gerus dalykus. Aš buvau teisus, kai rašiau apie tai, kad Google laimės. Ir jokie čia mano piktumai ant jų negali nuneigti to realaus fakto.

Aš jums čia dabar labai paprastai paaiškinsiu, kodėl Google+ jau laimėjo prieš visus. Net nekalbant apie supermalonią Youtube integraciją, kokios Facebook niekad nepadarys, ir nekalbant apie jokius ten Gmail, Picassa ar dar kokias nors integracijas. Google+ jau laimėjo dėl buko dalyko – savo ratukų, kurie kaip kokie narkotikai užsodins visus vartotojus labai greitai. Tai tie patys circles arba ratais vadinami dalykėliai, kurių visos galios dauguma dar neįsisavino. „Google ratai“ – įsiklausykite į dviprasimišką šios frazės skambesį ir įsisąmoninkit: tai ne dviprasmybė. Jūs dar nejaučiate, bet jūs jau negalite – pakanka to, kad jūs kartą tų ratų paragavot. Net nebūtina suprasti, kaip tai veikia ir kodėl. Pakanka, kad jūs paragautumėt – ir viskas.

Google+ duoda Facebook per nasrus

Čia tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Google+ yra šiaip gražesnis ir malonesnis, todėl suveikia, kaip antausis Facebook šlykščiai išvaizdai ir negražumui. O išties tai yra daug rimčiau. Dabar Facebook eina verkti į mažą tamsų kambariuką su baltu altorėliu, nes jau supranta, kad viskas, išmesta iš žaidimo ir eis dirbti prostitute į stoties rajoną, kur jai ir vieta, nes kūrvoms ne vieta internetuose.

Continue reading →

Microsoft nusipirko Skype už 8,5 milijardo dolerių

Matyt jau Microsoft nepakako susidraugaut su Nokia, kaip nepavyko ir savo telefonų prikurt. Tačiau už 8,5 milijardo nusipirkę Skype kompaniją, Microsoft turi šansą grįžti į rinką, iš kurios juos faktiškai praspyrė Apple iPhone ir visokie Android telefonai.

Akivaizdus faktas kiekvienam besidomėjusiam yra toks akivaizdus: GSM ryšys – jau atgyvena, mobilaus ryšio tiekėjai jau ima orientuotis į duomenų perdavimo tinklus, o kai ryšio greitis didelis, kalbantis nėra jokio skirtumo, prie ko ir per ką esi pasijungęs. Vakaruose plinta Skype telefonai, leidžiantys kalbėti per Wi-Fi – tiesiog internete, žymiai pigiau.

Steve Ballmer, Microsoft

Steve Ballmer jus užtikrintų: geriausias sprendimas visada tik iš Microsoft rankų

Skype didžioji stiprybė šiuo atveju yra tai, kad čia būtent Skype – su visais savo uždarais protokolais, dirbanti tiktai ten, kur numatė jos kūrėjai, nesuderinama su niekuo. Būtent toksai mechanizmas kažkada tapo viena iš Microsoft stiprybių (nors gandai sako, kad programavime Microsoft lyg ir turi keistenybių kažkokių). O man klausimas dabar toks: ar Microsoft pirks ir vegetuot pradėjusią Nokia?

Naujų paieškos šedevrų jūsų malonumui

Aš nežinau, kaip kitiems šiais laikais sekasi su Google (žymiai rečiau – kitų paieškos sistemų) atėjūnais. Pas mane, atrodo, eina daugiausiai kažkokie puspročiai. Kadaise apie tų puspročių paieškas jau rašiau, o paskui ir dar rašiau. Taigi, dabar dar šiek tiek atnaujinimo. Iš kas antros paieškos eilutės galima pasidaryti išvadą, kad Lietuva jau tapo kažkuo panašiu į didelę psichiatrijos kliniką, kurioje pusė pacientų tiesiog kliedi, o kita pusė – yra elementarūs silpnapročiai. Trumpai tariant, aplinkui vieni durniai. Gal su retomis išimtimis.

Štai jums Google susigalvotų SEO šedevrėlių naujų, sugrupuotų pagal esmines temas. Tiesiog atrinkti ir pagrupuoti raktiniai žodžiai bei frazės, pagal kuriuos kažkas atklydo, padedamas to paieškinio dirbtinio intelekto. Trumpai tariant, kai palyginu su ankstesniais rezultatais, tai apima jausmas, kad beprotybės aplinkui darosi vis daugiau. Bet gal net ne paieškoje, o žmonių smegeninėse?

Continue reading →

IT terminų lietuvinimas, praktinė sėkmės analizė

Pasimaišė man toksai pavyzdėlis – sąrašas neteiktinų kompiuterinių terminų, kuris tiesiog išskirtinis savo būdingumu, ypač gerai atspindintis tuos bandymus, kuriuos kalbainiai darė prieš kokį dešimtmetį (tiesiog tipiškai, tipiškai, aiškiai iš kokių 2000 metų išsaugotas). Labai įdomūs čia ne tik patys kompiuteriniai terminai, bet ir tai, kokius išvis žodžius kalbainiai tuo metu priskyrė kompiuterinei terminijai. Beje, visais atžvilgiais labai panašus savo turiniu, bet daug kartų didesnis – apie tą patį laiką su kalbainių palaiminimu išleistas kompiuterijos terminų žodynas. Tad minėtą sąrašą aš ir panagrinėsiu, kaip tipinį, ryškų ir reprezentatyvų pavyzdį.

Per dešimtį metų vieni naujadarai įsigalėjo, kiti – buvo užmiršti, tad labai įdomu retrospektyviškai pažvelgti, įvertinant, kokias klaidas kalbainiai darė ir kas jiems gavosi, o kas – nesigavo. Ir kodėl. Kaip sakoma – mokytis iš klaidų verta, o dar labiau verta analizuoti klaidų kilmę, priežastis. Buvau pateikęs truputį statistinio naujadarų kūrimo pjūvio, kuris rodo viską apibendrintai, tad verta pažvelgti ir iš kitos – atvejų analizės pusės.

Išsyk sakau, analizuodamas terminų įsigalėjimą, remsiuosi ne spauda (tą daro kalbainiai, pagimdydami eilinį savo demagogijų absurdą – pirma priversti kokį nors žurnalą rašyt nesąmones, o paskui skelbtis, kad tos nesąmonės, esą, prigijo, kaip įrodymą pateikiant medžiagą iš tų pačių išprievartautų leidinių). Remsiuosi tuo, ką girdžiu iš kitų žmonių, ypač – iš suprantančių IT. Jei nesutinkate ir girdite kitokį paplitimą – tai natūralu, IT terminija vis dar nėra stabili. Ir visų pastebėjimus norėtųsi sužinoti.

Continue reading →

Kas yra maginis mąstymas. Subalansuota IT žinovams.

Pas poną Užkalnį, kai tasai pasisakė apie GPS, visokių ten priėjo, kaip ir įprasta. Ir žinoma, ėmė, kaip įprasta, rašinėt pagal savo supratimą. Ten šiaip jau labai marga publika renkasi, tad komentarai dažnai džiugina ir linksmina. Ale šitas straipsnis buvo nuostabus – komentarus būtinai paskaitinėkite, pavyzdžiui, atrasit tokių marazmatikų, kurie iš 100 procentų atima 400 procentų ir gauna 25 procentus. Bet ir tai nėra toks stebuklas, kokį vėliau parašė kažkokia supermama šmaikštašiknė, pasivadinus Mamyčiuku. Aišku, neapsieita ir be diskursų apie psichiatrines ligonines ir panašiai, bet ne tai esmė.

Esmė yra maginis mąstymas, kurį šioji ponia pademonstravo taip, kad sunku būtų rasti geresnį pavyzdį. Štai tasai tekstas, įdomesnės vietos pabrauktos raudonai ir pažymėtos skaičiais analizei. Šiaip jau praktiškai visą tekstą čia galima raudonai braukyti, bet visgi pabandysiu konkrečius teiginius pabrėžt.

Tiesa, skaitydami, nesistenkit būti kritiškais duotąjam tekstui ar jo autorei. Pabandykit pagauti būtent tą mistinę, asociatyvinę, maginę logiką (aišku, jei čia išvis galim kalbėti apie logiką).

Nagrinėjamas maginio mąstymo pavyzdys

Kompiuteriai nuo pat savo gimimo turi kreivus laikrodžius, nes elektroninis laikrodis ne toks tikslus lyginant su mechaniniais1. Papasakosiu ir dar vieną dalyką (jei jau netikėsi, pasigooglink) – laikas slenka nevienodai2, tad tau, žmogui lėktuve ir palydovui orbitoje laikas skaičiuojasi atskirai. Kuo aukščiau – tuo laikas labiau „kreivinasi“3, tad banaliai kalbant tavo pėdos ir tavo smegenys sensta skirtingu greičiu. Šis skirtumas žinoma mikroskopinis, tačiau paėmus metus ar kitus – gaunasi jau sekundžių skirtumas4.

Yra dar toks dalykas kaip pasaulinis tinklas. Jei mokykloje bent kiek IT pamokų turėjai, žinosi, kad yra toks tinklo laiko protokolas (network time protocol)5, kuris laiką skaičiuoja nanosekundėm6, ir jam tie „laiko svyravimai“ jau nebėra tas pats. Kuo didesni laiko skirtumai tarp nutolusių kompiuterių, tuo ilgesni vėlavimai siunčiant duomenų paketus7, t. y. Youtube pradeda krautis lievai8.

Kiekvienas GPS palydovas savyje turi atominį laikrodį, kuriame dar papildomai yra ir softas koreguojantis „laiko driftą“, tad būtent GPS palydovuose esantys laikrodžiai yra patys tiksliausi pasaulyje9 ir būtent todėl su jais yra sinchronizuojami kompiuteriniai tinklai10, kad užklanio blogas padoriai atsiverstų.

Pirmieji palydovai į orbitą buvo keliami būtent reliatyvumo teorijai patikrinti11, tad aprūpinti laikrodžiais12. Ir tik vėliau, pastebėjus kad radijo bangos sklindančios iš orbitos paklūsta Doplerio efektui13 atsirado pašalinė palydovų funkcija – navigacija14.

Atvejo analizė, maginio suvokimo ryšys su realybe

Nesiūlau juoktis, nes išties čia nieko juokingo nėra (bendrai – reiškinys liūdnas, esu apie tuos durnius rašęs anksčiau). Greičiau – atvirkščiai, pilnavertė kunda-lakunda, kur žmogus, turintis tam tikras sąvokas (žodžių ir prasmių kompleksus), juos riša tarpusavyje pagal visiškai kitus, jam pačiam natūralius, tegul ir absurdiškai skambančius dėsnius. Aišku, galima tarti, kad kai kuriuose sakiniuose po kelis nusišnekėjimus ir pripainiota belenkas su belenkuo, bet pažiūrėkim, į tai, kaip tai veikia būtent rašiusiojo galvoje. Nuosekliai, pagal pažymėtus skaičiukais dalykus:

  1. Nusišnekėjimas apie ne tokius tikslius elektroninius laikrodžius – ne toks jau keistas, jei pasiaiškini, kiek plačiai jis paplitęs. Gal ir nustebsit, bet mažiausiai pusė žmonių galvoja, kad mechaniniai laikrodžiai yra tikslesni už kvarcinius. Žinote, kodėl? Todėl, kad mechaninis, o dar automatinis šveicariškas laikrodis kainuoja maždaug nuo 1500-2000 litų, o geresni modeliai – dar daugiau. Kvarcinis šveicariškas laikrodis kainuoja maždaug nuo 200 litų, jei tai Swatch ar nuo kokių 400-500 litų, jei tai viena iš entry levelio firmų, pvz., Grovana. Maginis mąstymas sako akivaizdžiai: jei brangesnis, reiškia, kad geresnis – vadinasi, tikslesnis. Tokie įsitikinimai apie laikrodžių tikslumą neretai pasitaiko net ir tarp šveicariškų laikrodžių savininkų.
  2. Diskursas apie nevienodai slenkantį laiką – žinomas, matomai, netgi bukiausiems pacukams. Nes Einšteino reliatyvumo teorija su skirtingai besisukančiais laikrodžiais ir jaunesniais už savo dvynius kosmonautais bent puse ausies girdėta bet kam. Žinoma, subtilybių apie tai, kad tie laiko poslinkiai pastebimi, tik priartėjus prie šviesos greičio, dauguma nežino, tačiau vėl suveikia maginis mąstymas: tai toks svarbus ir reikšmingas dalykas, juk visur apie tai rašoma – vadinasi, jei su laiku kažkas ne taip, tai jau matyt, kad reliatyvumo teorija.
  3. Su kalbomis apie aukščiau slenkantį kitokį laiką prasideda tolimesni maginio mąstymo etapai, kai prisideda ir supratimas apie tai, kad danguje viskas kitaip, ir, gal būt, kokios nors nerišlios mintys apie tai, kad Žemė sukasi, vadinasi, su ja ir mes, o aukščiau judesys gal greitesnis. Pirmos visai maginės prielaidos apie pasaulį ir laiką ima apaugti teoriniu antstatu.
  4. Ir vėl maginis mąstymas: laikrodžiai per metus pavėluoja ar paskuba keliom sekundėm – vadinasi, čia jau tas pats su ankstesniu teoriniu antstatu susijęs dalykas. Maginė teorija atranda sau patvirtinimų. Realybė niekam neįdomi, svarbu magiškoji teorija ir teorinė magija.
  5. Galų gale kalba pasuka link NTP ir panašumų magija ima veikti pilnu pajėgumu. Santrumpa NTP stebuklingu būdu susisieja su santrumpa GPS, o angliški burtažodžiai „network time protocol“ susisieja su burtažodžiais „global positioning system“. Svarbu ne sąryšis, o tiktai koks nors, visiškai nesvarbu, koks panašumas. Tai vienas iš ryškiausių maginio mąstymo bruožų.
  6. Ir vėl ima kilti kitos teorijos – atsiranda nanosekundės. Visiškai nesvarbu, kad netgi lokaliame tinkle neįmanoma gauti tokių užlaikymų (kaip pvz., net esant neapkrautam Gigabit Ethernet tinklui, perdavimo paklaidos eina mikrosekundėm, o praktiniuose lokaliuose tinkluose – kartais net milisekundėm, aš jau nekalbu apie Internetą, kur esu matęs užlaikymų, skaičiuojamų dešimtimis(!!!) sekundžių), svarbus tampa kuo ypatingesnis žodis ir jo susiejimas su kokiais nors kuo tikslesniais laikrodžiais. Vėl maginė logika.
  7. Ir toliau eina maginė logika apie tai, kad jei jau laikrodžiai skirtingai rodo, tai ir uždelsimai dėl to atsiranda. Maginėje logikoje, kurią svarbu suprasti, priežastis su pasekme puikiausiai gali kaitaliotis vietomis ar netgi išvis nesisieti. Nes maginės sąsajos yra maginės.
  8. Žinoma, kad paskui reikia atrasti ir kokių nors patvirtinimų iš realybės – štai ir Youtube pasiduoda magijai.
  9. O tada prasideda istorijos apie maginius žygdarbius. Paprasti maginiai reiškiniai yra tiesiog paprasti (tarkim, kokie nors pokštai su kortomis), tačiau didieji turi būti didingi. Todėl ir laikrodžiai palydovuose būna ypatingi – patys tiksliausi pasaulyje.
  10. Ir žinoma, vėl tai reikia susieti su kokiais nors kompiuteriais, internetais, Youtube bei NTP – štai taip kompiuterių tinklai ima sinchronizuotis su GPS. Juk GPS aparačiukai – tai tokie kompiuteriukai, tiesa? Tai ir visi kiti kompiuteriai turi sinchronizuotis kažkaip su tais aparačiukais.
  11. Galų gale vėl grįžtam prie reliatyvumo teorijų ir atrandam, kad visokie sputnikai buvo keliami toms teorijoms tikrinti. Ir GPS palydovai – irgi.
  12. Ir laikrodžiai palydovams buvo reikalingi tam, kad patikrintų reliatyvumo teoriją. Maginis mąstymas darosi savo išvadas.
  13. Galų gale dar prisimenamas Doplerio efektas, kuris aišku nesuprantamas, bet kažką bendra turintis su GPS ir kažkokiais ten signalais, vadinasi – ir su laiku, ir su Einšteinu, tai ir su reliatyvumo teorija, taigi, labai svarbus faktas, kuris maginiu būdu įrodo viską galutinai. Trumpai tariant, maginis mąstymas jau įsivažiuoja, radęs dar vieną atsparos tašką.
  14. Ir štai nuosekli maginės teorijos pabaiga: atrastas stebuklas, maginis būdas, kaip remiantis magija, sukurti kitą, jau mažesnę ir eiliniam žmogui pasiekiamą magiją, kuri jau leistų daryti tuos GPS prietaisus ir visus kompiuterius, etc.. Nesvarbu, kad kažką žinančiam žmogui tai atrodo kliedesiais – maginė teorija yra nuosekli, vientisa, turinti savo logiką.

Trumpai tariant, pažiūrėkim nekritiškai. Maginis mąstymas nėra koks nors nusišnekėjimas ar kliedesiai. Maginis mąstymas turi savo vidinę logiką, savo taisykles, tačiau jos paremtos ne kokia nors moksline faktų analize, o vien asociatyviniais mechanizmais. Jei kažkokie dalykai turi tarpusavy panašumų – vadinasi jie kažkaip susiję. Kuo tų panašumų (kad ir pačių banaliausių, vaikiškų) daugiau – tuo ryšys stipresnis. Ir svarbiausia – stebuklai bei priežastys. Ypatingai pastebėtinas 14 punktas: maži, suvokiamesni, prieinamesni stebuklai (kompiuteriai, internetas, GPS prietaisai, etc.) negali būti didelio, sunkiai suvokiamo, neprieinamo stebuklo (kosminių palydovų) priežastimi. Būtent todėl kyla toks ryškus diskursas apie tai, kad navigacija – tik pašalinė tų GPS palydovų funkcija. Priežasties-pasekmės ryšys visada aiškus: gaivališka, sunkiai suvokiama jėga sukelia smulkius reiškinius (dievybė sukelia lietų), bet niekad ne atvirkščiai.