paieška

Tag Archives: paieška

Google stagnacija jau prasideda

Aš jau spėjau užmiršti, ką norėjau čia parašyti prieš pusantrų metų, kai pamačiau pirmus fyntus, kuriuos ėmė išdarinėti Google – parašiau pavadinimą, o straipsnis taip ir liko kaboti tuščias, kaip priminimas. Paskui dar kelis kartus norėjau parašyti, bet vis užmiršdavau, ką anksčiau norėjęs buvau, tai taip ir liko kaboti tuščias daiktas, kaip priminimas. Ale šiandien parašysiu, nes atrodo, kad Google Reader uždarymas labai daugelį sunervinęs bus. Ir daugelis užduoda klausimą: kur migruoti?

Daugelis vartotojų pyksta ir nesupranta, kodėl čia Google uždarinėja tokias paslaugas, bet pirma imkim ir įvardinkim pagrindinį, svarbiausią faktą: Google žino, kad vartotojai pyksta. Ir uždarydami, jie puikiai žinojo, kad pyks. Ir jiems giliai monopenisualu*, ką jūs galvojate ir sakote, nes dėjo jie. Jie yra dideli ir jie gali sau leisti daug. Ir po kiek laiko dėl to jiems ateis liūdnos dienos.

Tiesą sakant, aš to Google Reader nenaudoju, todėl man turėtų būti nei šilta, nei šalta, tačiau šitas žingsnis yra didelis, negana to, jis yra labai gerai atitinkantis tą paterną, kurį pastebėjau. Ir tai visai ne kokie nors vartotojų poslinkiai ar koks nors Google senų paslaugų atmirdinėjimas, apie kurį šneka patys Google veikėjai. Ir tai nėra šiaip kažkoksai paprastas taupymas, kaip kažkas norėtų pavaizduoti, nes viskas yra truputį įdomiau.

Google dabar jau yra tokia kompanija, kuri daro, ką nori. Ji yra tokia didelė, kad tiesiog dėjo ant visų. Jei nusprendžia - jie ką nors nusiperka. Jei nusprendžia - uždaro. Ir niekur jūs nedingsit. Todėl jiems yra giliai monopenisualu, ką jūs galvojate apie Google Reader uždarymą.

Paternas paprastas: Google uždarinėja viską, kur tik yra galimybių integruoti ką nors su kuo nors. Aišku, išskyrus paties Google produktus.

Jau anksčiau, kai Google paskelbė apie krūvos kitų paslaugų uždarymus, pvz., Google Translate apribojimus, kad jo negalėtų naudoti pašalinės įmonės, čia jau buvo pradžia. Keistas dalykas buvo ir tai, kad Google vis žadėjo, bet taip ir nepadarė jokių priemonių, kad būtų galima automatais kažką parašyti į Google Plus. Paskui dar nutarė uždaryti Shopping Search API. Tai labai suprantama: kai esi vienintelis, galintis naudoti savo API, tai esi vienintelis, galintis kurti integruotus produktus. Todėl būtent pirmieji veiksmai, nuo ko prieš metus ar du viskas prasidėjo – tai ir buvo masiniai Google paslaugų API uždarinėjimai.

Šiaip jau šitai yra senas fokusas – kadaise Microsoft, būdami vieninteliais, kas žino Windows API, tapo vieninteliais, galinčiais kurti darbingas ofiso programas, o konkurentai su visokiais Word Perfect ir panašiais daiktais tiesiog paduso, nepaisant nei mažesnių kainų, nei didesnio funkcionalumo. Tokie metodai išties nėra konkurenciniai: veikiama ne per tai, kad vartotojas gautų daugiau, o tik per tai, kad yra kokios nors sąlygos, kurių neturi konkurentai. Gaunasi panašiai, lyg turėdamas katilinę, visus verstum pirkti bulves, nes kas nepirks – tiems šildymą atjungsi.

Neseniai mane sunervino kitas reikalas: Google labai įdomiai ėmė keisti paveiksliukų paiešką: gal šioji dar ne pas visus pasikeitė, tačiau nauji pokyčiai, kur užvedus ant paveiksliuko, neatsiranda po juo buvę linkai „more sizes“ ir „similar“, o paspaudus paveiksliuką, atsidaro ne paveiksliuko puslapis, o per pusę lango atsiranda kažkokia peržiūra – tai irgi simptomas: vietoje realaus funkcionalumo dabar jau kišami kažkokie dizainerių prikurti išgražinti fufeliai, kuriais naudotis tik nepatogiau. Spėkit, kas turi darytis įmonėje, kad vardan išvaizdos, būtų žalojamas produkto funkcionalumas?

Keista buvo ir to paties Google Plus evoliucija: pradžioje startavęs, kaip puikus, labai prognozuojamas socialinis tinklas, kuriame visada žinai, ką iš kokio rato matysi, dabar šitas daiktas naudoja kažkokius klaikius, dar baisesnius, nei Facebook algoritmus, pagal kuriuos visiškai neprognozuojamai ir labai prastai pats nusprendžia, ką tau rodyti, o ko nerodyti. Rezultatas – stebuklingais būdais tiesiog nepamatai kažkokių postų, kokius norėjai pamatyti. Keista buvo ir su kitkuo: pačioje pradžioje Google Plus buvo galima skaityti per RSS. Kur ir kodėl tokios galimybės dingo – irgi neaišku. Tiksliau, aišku – taigi kur tik RSS, ten ir integravimai. Jiems juk nereikia, kad kažkas Google+ skaitytų per RSS.

Tuo pat metu patys Google savo produktų integraciją daro per visur, kur gali. Youtube integruojama su Google+, Blogger – taip pat. Perdarinėjamas Google Calendar ima elgtis nevaldomai – kokie nors pridūrkai dabar gali prirašinėti jums visokių įvykių, kuriuose dalyvausite. Ir visa ta nelabai sveiko aktyvumo integracija daroma, uždarinėjat senas paslaugas.

Taip, čia yra labai aiškių pokyčių simptomai: kadaise buvusi kompanija, orientuota į vartotojus, Google perėjo į plato fazę, kur vyksta tipiški stagnuoti pradėjusioms korporacijoms būdingi pokyčiai. Pradedami naudoti Total Cost Cutting (TCC) metodai**, produktus ima reguliuoti marketinginiai svaigalai, matantys tik išvaizdą, bet ne vidurius, vykdoma unifikacija ir apjunginėjimas bet kokia kaina, kapojama viskas, kur tik kažkas kitas iš tavo produktų galėtų uždirbti (nes jei kažkas uždirba – tai matyt, kad vagia, ar ne?), statomos užtvaros visokiems konkurentams, o tuo tarpu klientai tiesiog užmirštami.

Google Reader uždarymas yra būtent toks simptomas: šis produktas yra aiškiai integracinis, jo vartotojai pinigus neša neaišku, kaip (išties tai aišku – per paieškos sistemos taiklumo padidinimą, ir labiausiai patyrusių, ekspertinių vartotojų įtaką, bet patiems Google veikėjams tai dzin, nes jie jaučiasi labai dideli), šitas produktas puikiai dirba su visais Google konkurentais, negana to, jis dirba su RSS.

Taip, vienas požymis, kuris bene bendriausias viskam, ką Google naikino per paskutinius metus – RSS palaikymas. Nes RSS leidžia integruoti pačius įvairiausius puslapius, net ir tarpusavy konkuruojančių įmonių. Ir Google būtent tą galimybę integruoti po truputį visur naikina. Dabar, jei norite RSS, turėsite migruoti į Google Blogspot (aka Blogger), kuris jau suintegruotas su Google Plus – nes jei jau skaitote RSS, tai skaitote blogus, o jei jau skaitote blogus, tai turite skaityti tiktai Google blogus. Ai, žinoma, kad taip – Blogger yra vienitnelė platforma, kuri automatais moka postinti į Google Plus.

Visur dabar daroma konsolidacija – visi akauntai apjungiami, viskas metama krūvon. Po truputį vartotojai stumiami link to, kad arba jie turės būti su Google, arba jie turės būti su Google, nes pasirinkimo jie neturi gauti.

Kova ne vardan vartotojo, o prieš konkurentus, vartotojų prievartavimas, TCC, ir taip toliau – tai tipinis stagnuoti ėmusios įmonės simptomas. Panašu, kad jie jau pametė kryptį. „Don’t do evil“ – jau irgi liko praeityje: ši įmonė jau nesidrovi kelti į pirmą vietą savo pačių Google+ įrašų, net jei tie neverti netgi išvis pakliūt į paieškos rezultatus.

Taip, Google vis dar yra visiški internetų valdovai***, bet jei mes gražiai nuspręsime, tai jie nudus greičiau. O dabar belieka paieškoti viskam alternatyvų – Google Reader, Gmail, Google Maps žemėlapiams, o svarbiausia – paieškai. Bet… O kur?

————-

* Žodį „monopenisualu“ labai gražiai Lietuvoje išplatino ponas Grumlinas. Jei kam nors neaišku, ką jis reiškia, tai išverčiu: tai reiškia „vienabybiška“. Tai yra vertinys iš maskvėnų kalbos į romėnų kalbą, kuris specialiai padarytas taip, kad visokie marginaliniai pseudointeligentai nesuprastų.

** Total Cost Cutting – labai populiarus tarp didesnės patirties neturinčių vadovų metodas – karpyti lėšas visur, kur tik nėra labai akivaizdaus ir tiesioginio uždarbio mechanizmo. Kartais, kai kompanijoje yra chaosas, o švaistymai yra pasiekę klaikius mastus, TCC padeda labai staigiai pagerinti finansinę padėtį ir padidinti įmonės efektyvumą bei fokusaciją. Bet daug dažniau (tur būt, kokiais 9 atvejais iš 10) TCC pats savaime tampa degradacijos priežastimi: nukarpoma ne tai, kas reikia, tad padėtis ima prastėti, o tada jau bandoma dar labiau karpyti viską, kas papuola. Bendru atveju TCC dažniausiai tampa požymiu, kad vadovavimu užsiėmė kažkas, kas nesigaudo pačios įmonės procesuose ir klientų poreikiuose.

*** Tiems naivuoliams, kurie įsivaizduoja, kad Facebook pralenkė Google, verta pasiaiškinti realybę: Google.com stovi pirmoje vietoje pagal lankomumą. Iš top-3 lankomiausių pasaulyje domenų 2 priklauso Google. Iš 25 pasaulyje labiausiai lankomų – Google priklauso 7. Goolge+ socialinis tinklas, kaip sako gandai, jau turi virš pusės milijardo vartotojų ir vis dar auga nesustodamas. Normalesnių Google paieškos konkurentų – iki šiol nėra. Internetinių video paslaugų rinkoje – Google (Youtube) dominuoja visiškai be konkurencijos. Elektroninis paštas – vėlgi Gmail. Žemėlapiai – ir vėl Google. Jie įlindę visur, kur tik įmanoma. Ir dar jie dar lenda į jūsų telefonus (Android) bei kompiuterius (Chrome).

Vėl paieškos atradimų – 2013 metų pradžiai

Jau daug kartų esu tai sakęs, kad durniai čia pas mane ateidinėja į blogą. Štai įsivaizduokit, kasdien čia kažko ateina po gal net kelioliką (o kartais netgi daugiau) skaitytojų, ir beveik visi – kažkokie durniai. Suprantate, net jeigu tarsim, kad ateina 10 per dieną tokių – tai padauginkim iš 365 dienų per metus ir kokių 5 metų – tai gausis 18250 durnių per tą laiką, kurį šitas blogas egzistuoja. Jūs suprantate gi, kad su tokiu durnių srautu kovoti beveik neįmanoma. Tai yra kiekiai, kurie netgi man yra pernelyg dideli. Tai yra tiesiog durnių armija, kuri mane puola. Jie manęs nekenčia, todėl ir eina čia su savo kliedesiais kažkokiais. Ir paskui dar jie stebisi, kai aš juos išbaninu, kai jie panašius kliedesius ima rašinėti man į komentarus čia.

Čia yra tie, kas mane suranda. Visas Internetas yra pilnas durnių.

Populiariausi durniai iš visų

Durnių skaičius yra nesuskaičiuojamai didelis, todėl vienintelis būdas su jais tvarkytis - tai juos praspirdinėti. Nes jie bailūs ir juos gasdina viskas.

Jau senokai pastebėjau, kad durnių yra dvi rūšys: reguliarūs durniai ir nereguliarūs durniai. Reguliarūs durniai kartojasi savo idiotizmais – ateina po keletą kartų visiškai nesąmoningus dalykus kažkur į Google parašę. O nereguliarūs yra unikalūs. Tai vat unikalūs aišku išvis būna kažkokie nevispročiai, o reguliarūs leidžia pasidaryti išvadas apie Lietuvos gyventojų intelektualinę sudėtį. Štai jums populiariausios tų durnių paieškos frazės:

Mistika matematika – taip, žinoma, kur tik matematika – ten ir mistika. Netgi 2+2 neaišku kam lygu matyt. Abstrakcija, žinote. O jei jau abstrakcija – tai ir burtai, magija, mistika ir dvasingumas. Psichotronai spinduliuoja skaičius ir sukelia smegenų vėžį.
Karštas komentaras – čia matyt toks komentaras, kuris mano bloge parašytas, nes jei pernelyg karštas ir neapgalvotas, tai jau žino visi, kur gali pakliūti, nes gailesčio čia nėra ir jums čia ne kokia vieša vieta, kad man rašinėtumėt nesąmones.
Putės niežėjimas ir panašios frazės apie lytinių organų niežulį – aš apie šitą reikalą išties kadaise parašiau, nes su šitais klausimais ateinantys visokie asmenys mane taip jau nukamavo, kad tiesiog parašiau apie putės niežėjimą ir viskas. Tai dabar garsiausias ir pasauliui žinomiausias visų laikų mano straipsnis.
Nealkoholinis vynas – kažkada gal ir esu minėjęs kažką apie tai. Tai išties yra dalykas, kurį rekomenduoju, nes alkoholis yra nesveika ir kenksminga. Ir dar būna ir bealkoholinė degtinė šiaip, bet ji išties į degtinę nelabai panaši.
Baisus negras – ar aš jums į tokį panašus? Jeigu taip, tai labai gerai, kad manęs bijote. Nes jei bijote, vadinasi, kad gerbiate. O jei gerbiate, vadinasi, kad mylite. O jei mylite, tai vadinasi, kad garbinate ir man meldžiatės.
Dalia Grybauskaitė jaunystėje – šito, atleiskit, nesuprantu visiškai, nes čia gal ir prasminga paieška, bet man rodos, kad Google čia absoliučiai ne į temą mano blogą randa. Kai bandau su Google ieškoti kažko tokio savo bloge, man kažkodėl ta fufeliška paieška duoda nuorodą į kažką visiškai savo tema priešingo. Tiesiog neadekvačiai priešingo. Netgi tiek absoliučiai priešingo, kad geriau jums to net neskaityt.
Vogr vogr – ke?
Kas yra Rokiškis Jebinovičius? – ponai ir ponios, čia yra įrodymas, kad jau visai nukvako kai kurie. Aš tokiems, kai tapsiu Visatos Valdovu, atkeršysiu, paversdamas juos mikrokačių snargliukais.
Pasaka apie strateginį planavimą – apie strateginio planavimo kai kuriuos dalykus rašiau kadaise, bet kad tai kažkam atrodo pasaka, tai dar vienas įrodymas, kad tie kažkas yra durniai.
Dvasingumo semiotinis modelis – čia gal kas nors turėjo omeny kokį nors psichotroninį ar astrologinį dvasingumo modelį? Tiesą sakant, semiotika prie dvasingumo derinasi maždaug taip pat, kaip burokai prie laikrodžių, tad čia nėra ką ir komentuot išties.
Katinas su akiniais – dėl šito jau nesistebiu. Visi, kas ieško kačių, daro tai kokio nors proto aptemimo metu. Man irgi kartą buvo kažkaip aptemęs protas, tai buvo ir pas mane apie kates-katukus kažkas.
Dvasios aristokratas – tai aš. Taip, pagaliau atrado maždaug du žmonės, kad aš esu tasai aristokratiškai dvasingas žiurkėnas, taip kad jau manęs vertintojų visgi yra. Bet visvien durniai, nes pinigų man nesumokėjo už tai kad aš toks puikus.
Tarybinio periodo parkas – čia yra ženkliška, nes jau Juros periodo parkas kažkam yra tolygus sovietmečio parkui. Tai žymi pasikeitusį žmonių požiūrį – jiems visokie komunistai gyveno dinozaurų laikais. Ir tai yra gerai, kad žmonės taip žiūri.
Baisus veidas – čia matyt jau minėto baisaus negro baisus veidas. Jei manęs bijote, tai meldžiatės man. Klūpėkite ir melskitės.
Darbo terapija – gal kada ir minėjau kur, bet tai įdomu, kad yra dar tokių, kam šitai aktualu. Irgi matyt kokie nors durniai, nugirdę kur nors Snežnevskio ir Makarenkos skleistų pasakojimų. Realiai darbo terapija tebuvo eilinis sovietmečio cirkas, kai sugalvota, kad psichikos ligonius ir šiaip alkoholikus galima priversti dirbti, o kad kažkas nepradėtų rėkti, kad ligoniai dirbti verčiami, tai ir buvo pavadinta darbo terapija. Nes kaip ten sakė tovariščius Leonidas Brežnevas, ekonomika turi būti ekonomiška.
Farsas meksikietiškai – ke?
Prakeiksmo nuėmimas – čia aišku, kad pas mane, o kiek man už tai sumokėsite, nes aš esu vienintelis tai mokantis padaryti kokybiškai ir neapgauti? Manęs burtai yra nenumaldomi, jie gali viską. Melskitės ir daužykite galvomis į grindis.
Ingrida Šimonytė blogas – vėlgi čia labai man keista, kodėl ponios Ingridos Šimonytės pas mane kažkas ieško, nes tai man rodos vėl kažkoks nesusipratimas. Bet jei jau taip, tai Ingridos Šimonytės blogas visai čia pat.
Supuvusios mašinos – o supelijusios ir surūgusios mašinos irgi domina? Deja, ne ten pataikėt.
Pyderai bent moka mylėti – čia aš nekomentuosiu, nes neišmanau nieko nei apie pyderus, nei apie meilę.
Rokiškis Rabinovičius yra Martynas Ramanauskas – KPŠ???
Skystas hamburgeris – KPŠ???
Žiurkėnas iš Palestinos – ke?
Žodis smirda – ke?

Tai vat čia jums visi nuo kažkada apsilankę daugkartiniai visokie paieškiniai lankytojai, jei neskaitysim dar menko ir mažumą sudarančio būrelio, kurie veda į paiešką ką nors iš serijos „Rokiškis Rabinovičius“. Vienok čia turiu pasakyti, kad kažkaip keistai pasikeitė tų paieškos reikalų veikimas, todėl matyt labai keistai gaunasi, kad dabar kitokie durniai eina jau, negu anksčiau. Bet faktas liko faktu, kad Google kažkokius puspročius pas mane varo, o tai labai kelia abejones, ar išties Google gerai veikia.

Continue reading →

Porcija šviežių paieškos atradimų

Kadangi laiks nuo laiko vis jums parašau ką nors apie tai, kaip mane atranda visokie puspročiai, tai manau, kad vėl atėjo laikas. Kadangi paskutinį kartą apie paieškos kliedesius rašiau vasarą, o dabar štai ir žiema prasideda – manau, kad laikas pasilinksminti visiems. O kita vertus, kadangi jau visus užknisau su visokiomis politinėmis temomis, tai juk tikrai laikas, tiesa?

Milžiniškas žiurkėnas šalia žmogaus skeleto

Jūs dabar žinote, ką jums daryti. Jums dabar telieka filosofiškai savęs paklausti apie savo būties beprasmybę. Tikėkite manimi ir jūsų gyvenimas įgaus naują prasmę, melskitės man ir aš jums atleisiu, niekingi žmogiūkščiai!

Štai ta proga jums ir duosiu naujų šedevralių paieškos perlų, kuriuos čia suneša visokie mikrocefalai. Kaip jau įprasti spėjau, pradėsiu nuo sisteminių marazmų – tokių, kurie daugiau ar mažiau reguliarūs. Kitaip tariant, ne vieno žmogaus patiriami ir ne vieno ieškoti. Taip galėsite sužinoti apie visokių puspročių ir nevispročių mąstymo procesus. Ta pačia proga pabandysiu į tas nesąmones ir atsakyti, jei pavyks.

Žinoma, kaip ir anksčiau, didžioji dauguma ieškotojų ateina čia, jau žinodami, ko ieško – tai tokios paieškos, kaip „Rokiškis Rabinovičius“, „Žiurkėnas Rokiškis“, „Rokiškis Popo“ ir panašiai. Bet kažkuri mažesnė dalis atranda šitą mano blogą kitais būdais. Vat tokiais:

Vidutinis penio ilgis Lietuvoje – prisiskaitę visokių kliedesių apie pimpalų ilgius ir jų prailginimus, kažkokie masturbatoriai ieško savo neurozėms įrodymų, galvodami, kad jų pimpalai yra per maži. Aš jums pasakysiu taip: kadangi smegenų neužtenka jums, tai niekas, ką pasakysiu, jūsų nepaveiks. Todėl žinokit, kad vidutinis pimpalo ilgis Lietuvoje, supermamų eksperčių duomenimis, yra 21 centimetras ramybės būsenoje. Ir jūsų pimpalas yra per trumpas, ir jums niekas jau nepadės. O turint omeny, kad vidutinis vaginos gylis tėra 5-7 centimetrai, tai su tais, kas turi vidutinį pimpalą, jokia moteris prasidėt nenorės, nes jai tiesiog viską išdraskys. Taip kad jūs bet kuriuo atveju niekada neturėsite lytinių santykių. Užmirškit apie tai.
Rokiškis Rabinovičius slaptažodis – berods kokį kartą-kitą skelbiau kažkokį straipsnį su slaptažodžiu. Matyt, kad žmonės nuo to pablūdo. Ai, taigi dar ir Sistemų administratorių diena buvo – taip taip, tasai Sysadminday 2012, kur kažkam gal kažko ir reikėjo. Nesakysiu aš jums jokio slaptažodžio, nes kas yra sisteminis administratorius, tam tenai ir taip viskas aišku bus be jokių ten slaptažodžių.
Filosofijos marginalas – čia gal irgi apie mane? Tai jei šito ieškojote, tai gal ir pataikėte, spėju. Nors gal ir ne, nes klausimas čia giliai būtovės slėpiniuose paskandintas. O gal kokį Kreivarankį kartais turit omeny? Tai jis, žinokite, ne marginalas, o tiktai kuklinasi.
Lytinių organų niežėjimas (ir analogiškos frazės „lytinių lūpų niežulys“, „ką daryti, kai niežti makštį“, „lyties organų perštėjimas“ ir pan.) – ką moterims daryti, jei niežulys kyla, esu rašęs. Ką daryti vyrams – matyt irgi plautis reiktų. Ir jei nepadeda – tai pasitikrinti gal nuo kokių nors ligų. Tarp kitko, kai kurie higienos patarimai, kurie subalansuoti moterims, tinka ir vyrams.
Stoties prostitutės išvažiavo – vat čia matyt naujiena rimta, nes tai viena iš pagrindinių paieškos temų, o visai keista tokia. Aš taip suprantu, kad Lietuva tobulėja ir dabar netgi bomžavotas narkomaniškas stotines kūrvas samdantys puspročiai jau irgi naudojasi internetu. Ir jie matyt patiria problemų, nes aiškiai tos prostitutės išvažiavo kažkur. Čia aš galiu tiktai pasidžiaugti, nes man dėl to visiškai negaila. Prostitučių klientams patariu pistis su suoliukais – tai ir žymiai saugiau, ir nemokama, ir, galų gale, tiesiog moralu.
Putės skutimas – nepatariu tuo piktnaudžiauti, jei nėra kokio reikalo. Taip, šiais laikais darosi visai įprasta skustis kūšį, tačiau oda tenai yra jautri, vieta yra subtili, drėgmės daugiau, nei kitur – todėl labai lengva pasigauti kokią nors infekcijėlę, kad ir paprasčiausius spuogus. O tai yra nemalonu. Todėl siūlyčiau pagalvoti apie natūralumą. Na, nebent plaukų būtų tiek, kad kasas pintis reiktų. Kita vertus, tokiu atveju gal pakaktų tiesiog apsikirpti?
Matriarchatas Rokiškyje – aišku, dar gerai, kad ne Kaišiadoryse, Radviliškyje ar dar kažkur. Taip, esu rašęs apie matriarchatą. Matyt, kažkam užkliuvo visgi, jei jau ieško žmonės.
Metalo sprogdinimas – čia labai paprastai: jei paimsite gabalą metalo, pvz., geležies ar aliuminio ir jį apsuksite izoliacija, o tada gerai daužysite plaktuku, tai tas metalo gabalas sprogs. Pabandykite. Čia tiktai kantrybės reikia ir tikrai sprogimas įvyks. Patikėkite manim. Svarbu tik daužyti pakankamai ilgai, tam reikia kantrybės.
Putės forma – dažniausiai ji būna ovali, apvali, kvadratinė arba trikampė, kiek rečiau – pailga, zigzaginė, spiralinė arba raityta. Neretai pasitaiko ir beformės, o kartais – netgi fraktalinės putės.
Breiviko lavonai – štai taip, einant laikui, vis labiau mutuoja ta niūri politinės beprotybės istorija, kurią kadaise truputį nagrinėjau.
Lakštingala bybys – žinoma, kad bybys. Ir dar tas bybys dainuoja ir čiulba. O dar čia galim spėti, kad lakštingalos savo bybiais moterims sukelia kokius nors romantiškus jausmus, todėl lakštingalų pimpaliukų paštetas turėtų būti vertinamas dar labiau, nei paštetas iš lakštingalų liežuvėlių.
Duskit pavidolei Rokiškis – čia kažkodėl jau man paties Andriaus Užkalnio frazes kažkas priskiria. Matyt kad irgi legendarėju. Greitai manęs ims žmonės bijot ir gatvėse atsisukinėt, reiks išvis urve slėptis, o pinigus uždirbinėti iš savęs demonstravimų cirkuose.
Kelių šiknapaukštis – čia aš pasidžiaugsiu, kad žodis „šiknapaukštis“ matyt krito žmonėms į širdis, tai jie dabar to žodžio ieško ir atranda. Ir gali būti, kad atradę, nesidžiaugia, nes daugelis save galėtų kelių šiknapaukščiu pavadinti.
Kas yra mąstalas? – ogi galva. Tiesiog Tarpukario kalbainių manymu, žodis „galva“ buvęs nevartotinu, nes panašus į rusišką „golova“, taip kad įtarti galima, jog skolinys, svetimas lietuvių kalbai. O kadangi kito žodžio galvai pavadinti lietuviai neturėjo, tai išradingi kalbainiai sugalvojo žodį „mąstalas“. Kaip matome, kalbainystė jau senais laikais buvo tapati beprotybei.
Ar Adomas Mickevičius mokėjo lietuviškai? – kiek teko girdėti, dažniausi pasakojimai būna, esą mokėjo, tačiau paties Adomo Mickevičiaus teiginiai leidžia įtarti, kad lietuvių kalbos jis nemokėjo visiškai.
Bulvių auginimo technologija profesionalams – nežinau, kodėl čia tokių dalykų pas mane bloge ieško, nors ta technologija gan įdomi. Esmė yra ta, kad didžiulę dalį bulvių savikainos sudaro bulvių kasimo kaina. O tai galima sumažinti, automatizuojant. Seni būdai, naudojant traktorius, yra neefektyvūs, o ir bulves žalojantys. Nauji būdai – kai bulvės (o ir kitos daržovės, pvz., svogūnai ar morkos) auginamos specialiuose tinkluose, kurie tiesiog iškeliami iš žemės – lieka tik nukratyt ir kraut sunkvežimin. Tiesa, nežnau, kiek tai daroma Lietuvoje.
Jūs visi durniai – taip.
Antidepresantai be recepto – o narkotikų be recepto nenorite kartais?
Narkotikai be recepto – taip, žinoma, be recepto. Šūdų pasirankiokit, išsidžiovinkit ir bus jums be recepto.
Rokiškis Rabinovičius Rolandas – ir ką?
Kubilius telekomo privatizavimas – deja, jūs painiojate. Lietuvos Telekomas buvo privatizuotas prie Gedimino Vagnoriaus.
Balsų skaičiuotojų karjera – žinoma, jei kažkam kažkaip tinkamai skaičiavo, tai gal ir karjeros gali kokios nors tikėtis. Bet šiaip jau tai nėra tokios pareigos, kur galima karjerą padaryti.
Greitas kreditas – aš labai tikiuosi, kad jūs pas mane kažkur gavote tinkamos informacijos apie greitus kreditus, kitaip tariant, apie lupikavimą ir lupikautojus.
Karstas su ratukais – kartą rašiau išties apie tą šiurpę, kur grabas ant ratukų, o iš jo išlenda Juodoji Ranka. Kaip paskui paaiškėjo, istorija apie Juodąją Ranką turi pagrindo – buvo nuo jos ir mirusių.
Bebrai išprievartavo moterį – ponios moterys, jūs supraskite, ko išties reikia saugotis. Netgi durniai žino, o jūs nesuprantate. Argi tai gerai? Saugokitės – nesiartinkite prie bebrų ir jau juo labiau neužsiimkite, jiems matant, nešvankybėmis. O tai žinot, kaip būna – susigalvoja kokia nors moteriškė pamyžt į upelį, nusimauna triusikus, pritupia – o koks nors bebras tik to ir telaukia. O paskui skundžiasi išprievartavimais, matote.
Kaip įsidarbinti be patirties – apie tai, kaip įsidarbinti, neturint patirties, kartą rašiau. Patariu paskaityti, tikrai pravers. Ir nereiks stradalint tada, kad niekas į darbą nepriima.
Uspaskicho agurkų receptas – spėju, kad pas mane jo nerasit, o ir kam jums to recepto reikia? Močiutiški būdai marinuoti agurkus – visada geresni už bet kokius gamyklinius. Tą ir rekomenduoju.
Su kuo geriau marinuoti mėsą – su actu, ar su citrinos rūgštimi? – be abejonės, geriau su actu: šis, kepant išgaruoja, mėsos skonis lieka natūralus. Citrinos rūgštis neišgaruoja, todėl mėsa lieka rūgštoka ir jei citrinos rūgšties bus per daug, tai turėsite problemų – mėsa bus rūgšti. Negana to, actas žymiai smarkiau marinuoja – citrinos rūgštis, su juo palyginus, yra visiški niekai. Taigi, išvada čia aiški: actas.

Kaip matote, kažkodėl pas mane ėmė eiti ne tik durniai, bet ir kažkiek žmonių su smegenimis, kurių yra absoliuti mažuma. Tai mane stebina, nes tai visvien daugiau, nei aš galėčiau tikėtis. Bet kita vertus, sisteminių durnių vis dar yra daug ir jie puikūs. Tačiau durnumas ir beprotybė – nesisteminiai dalykai savo esme. Todėl ir dauguma frazių tesikartoja vos po vieną kartą.

Continue reading →

Rokiškis Rabinovičius internetų atradimuose

Aš laiks nuo laiko parašau vis apie tuos puspročius, kurie skaito mano blogą, nes atranda jį kažkur Google paieškoje. Jie veda tokius kliedesius į paiešką, kad maža nepasirodo. Kartais jie taip mane atkakliai skaito, kad aš netgi iš dūšios mielaširdystės jiems nutariu pagelbėti, kaip kad tuo atveju, kai parašiau specialiai netgi straipsnį apie tai, ką daryti, jei kyla putės niežėjimas. Bet visgi visiems neparašysi, taigi, ir nebandau.

Štai šiandien jums duosiu tuos savo perlus, kurie per paskutinius kelis mėnesius atėjo. Taip, dauguma ateina pagal visokias nesąmoningas paieškas – prieš kelis mėnesius jau rašiau apie panašius ieškotojus. Nėra čia pas mane normalių lankytojų – geriausiu atveju panašūs į mane bepročiai. Bet būna ir blogesnių.

Nieko nesuprantu, jūs varote mane iš proto su savo klausimais

Kaip paprastai, pradėsiu reguliariais lankytojais – tai yra pagrindinės mano blogo temos, pagal kurias šį suranda ir suranda ne kartą o bent kelis kartus:

Šūdina lakštingala – ši frazė kažkodėl tapo pirmąja, tiesiog tobuliausia. Nesuprantu aš to, bet tebūnie. Bet šiaip jau paaiškinkite man kažkas, kas per žmonės ir kodėl ieško internetuose šūdinų lakštingalų? Pastebėtina, kad šūdinų kėkštų ar zylučių neieško. Kaip ir šūdinų vyturėlių, varnėnų, vištų, ančių, žąsų ir kitų paukščių.
Hematogenas narkotikas – nesuprantu, kam čia užplaukė, bet atrodo, kad kliedesių lygis Lietuvoje yra labai nemenkas. Hematogenas turi savyje kažkokio džiovinto kraujo, todėl jį valgyt sveika, nes visokia ten geležis, mikroelementai ir taip toliau. Ir jis turi savyje daug cukraus, todėl yra skanus, saldus ir kaloringas. Labai rekomenduoju visiems.
Auksiniai liūtai Utenoje – čia išvis nesuprantu, nes tai išvis atvirkščias dalykas. Liūtai, tigrai, auksiniai, platininiai – gal ten kokie TV festivaliai vyksta? Bet prie ko čia aš?
Liudviko Andriulio blogas – tas ponas yra puikus, bet blogo, man rodos, neturi. Jei turėtų – reklamuočiau visiems. Bet vėlgi, kodėl čionai kažkas jo ieško? Argi aš kažkaip susijęs?
Putės niežulys – apie šitą jau rašiau ne kartą, bet mane šita ir panašios frazės visvien džiugina. Jaučiu, kad būsiu padaręs gerą darbą, kai parašiau apie tai, kaip su tuo niežuliu kovoti.
Žuvies tušonkė – atleiskite, bet nežinau tokio dalyko. Kas čia per naujos mados maisto gaminime? Anksčiau tušonkė buvo tiesiog kiauliena, tokie riebūs ir kaloringi konservai. Žuvies tušonkė skamba labai keistai, gal net durniau, nei žuvies karbonadas, žuvies steikas ar žuvies dešra. Durniai akivaizdūs.
Ilgai pistis grabe – aš berods kažkada esu minėjęs apie panašias frazes, kai rašiau apie tai, kad Adomas Mickevičius nebuvo lietuvis. Tik čia naudojama kažkaip neteisingai – originali forma yra palinkėjimas užsipisti grabais, nešantis savyje labai gilų prakeiksmą, nes grabas yra semantiškai atvirkščias įsčioms. Taip ar anaip, keista, kas per žmonės to ieško. Spėju, kad kažkokie keisti žmonės.
Aluje virtas Rokiškis – ponai ir ponios, aš į jus kreipiuosi. Jūs esate puspročiai. Aš jūsų nesuprantu, nes jūs kaip grybai, virti degtinėje. Jūs ką, prisigeriate, padaužote galvas į sieną, o tada einate į internetų paieškas? Ir paskui dar pas mane į blogą ateinate?
Šuo su akiniais – o katės su pačiūžomis nenorite? O delfino su dviračiu? O gal bebro su kulkosvaidžiu?
Bankinis pavedimas 1ct – neatsimenu, ar kada rašiau, ale yra toksai fyntas, kad mūsų bankai už į sąskaitą gautus pinigus ima mokestį. Tai yra nenormalu, bet jie tai daro. To pasekoje įmanoma realizuoti finansinį DDoS: padaryti krūvą pavedimų po 1 centą kam nors į sąskaitą, taip atimant iš žmogaus pinigus. Nežinau, ar kas nors taip yra kam nors daręs.
Landsbergis drąsos bebras – neturiu nei ką pakomentuot. Koks ryšys tarp bebrų ir Landsbergio?
Geriau mažinti atlyginimą ar dalį atleisti? – čia, turiu pripažinti, kad nors kartą gerai, kad atėjo pas mane žmonės, besidomintys vadyba, apie kurią vis rašau ir rašau. Tačiau klausimas savo esme yra labai blogas: jame nėra nieko apie verslo procesus. Jį uždavęs žmogus negalvoja apie tai, kaip vienoks ar kitoks atleidinėjimas paveiks įmonę. Klausimo potekstė akivaizdi: pinigų trūkumas, dėl kurio nesigauna išmokėti atlyginimų visiems. Tai reiškia, kad reikia didinti pinigų srautą, o jei jau įmonės krizė tokia, kad padidinti srauto nesigauna, reikia žiūrėti, kas tiesiogiai atneša pinigus, o kur tie pinigai tik dingsta. Tada jau reikia galvoti kaip panaudoti laisvus resursus kad tie, kas atneša pinigus, tų pinigų atneštų daugiau. Jei išlaidų mažinimas absoliučiai neįmanomas – verta pasitarti su pačiais darbuotojais. Dažnai jie padeda rasti visiškai neįtikėtinų, stebuklingų sprendimų.
Marinatas su Vytauto mineraliniu – neatsimenu, ar būčiau rašęs, bet pasakysiu paprastai: jei kas nors sugalvosite tokį briedą, kaip marinuoti Vytauto mineraliniu mėsą, tai turėkit omeny, kad tam, kad taip „marinuotą“ mėsą valgytumėte, turėsite būti tokie girti, kad neaišku, ar ją iškepti sugebėsite. Esu ragavęs taip „marinuotos“ – mineralinio suteiktas kartumas yra toksai šleikštus, kad vienintelis noras, kuris kyla – tai išspjauti tokį mėsgalį ir išsiskalauti burną.
Natalijos Zvonkės užpakalis – spėju, kad tiems, kas ieško pagal tokias frazes, neteks gyvenime pamatyti šio dalyko. Bet tokie tipažai mane džiugina – esu jau kadaise rašęs, kodėl aš žaviuosi Natalija Zvonke, tiksliau, dabar jau Bunke.

Turiu pasakyti, kad Google algoritmai aiškiai kažkaip pasikeitė – matau, kad puspročių pobūdis visai kitoks. Arba gal ne Google pasikeitė, o tiesiog puspročiams kažkokie nauji aptemimai užėjo. Bet taip ar anaip, kažkoksai pokytis matosi. Nežinau, ar į gerą, nes štai anksčiau lyg ir buvo aprimęs komunistuojančių idiotų srautas, o dabar štai vėl plūstelėjo – kai neseniai parašiau apie profsąjungų žalą ekonomikai, tai visą būrelį silpnapročių teko išbanint. Jau vėl ėmė kai kurie zyzti – „jei visus išbaninsi, tai neturėsi skaitytojų“. Čia aš tiktai primenu, kad man nereikia visokių skaitytojų, kurie nesąmones paskui rašinėja. Aš jums ne kokia žiniasklaida. Tai oficiali šio mano asmeninio blogo politika – fufeliams ir nepagrįstoms nesąmonėms čia vietos nėra. Jau tiems atvejams, kai kyla noras pašnekėt nesąmonių, tai aš ir parašau apie kokius nors silikoninius implantus – tada jau galit duot valios fantazijai.

Continue reading →

Rokiškis Rabinovičius per paieškos akinius

Aš laikas nuo laiko vis pasižiūriu į tai, pagal kokias paieškos frazes pas mane ateina įvairūs žmonės. Jau esu ne kartą apie tai rašęs, nes man su tokiais žmonėmis labai sekasi. Nes tiktai išimtiniais atvejais paieškoje mane suranda normalūs ir protingi žmonės, o dažniausiai ateina visiški puspročiai ar dar blogiau – kokios nors Justin Bieber gerbėjos. Tai aišku, kad tokios čia vos ateina, tai ir išeina. Kaip ir kiti visokie bepročiai. Nes aš jums pažadu, kad tokių kliedesių, pagal kokius mane suranda – tikrai nėra šiame bloge. Nes netiesa visa tai, kad aš rašau vien nusišnekėjimus ir absurdus.

Puspročių kiekis didėja ir didėja. Vieną dieną tie dibilai sukels pasaulio katastrofą ir viskas pavirs dūmais ir ugnies kamuoliais, po kurių teliks dykros. Bet išgyvens graužikai. Taip, jūs visi esate pasmerkti ir visa žmonijos baigtis jau seniai aiški.

Aišku, dažniausios frazės, pagal kurias mane randa – savaime aiškios. Pavyzdžiui, tokios, kaip „žiurkės Rokiškyje“, „Rokiškio prostitutės“, „Rokiškio pacukai“ ir panašios. Bet sveiko proto žmonių per Google paiešką čia visgi ateina ne tiek jau ir daug. Netgi normalių frazių apie šiaip Rokiškį beveik nėra kažkodėl. Arba tiesiai ieško Rokiškio Rabinovičiaus, arba kažkokių kliedesių. Tiesa, paskutiniu metu tarp visų tų frazių, kur aiškiai žino, ko ieško ir ieško tikrai manęs, ėmė dominuoti nauja – „žiurkėnas Rokiškis“.

Bet kad įrodyčiau jums viską, tai štai jums truputis dažniausių idiotiškų frazių, kurių čia kažkodėl ateina ieškoti tie, kas neieško Rokiškio, o ieško kažkokių kitų dalykų. Vat jums, eilės tvarka nuo populiariausių iki retesnių, bet visos – daugkartinės, t.y., ne vieno asmens sugalvotos:

Užkalnis Gražulis – matomai, ponas Andrius Užkalnis kažkam asocijuojasi gal su tokiu kitu veikėju, kuris yra seimūnas ir apie kurį pasakojami anekdotai bei palyginimai įvairūs. Petras Gražulis irgi yra tapęs politiniu personažu. Tik jei ponas Andrius Užkalnis tokiu personažu patapo savo noru ir grynai smagumo dėlei, tai Petras Gražulis matyt tapo savaime. Tačiau ko gero yra tokių, kurie nesupranta skirtumo, nes jiems tiesiog neduota suprasti. Tai natūralu. Bet kodėl tokie bukučiai eina pas mane? Ir kodėl paskutiniu metu tai tapo populiariausia paieškos fraze, pagal kurią mano tinklaraštį žmonės atranda?
Vokiečių snaiperiai – vienas iš tų grynai nesuprantamų atvejų, kai nežinau, kodėl čia kažką Google atveda. Spėju, kad kokie nors fašistai pridarė apie mane kažkokių SEO optimizacijų piktybinių. Kažkoks Google bombingas gal. Prisiminus tą atvejį, kur įvedi į Google „Grinevičiūtė“, o išlenda visai neaišku kas, tai nenustebčiau, jei kas nors čia klastingai man pridarė užuominų apie tai, ką man žada padaryt.
Protingas Chamas – čia jau tikrai ne apie mane, nes aš tą žmogų pažįstu ir žinau, kad tai ne aš, nors kelis kartus ir buvo pateikiama įtarimų, kad aš esą esu jisai. Tai galiu užtikrinti jus, kad tuos įtarimus pateikė tikrai neprotingi ir ne chamai, o dibilai. O Protingas Chamas tikrai yra protingas ir tikrai yra chamas. Aš tą jums galiu užgarantuoti visiškai. Ir jo galvoje yra toksai visokios informacijos ir kompramato archyvas, kad jei jis tą paviešintų, tai Lietuvoje būtų maždaug 1000 kartų daugiau isterikų, nei čia jų sukėlė WikiLeaks.
Kaip tapti protingesniu? – kai man daug kartų sakydavo, kad kovoti su dibilais yra beprasmiška, aš kartodavau, kad žmones reikia šviesti ir jie gaus galimybę tapti protingesniais ir susitvarkys savo bėdas. Ir štai jums rezultatas: viena iš dažniausių paieškų – tai proto paieška. Žmonės tikrai nori tapti protingesniais ir stengiasi. Mano gyvenimo tikslas jau pasiektas – Lietuva bando tobulėti. Ir aš dabar jau galiu džiaugtis, kad atsirado supratimas, jog proto reikia ieškoti, o bet kokia idiotiška nuomonė nėra savaime kažko verta.
Ant kalbainių dėjom – o čia aš dabar imsiu ir pasakysiu: nors aš ir ne kartą esu rašęs apie kalbainius, nedėčiau ant jų. Nes negalima tiesiog dėti ant kliedesių platintojų, reikia juos kaip reikiant pakratyti.
Didžiausias Zimbabvės doleris – taip, apie hiperinfliaciją ir šimtą trilijonų Zimbabvės dolerių rašiau kadaise. Bet kodėl žmonės ėmė domėtis Zimbabve? Gal su Lietuva lygina? Tai jei kam įdomu, priminsiu, kad biudžetų valdymas Zimbabvėje laikomas geresniu, nei Lietuvoje. Priežastis – negalimumas skolintis ir leisti infliacinių pinigų, atsiradęs dėl rinkos dolerizacijos, t.y., finansinė drausmė valdžioje. Čia jums atsakymas, kodėl Lietuvai išties reikia euro, tą kadaise įvardino pati Dalia Grybauskaitė: ne tam, kad būtų gerai, o tam, kad valdžiažmogiai nustotų taškyt pinigus į visas puses. Deja, Graikijos pavyzdys rodo, kad euro įvedimas pinigų taškymo nesustabdo, tad čia reikia mums pakoreguoti šitą idėją ir rimtai pagalvoti apie tai, kad Lietuvoje reikia įvesti dolerį.
Psichotronas – nežinau, kodėl, bet ateina kažkokie psichikos bangų ieškotojai. Matyt, plinta Lietuvoje iliuminatai ir driežažmogiai, kurie spinduliuoja į smegenis visokiomis bangomis ir psichotronais. Todėl žmonės ir ieško. Šviečiasi, domisi. Tai labai gerai. Pischotroninio ginklo panaudojimas prieš žmones sukelia visokias Eurovizijas ir naktines reformas, todėl kovokime prieš driežažmogius, stokime į Ktulu rėmėjų gretas! Tiktai Ktulu padės mums išsigelbėti!
Vidutinis penio ilgis Lietuvoje – WTF? Aš jums ką, bybių matuoklių pardavėjas? Jūs čia ateinate ir ką darote? Ko jūs čia ateinate, asilagalviai puspročiai?
Kedys Rokiškyje – WTF? Čia apie Drąsių Kedį, kiek suprantu? Kas čia per naujas gandas?
Graikija slepia mokesčius – jie ne tiek slepia, kiek švaisto mokesčius. Ir mūsų mokesčius irgi. Ir mūsų pinigus. Bet paaiškinkite man kas nors, kas dedasi žmonių galvose, kad jie susigalvoja tokį briedą, kad valstybė slepia mokesčius? VMI kovoja su mokesčių slėpėjais, o tie įtariami slėpėjai – tai visokios įmonės. O vat imtų VMI ir pradėtų kovoti su valstybe, nes ši slepia mokesčius. Čia net nesvarbu, ar absurdiška, čia juk savaime nuostabu būtų. Įsivaizdukim, ateina mokesčių inspektoriai į kokią nors ministeriją ir uždeda baudas už mokesčių slėpimą. Arba Seimo sąskaitas areštuoja. Nuostabu būtų. Aš apsidžiaugčiau.
Aurimas Guoga dievas – aš įtariu, kad čia yra kažkoks briedas, nes nežinau jokio Aurimo Guogos. Ir netgi pats savo blogo nesuradau pagal tokią frazę Google paieškoje. Aš įtariu, kad arba čia kažkas šposija, arba kažkam Google grybauja, arba tas Google Analytics yra visai jau gaidys. Beje, pastarojo dalyko neneigiu, nes ėmė labai šlykščiai daryt – perjunginėt prievartiniu būdu į kažkokią naują versiją, kuri visai lieva, o kai bandai naudotis sena – tai atjunginėja. Bet tai jau visai iš kitos operos tema, tad nesiplėskim. Nebent kas nors pasiūlytų man geresnį statistikos įrankį.
NLP Zuokas – vat šito aš nekomentuosiu, bet šitą jau patys sau pasiaiškinkite, išvadas pasidarykite kokias nors ir taip toliau. Nes šita frazė yra ne tiek idiotiška (nors nežinau, kuo čia mano blogas dėtas), kiek labai įdomi ir kelianti visokių minčių. Kas čia per tokie gandai įdomūs?
Kranas subinei plauti – tai vadinasi bide (kalbainiai greičiausiai siūlytų sakyti „bidas“ arba „bida“, bet jie tokių dalykų gyvenime nėra matę, o ir šiaip, drovisi jie apie panašius dalykus kalbėt). Labai geras, tačiau nelabai patogus ir vietos užimantis dalykas, nors kita vertus, palaikantis higieną ir taip toliau. Tiesa, apie tai tikrai juk nesu rašęs nieko.
Grybauskaitė ir Burokevičius – hmmm… Aš čia nieko nekomentuosiu. Nes jokių faktų apie tai, kad Dalia Grybauskaitė ir Mykolas Burokevičius būtų susiję, neturiu. Kita vertus, kadangi ne kartą su tokia paieška pas mane buvo atėjusių, galime spėti, kad konspiracijos teorija yra kažkiek išplitusi.
Gyvulių konstitucija – jei kas nors patikslintų, kokių konkrečiai gyvulių konstituciją turi omeny, tai gal ir galėčiau kažką apie tai pasakyti. Spėju, kad frazė gali būti susijusi su George Orwell „Gyvulių ūkiu“, tačiau pačios frazės atsiradimas labai man įdomus. Spėju, kad tokią frazę gali sugalvoti nebent koks nors besmegenis gyvulys. Matyt, Google paieška jau tapo prieinama netgi fermose.
Šortukai moterims – gal dar triusikėlių moterims pas mane ieškosite? Gal man atidaryti kokią parduotuvę internetinę – „Rokiškis style“, kur mano dizaino drabužiai būtų platinami?
Storas rudas airis – WTF? Kodėl storas, kodėl rudas, kodėl išvis airis, o ne britas, vokietis ar lenkas? Viena iš tų visiškai nesuprantamų man frazių. Keista yra tai, kad toli gražu ne vienas žmogus pagal tokią frazę mano blogą atrado. Gal čia kokios nors merginos ieško storų negrų Airijoje vedyboms? Deja, nei vieno panašaus nepažįstu.
Putės niežėjimas – čia ir anksčiau šita frazė jau buvo topuose. Todėl specialiai straipsnį apie putės niežėjimą parašiau. Už tą straipsnį daug žmonių man jau žadėjo, kad manęs daugiau neskaitys ir kad nuo šiol neturi daugiau priežasčių, dėl kurių užsuktų į mano blogą. Dar kai kurie skelbė, kad aš siekiu vulgaraus populiarumo. Tokios reakcijos mane įtikina, kad labai gerai padariau, todėl reiks laikas nuo laiko ir daugiau rašyti panašiomis temomis.
Vaizduoklis maigyklė tikri žodžiai – taip, tai tikri žodžiai. Įdomu yra tai, kad jau pasigirsta nedrąsių kalbainiškų pezalionių, esą tai buvęs tiktai kažkoks humoras. Jei nebūtų internetų, tai niekas negalėtų patikrinti ir kalbainiai jau galėtų pasakoti, kad ne jie šitus absurdus kišo. Panašiai jie dabar pasakoja, esą vielabraukis buvęs tiktai pokštu. Tik jų nelaimei internetai fiksuoja viską, tad naujesnių dėmių nusiplauti dangstantis mitais, jau nepavyks.
Linux yra gaidys – keista, bet anksčiau visokie kompiuterastai į mano blogą lyg ir neidavo. O dabar lyg ir ėmė eiti. Čia galiu tiktai tiek pakomentuoti: kad žmogus galėtų pagrįstai pasakyti, jog Linux yra gaidys, jis turi turėti labai aukštą kvalifikaciją. Bet tokią kvalifikaciją turintys panašių dalykų Google paieškoje neieško. Taigi, jei ieškote panašių dalykų ir atėjote į mano blogą pagal šią frazę, tai aš jums šimtu procentų garantuoju, kad gaidys yra ne Linux, o jūs asmeniškai.
10 išgamų – WTF? Kas nors man paaiškinkit.
2000 dešrų rinkinių – šito juo labiau nesuprantu.
Beata Nicholson nuoga – čia tiesiog negaliu nieko pakomentuot, nes net nežinau, ką sakyt, bet matomai gerbėjų ideali moteris turi nemažai, jei jau net ir mano niekam neįdomų blogą pagal tokią frazę atkapsto.
Dalius žudo – ke? Tiesa, čia norėčiau patikslinti, ar žudo asmenis, kurių vardas yra Dalius, ar kažkoksai Dalius kažką žudo?
Grybas putė – ke? WTF???
Kaip praplatinti nuorodą? – Ke? Nesupratau visiškai nieko.
Mankurtiniai eurodebilai – nežinau, ar apie tokius esu kada nors rašęs. Tačiau vienas toksai pažįstamas skleidžia teoriją, kad yra atsiradusi nauja puspročių rūšis: panašiai, kaip sovietmečiu propaganda išperforuodavo kai kuriems žmonėms smegenis ir tie imdavo tikėti komunizmo pergale, tapdami sovietžmogiais, taip ir šiais laikais atsiranda europinių tikinčiųjų – eurodebiliškų mankurtų. Kitaip tariant, nors tikėjimai ir skirtingi, mechanizmas galimai tas pats, o pati idiotų grupė – irgi analogiška. Sakyčiau, tokioje teorijoje yra labai nemažai racionalaus pagrindo.
Plastinės chirurgijos aukos – matyt, problema paplitusi, kad čia žmonės tokių dalykų ieško.
Šemeta 11 mėnesių nėštumas – Ke? Algirdas Šemeta nėščias ir 11 mėnesyje? Kas per gandai?

Tai tiek jums reguliarių kliedesių, pasikartojančių. Tačiau tai dar ne viskas, nes unikalūs kliedesiai yra unikalūs. Ir todėl čia jums bus žymiai geresnė porcija absurdo dabar, nes tai bus unikalūs idiotizmai, visiškai rinktiniai. Kai kurie jų išvis yra absurdiški, o kai kurie kiti sukelia gilų kognityvinį disonansą, kai pabandai suprasti, ką galvojo tie žmonės, kurie šitų nesąmonių ieškojo.

Continue reading →