Norvegiška liga – komunistiniai naftos spąstai

Kažkada, man rodos, esu šį bei tą rašęs apie tai, kaip gamtiniai resursai žlugdo valstybes. Štai olandiška liga momentaliai tapo klasika dar prieš pusę šimtmečio: anuomet atradę pas save dujas, olandai susidūrė su tragiškai greitu darbo jėgos brangimu, kuris baigėsi tuo, kad ne tik pastrigo eksportas, bet krito net ir pragyvenimo lygis. Žodžiu, atlyginimai dideli, bet kainos kyla dar greičiau, o dėl to kyla poreikis didesniems atlyginimams, o jau dėl to ima rastis dar ir bedarbystė. Olandija tik per plauką išvengė kolapso.

Kai kuriose šalyse ekonomika yra valdoma socialistiškai. Norvegija yra viena iš tokių valstybių.

Kai kuriose šalyse ekonomika yra valdoma socialistiškai. Norvegija yra viena iš tokių valstybių.

Dar didesnė katastrofa, radus iškasenas, ištiko Nauru salą: anie ėmė kasti fosfatus, tapo turtingiausia pasaulio valstybe, baisiausiai investavo į savo ekonomiką, statė viešbučius, steigė mokymo įstaigas, norėjo tapti pasauliniu stebuklu, tačiau pasibaigus iškasenoms, visvien nuėjo į bankrotą. Aišku, jie žinojo, kad taip gali atsitikti, todėl kaupė rezervus, tačiau absurdiška pseudoekonomika davė rezultatą – visos santaupos buvo labai greitai iššvaistytos. Panašiu keliu eina ir pasauliniu turto simboliu tapęs Dubajus – irgi kiša pinigus į neaišku ką, o kai baigsis nafta, tai baigs kaip ir visiems kitiems.

Continue reading

Prezidento rinkimų IV turas – pereiname prie analizės

Balsuokite ir laimėkite!

Balsuokite ir laimėkite!

Taigi, pradedame jau IV, aršiausią rinkimų turą. Pirmas turas buvo stebinančiai įdomus savo kandidatų gausa, antrasis turas iš esmės sustatė taškus virš „i“, o trečiasis – jau ėmė rodyti kai kurias įdomias tendencijas. Gal būt kai kurios iš tų tendencijų yra dar ir susijusios su paskutinio meto įvykiais, tačiau apie tai – atskirai.

Pasakysiu trumpai: iškrito tik vienas kandidatas – Andrius Mamontovas. Likę – vėl pagal ankstesniuose turuose minėtą 80% schemą. Žinoma, galima būtų išmesti ir daugiau, bet čia yra dvi bėdos: viena vertus, man dabar sukilo noras tęsti šiuos rinkimus kuo ilgiau, nes mokslinis interesas ėmė žaisti, o kita vertus – du kandidatai (Andrius Kubilius ir Vygaudas Ušackas) yra tiek artimi vienas kitam, kad norisi visgi pažiūrėti, kuo šitai baigsis.

Beje, prieš jums balsuojant, išsyk atsakysiu į kai kurių čia vis uždavinėjamą klausimą* – „kodėl nėra tų ar anų kandidatų, o yra tokie kandidatai?“ Atsakymas paprastas: reikėjo balsuot ir platint tuo metu, kai vyko pirmas ir antras balsavimo turai. Nesistengėt – tai ir turite tai, ką turite. O kalbant paprastai, aš pats padariau viską, kad balsavimas išplistų kuo keistesniuose ir įvairesniuose internetų sluoksniuose. Kokie sluoksniai buvo aktyvūs – tokį ir turite rezultatą. Internetų nuomonės yra tokios, kokios yra ir jos labai skiriasi nuo tų nuomonių, kokias bando pavaizduoti visokie komentavimo botai.

Upd.: balsavimas baigėsi, rezultatai jau yra, o ir V prezidento rinkimų balsavimo turas prasidėjo.

Taigi, žemiau yra rezultatai ir čia pamatysite tų rezultatų analizę. Visgi, prieš skaitydami, būkite malonūs, pabalsuokite ir išplatinkite naują balsavimą kitiems. Tikslas – surinkti apie porą tūkstančių balsų, kad ir vėl susidarytų pakankamai didelė imtis, jog būtų galima kalbėti apie ganėtinai aiškias tendencijas.

Continue reading

Sugriuvo Maxima Rygoje, bet kaltų išties nėra

Šiek tiek jums gando apie tą Maxima pastato griuvimą Rygoje, kur žuvo virš pusės šimto žmonių: atrodo, kad ir vidiniuose sluoksniuose niekas neaišku iki šiol, kas reiškia, jog bėdos galėjo būti žymiai kompleksiškesnės, nei galima buvo spėti.

Maximos pastato projektas buvo tikrai gražus - projektinėje iliustracijoje matome, kad nuo pat pradžių jis kurtas, kaip galintis turėti apželdintą aikštę ant stogo. Bet matyt kažkas kažkur įvyko ne taip, kaip turėjo įvykti. (Latvijos architektų asociacijos iliustracija, pateikta čia jums be atsiklausimo jūsų informavimo tikslais)

Maximos pastato projektas buvo tikrai gražus – projektinėje iliustracijoje matome, kad nuo pat pradžių jis kurtas, kaip galintis turėti apželdintą aikštę ant stogo. Bet matyt kažkas kažkur įvyko ne taip, kaip turėjo įvykti. (Latvijos architektų asociacijos iliustracija, pateikta čia jums be atsiklausimo jūsų informavimo tikslais)

Sklando krūva versijų iš visokių internetų bei diskusijų, bet nei vienos tikrumas nėra labai aiškus:

  • Ant stogo sukrautos plytelės, kurių buvo apie 40 tonų – jų krūva turėtų sukelti gan lokalizuotą griuvimą (kažkokia stogo sekcija bumpteltų), o tuo tarpu griuvo viskas iš eilės, kas nesisieja su viena plytelių krūva.
  • Vandens perteklius, kuris susikaupė ant stogo, nes lijo lietus, o vandens nutekėjimas užsikimšo – čia ir vėl klausimas, ar tikrai stogas galėjo būti toks, kad neatlaikytų keliasdešimt centimetrų vandens?
  • Nekokybiškas betonas, paskaičiuotas gal būt tik tokioms apkrovoms, kaip pats pastatas – buvo gandų, kad kažkokie gelbėtojai tą pastebėjo. Bet čia ir vėl – po griuvimo gelžbetonis, ypač jei buvo statomos iš anksto įtempto gelžbetonio konstrukcijos, gali labai smarkiai susilpnėti. Kita vertus, jei silpnas betonas, tai pastatas turėjo skilinėti ir byrėti ilgai, bet to nebuvo?
  • Prasta hidroizoliacija, dėl kurios galėjo kažkur irti tas betonas ar galėjo būti paplauta kažkuri pamatų zona – gandai apie tai irgi pasirodė spaudoje. Kita vertus, paprastai paplauti pamatai ganėtinai lokalizuojasi – tikėtis būtų verta kokio nors nugriuvusio kampo, o ne stogo vidurio.
  • Konstrukciniai nepaskaičiavimai – tas irgi jau buvo įvardinta, kaip galima priežastis: jei kažkurios konstrukcijos pažeidžiamos vienoje vietoje, tie pažeidimai gali pradėti plisti taip, kad pastatas imtų griūti kaip koksai kortų namelis. Kita vertus, paprastai konstrukciniai pažeidimai linkę išaiškėti arba labai staigiai, arba per ilgą laiką ir iš lėto, o ne taip, kad stovėjo statinys du metus, o paskui tik bac ir subyrėjo.

Pats tas iki šiol liekantis neapibrėžtumas ir versijų kompleksas reiškia, kad griuvimo priežastimi galėjo tapti krūva susidėjusių faktorių vienu metu: gal būt kažkur betonas be perteklinės atsargos, gal kažkur kokie statybininkai paskubėjo ir armatūros nesuvirono, gal kažkur plytelės kažkokios ant stogo sukėlė lokalų pažeidimą, plius gal kažkur kitur vanduo nenutekėjo, o gal kokia nors kolona truputį paplauta ir pasikreipė, o kokias nors konstrukcijas skaičiuojant, neatsižvelgta į pažeidimų perdavimus, o plius gal dar eksploatacinių pažeidimų kažkokių – susidėjo viskas ir sugriuvo tiesiog dėl viskų poveikių sumos.

Taigi, preliminari išvada – kaltų nėra, nes kaltų tiesiog nėra.

Doing Business 2014 reitingas

Neatsimenu, ar kada rašiau apie šiuos reitingus, kuriuos daro Pasaulio bankas, tačiau parašysiu pačią esmę dabar*, nes kaip įprasta, spaudai daugiau kaip vieną skaičių pateikti – pernelyg sudėtinga. Tai vat spauda skelbia, kad 2014 metams skirtame reitinge pašokome iš 27 vietos į 17 – būsime ten, kur yra investuotojams įdomiausios valstybės.

Jūs geriau klausykit manęs, jei norit atrodyt rimti ir turėt pinigų, nes kitaip būsit kaip laukiniai ir kapstysitės šiukšliadėžėse.

Jūs geriau klausykit manęs, jei norit atrodyt rimti ir turėt pinigų, nes kitaip būsit kaip laukiniai ir kapstysitės šiukšliadėžėse.

Labai daugelis investuotojų tokiais reitingais vadovaujasi, darydami pirmines atrankas (kur tiesiog paima kažkokį patrauklų šalių segmentą), o ten jau arba papuoli į nagrinėjamų sąrašą, arba ne. Ir jei nepapuoli į nagrinėjamų šalių sąrašą – tai tada jau gali nieko ir nesitikėti.

Akivaizdus faktas, kad ankstesnė Andriaus Kubiliaus vyriausybė, o tiksliau – reformatorių grupė, kur dirbo Dainius Kreivys, Rimantas Žylius, Remigijus Šimašius, Ingrida Šimonytė ir mažiau pastebėtas, bet būtent šią sritį kuravęs ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas – padarė nepaprastai daug. Štai dabar ir ateina tie rezultatai.

Kad susivokti, kur esame – Estija, su kuria save amžinai lyginame, yra 22 vietoje, o Latvija – 24. Kelios kitos kaimynės – pračiau: Lenkija – 45 vietoje, Baltarusija – 63 vietoje, o Rusija – 92. Lietuvių numylėta Didžioji Britanija – 10 vieta, Airija – 15, o Norvegija – 9, o Danija – 5. Beje, atsimenat, ką rašiau apie emigracijos priežastis ir ką išties reikia daryti, kad išvažiavę žmonės grįžtų?

Čia gal sunku susivokti iš pradžių, bet tasai šuolis per ištisas 10 vietų – tai neįtikėtinas pasiekimas, nes kuo aukščiau į viršų, tuo konkurencija aršesnė, o gerinimo galimybių mažiau. Tiems, kas sėdi sąrašo apačioje (sąraše – 189 valstybės) ir nepakliūna į maždaug 100 padoriausių valstybių, įmanoma pakilti net ir kokiomis 30-40 vietų.

Vat pavyzdžiui, Ukraina dar pernai buvo 140 vietoje, o dabar – jau 112. Su kitomis atsilikusiomis šalimis irgi panašiai: Rusija iš 111 vietos pakilo į 92, Filipinai – iš 133 į 108 ir panašiai. Tačiau aš abejoju, ar labai norėtumėte su tomis šalimis turėti reikalų – jos yra tikrai ne tos, kur verslui dirbti būtų malonu.

Tuo tarpu viršutiniame segmente pakilti labai sunku: visi stengiasi, visi viską gerina ir todėl netgi paprasčiausiai nieko nedarymas – jau garantija, kad kasmet krisi bent per kelias vietas pagal visus punktus, o sumoje gausis kritimas per kokias 10 ar daugiau pozicijų žemyn. Taigi, į viršų čia kopia tik geriausi, o tie, kam pavyksta iškopti į Top-20 – tai jau visai išskirtiniai.

Taigi, skųstis lyg ir nėra ko – dabar esame labai neblogose pozicijose. Bet visgi pažiūrėkim detaliau truputį, kur bėdos, o kur gerumai. Ir svarbiausia, ką labiausiai reiktų pakeisti, kad dar labiau pakiltumėme ir pakliūtumėme į rekordinį dešimtuką.

Continue reading

Nutekintoji pažyma

Ponai ir ponios, aš jums užduosiu apie visą tą istoriją vieną klausimą. Arba gal geriau kelis. Nes visas tas bardakas, kliedėjimas, sąmokslai ir visa kita – nu man tai panašu į kažkokį absurdo teatrą.

Kaip baisu, tos paslaptys tokios siaubingos ir slaptos.

Kaip baisu, tos paslaptys tokios siaubingos ir slaptos.

Pažiūrėkime labai paprastai ir nuosekliai:

  • Dvi žurnalistės per BNS paskelbė, kad kažką kažkur matė ir skaitė. Klausimas, ką jos išties matė ir skaitė?
  • Ką jos paskelbė – tai tai, ką jos atsiminė, o ne konkretus pažymos tekstas. Tai yra faktas: pati pažyma tiesioginiame pavidale nebuvo išviešinta. Man jos pamatyti neteko. Ir klausimas, ar ji išvis kur nors figūravo visose šitose istorijose.
  • Paskelbtas pažymos turinys – bent dviem trečdaliais yra išvis savaime aiškus ir žinomas kiekvienam, kas turi smegenų, ir žinomas senų seniausiai (Vytautas Landsbergis apie tai 20 metų šneka).
  • Dėl likusio trečdalio – dalis yra lengvai sugalvojama žmones kabinanti fantastika, iš serijos „Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepė ieškoti per visus archyvus kompramato apie Dalią Grybauskaitę“ (lyg šitai nebūtų padaryta dar prieš kelioliką metų), o kita dalis – tokia, kurią galima rasti internetuose, pakapsčius (apie porą minimų pavardžių, kurios lankėsi Lietuvoje). Kur čia paslaptys – irgi neaišku.
  • Tokio turinio pažymą gali bet koks fantazijos turintis moksleivis sukurti per kelias valandas – ir su pavardėmis, ir su visais ten esančiais teiginiais, o gal netgi ir su visu stiliumi bei apipavidalinimu.

Ar aiškūs faktai ir ar sutinkate su jais? Jeigu taip, žiūrim toliau.

Klausimas, kuris man kyla, yra paprastas: ar nebuvo taip, kad kas nors su kuo nors pakalbėjo, davė paskaityti savo rašytą tekstą apie tą pačią lengvai suprantamą realią situaciją, o dar užsiminė paskui, kad saugumas irgi atitinkamus duomenis turi, o jau iš to ir kilo visa šita nesąmonė?

Aš noriu pasakyti vieną dalyką: jei VSD rašo tokio lygio pažymas, tai tikimybė, kad jie susigalvos, kad kažkas, kažką parašęs, prieina prie slaptų jų duomenų – velniškai didelė, netgi kai nieko panašaus nėra. O jeigu kažkas, kas turi pakankamai sveiko proto, kad suvoktų realią situaciją ir be panašių pažymų, turi priėjimą ir prie VSD duodamos informacijos, tai kažkam iš VSD gali pasirodyti, kad išties įvyko koks nors nutekinimas.

O paskui jau įsijungia prokuratūra, STT ir dar kas papuola, net jeigu ir nebuvo jokio nutekinimo: juk informacija lyg ir panaši, o lyg ir tiki žmonės, kad čia VSD pažyma, todėl natūralu, kad reikia tirti ir viską ištirti, o kai neaišku iš kur, ką ir kaip išties tos žurnalistės sužinojo, tai vat ir prasideda problemos…

Ponai ir ponios, ar jums neatrodo, kad išties jokios nutekintos pažymos, kaip ir jokio nutekinimo galėjo netgi nebūti?