Tag Archives: Algirdas Butkevičius

Federica Mogherini gavo užtarėją

Ponai ir ponios, aš vat visaip čia stengiuosi susilaikyti nuo politikos, nes labai jau noriu ja nesidomėti. Ale paskutiniu metu man visai jau ima darytis kažkaip keista. Čia vat visai jau keistas toksai reiškinys, kai ponas premjeras ima palaikyti kokią tai ponią Filorussą, taikančią į ES užsienio reikalų ministres vietoje Catherine Ashton. Ne Italijoje ponia Filorussa dar žinoma, kaip Federica Mogherini.

Federica Mogherini sako, kad reikia kalbėtis su Rusija, rinktis dialogo kelią. Nes suprantate, negalima gi agresoriui priešintis - reikia su juo tartis, derėtis.

Federica Mogherini sako, kad reikia kalbėtis su Rusija, rinktis dialogo kelią. Nes suprantate, negalima gi agresoriui priešintis – reikia su juo tartis, derėtis.

Ponai ir ponios, kas tai yra per briedas, kai putinofilinė Italijos užsienio reikalų ministrė Filorussa Mogherini gauna palaikymą iš Butkevičiaus? Kaip čia dabar suprasti? Gal kad Butkevičius staiga ir netikėtai ėmė vykdyti prezidento pareigas ir reguliuoti Lietuvos užsienio politiką?

Aš vat suprantu, kai nesusivokiantys žmonės kažkur toli Italijoje sugeba įstaisyti valdžioje veikėją, kuri važinėja pas Putiną „gerinti ES-Rusijos santykių, kuriuos sugadino Ukraina„. Maždaug taip ponas Vladimiras Putinas sakė apie jos vizitą. O ponia Filorussa su juo mielai draugauja – ji taip tikisi pasiruošti savo trokštamai ES Užsienio reikalų ministrės kėdei. Ir ta proga, po susitikimo su Putinu paskelbia, kad Rusija labai gera ir yra už taiką Ukrainoje ir taip toliau. Aš suprantu – jiems Rusija kažkur labai toli, o jų tarpe už ką papuola balsuojančių durnių procentas yra panašus, kaip ir Lietuvoje.

Aš vat kitko nesuprantu: kokiu būdu staiga taip vartytis ima reikalai su ponu Algirdu Butkevičiumi, kuris prieš kokią savaitę su trupučiu pasakė, kad nerems Fredericos Mogherini kandidatūros, tą patį vienbalsiai pasakė ir LR Seimo užsienio reikalų komitetas, tą pačią poziciją, kaip suprantu, palaikė ir Lietuvos URM, tos pačios pozicijos laikosi visos Baltijos šalys ir Lenkija. Visiems viskas aišku, net ir Butkevičiui viskas buvo aišku, tik staiga ėmė ir kažkaip apsivertė neprognozuojamai.

Ir dar ponas Algirdas Butkevičius kaip tai išvarto, kad čia ponia Dalia Grybauskaitė dėl visko kalta ir tik ji čia priešinasi dėl Filorussos kandidatūros, o išties tai čia matyt reikia suprasti, kad Lietuva yra už kokią tai Filorussą?

Žodžiu, pradžioje – viskas aišku, o paskui ponas Algirdas Butkevičius nuvažiuoja kažkur susitikti su kažkokiais Italijos socialistais ir štai tik p*st ir staiga atsiranda kažkokios idėjos, kad čia ne ponia Filorussa kalta dėl kremlinizmo, o tik Italijos valdžia, kuri ją pasiuntė. Čia gal taip reikia suprasti, kad esą pati Federica Mogherini ne Italijos valdžioje yra ir už savo veiksmus neatsakinga?

Ir dar ponas Butkevičius duoda mums suprasti, kad jam kokai tai Italijos komuniagų vadas sakė, kad ta ponia Federica Mogherini esanti nekalta, nes ji išties yra labai aktyvi ir neturi patirties.

O štai čia įsiskaitykite labai atidžiai į prasmę: Federica Mogherini yra aktyvi ir neturi patirties, todėl su ja viskas tvarkoje. Ir ji neatsakinga už savo veiksmus, kaip matėme, nes ne ji atsakinga. Ir tą mes sužinome iš Algirdo Butkevičiaus pasisakymo.

Aš tai paprastai suprantu: jei žmogus dirba kažkokį darbą ir neturi nei patirties, nei pasiaiškinti geba, tai išties reiškia, kad jis durnius. O jei jis kažką daro, o už tai jis neatsakingas – tai reiškia, kad už savo veiksmus neatsakantis durnius. O jei dar ir aktyvus – nu tai jau atleiskit…

Na taip, šitai paaiškina, kodėl ji randa bendrą kalbą su Vladimiru Putinu – nes tas irgi yra aktyvus durnius ir už savo veiksmus neatsako. Toks su tokiu susišneka. Spėju, kad lygiai taip ir su visokiais Italijos socialistų vadais susišneka. O tie, kaip matėme, su Butkevičium susišneka… Pala, čia kokia kokia išvada mums lenda?

Darbo partija pritilo

Taigi, Dalia Grybauskaitė pasakė, kiti pacypė, o vat dabar visi kažkodėl ir aptilo.

Taigi, Dalia Grybauskaitė pasakė, kiti pacypė, o vat dabar visi kažkodėl ir aptilo.

Aš jums čia labai trumpą ir nedidelę konspiraciją pasakysiu. O jūs išvadas pasidarykite. O konspiracija yra tokia, kad valdantieji ne taip seniai skelbė, kad iki šiandien Dalia Grybauskaitė turi pasiaiškinti, o jei ne – tai ten kažkas bus. Gal kokios apkaltos, o gal komisijos, o gal dar kažkas – visokių ten kalbų buvo ir per visokius politikus, ir per politologus. Aišku, ryškiausiai čia kažkodėl piktinosi ponia Loreta Graužinienė ir šiaip Darbo partija, bet tai ir suprantama matyt.

Čia prisiminkim, tarp kitko, kad dar 2006 pavasarį Artūras Paulauskas skelbė, kad Viktor Uspaskich ir Rolandas Paksas gali būti kažkokių užsienio specialiųjų tarnybų instrumentai. O prisiminus ir DP bylą dėl juodosios buhalterijos, ir keistas Viktoro Uspaskicho keliones į Maskvą, galime tarti, kad ponia Prezidentė paskelbė viešą paslaptį, taigi, nieko išties nenustebino.

Žodžiu, šiaip jau apie visą tą istoriją kalbėti kaip ir nėra ką, nes tiesiog nėra apie ką kalbėt, o visas triukšmas, reikalaujant kokių tai įrodymų – matyt, tiesiog dėl akių. Nes gi reikia kažkokių pasiteisinimų, kad ir kas kam bebūtų aišku.

Konspiracija gi čia tokia: kovo 7 dieną valdančiosios koalicijos politinė taryba Algirdo Butkevičiaus pareiškimu aiškino, kad Prezidentė privalo pateikti pasiaiškinimus iki kovo 14 dienos. Nes kitaip ten kažkas bus. To norėjo ir Rolandas Paksas, ir darbiečiai. Viktoras Uspaskichas, tarp kitko, lygino Prezidentės pareiškimus su kažkokiomis valytojos šnekomis. Todėl arba Dalia Grybauskaitė turi pasiaiškinti, arba kažkas ten bus.

Taigi, šiandien ta kovo 14, o jokių veiksmų valdantieji nesiėmė, o tiesiog kažkaip nieko nesiėmė ir nutilo, nors lyg ir nieko nepateikė jiems Prezidentė. O gal visgi Prezidentė pateikė jiems kažką, o jau todėl viskas ir aptilo, todėl jokios reakcijos ir nėra? O kaip jūs manot?

O dar, prisiminkime, kad visiškai netikėtai Darbo partijos sąrašą į Europos Parlamento rinkimus ves ne Vydas Gedvilas, o Viktoras Uspaskichas.

Partijų apžvalgos. Lietuvos Socialdemokratų Partija

Neseniai parašiau apie įvairiarūšius liberalus ir visokią su jais susijusią makalynę, kurioje Velnias koją nusilaužtų. Taip, tenai patsai bardako koncentratas, bet problemų kyla ir aiškinantis, kas per dalykas yra kitos partijos. Pas kai kuriuos istoriniai vingiai netgi sudėtingesni, nei liberalų, o tų vingių nežinant – kartais sunku ir pasakyti, kas ten kaip ir kodėl. Atitinkamai – keblu ir prognozuti. Todėl greitosiomis čia brūkštelsiu jums šį bei tą apie socdemus*.

Kompartijos vadai prie Lenino paminklo

Taip taip, ponai ir ponios. Garsiausias visų laikų LKP vadas buvo ne Algirdas Mykolas Brazauskas, o 30 metų be pertraukų valdęs stalinistas Antanas Sniečkus, visa savo išvaizda spinduliuojantis pacukiškumą. 1972 metų nuotraukoje - sovietmečio veikėjai, iš kairės į dešinę: Aleksejus Kosyginas (SSRS premjeras), LKP CK pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, LSSR premjeras Josifas Antonovičius Maniušis (oficialiai - Juozas Maniušis, tačiau vaizduodavo rusą, nes lietuviu būti nefasonas), LKP CK skyriaus vedėjas, o po Sniečkaus mirties - LKP CK pirmasis sekretorius Petras Griškevičius.

Žinot gi, įprastas dalykas, kai kokia nors partija dalina pažadus, o ką ji išties daro, kuo garsėja ir kaip nusišnekinėja – daugelis ir nežino. Ir paskui gaunasi, kad jūs balsuojate už tuos, kas gražiai pažadėjo, o tada piktinatės, kad politikai yra melagiai ir nesilaiko pažadų. Apie tai, kad net ir sąmoningų pažadų laikytis politikoje kartais būna neįmanoma dėl kitų faktorių, jau esu rašęs šį bei tą. Bet bėda ta, kad daugelis politikų netgi nebando ko nors sąmoningo pažadėt.

Vat čia ir pažiūrėkim, kaip ten yra su viena iš populiariausių jėgų – Lietuvos Socialdemokratų Partija, jos istoriniais vingiais bei kai kuriais kitais niuansais. Kad prognozuoti galėtume.

Continue reading →

Vitas Vasiliauskas – naujas Lietuvos Banko vadas

Dalia Grybauskaitė ir Vitas VasiliauskasŠtai ir apskriejo Lietuvą džiugi žinia apie tai, kad Lietuva tapo ar tik ne vienintele Europos Sąjungos šalimi, kur Centriniam Bankui vadovaus jokios formalios bankininkystės patirties neturintis ekspertas. Bent jau šitai iškapstė mano mėgstamas Commonsense.lt.

Paprastai nerandu, ką paprieštarauti kolegoms. Sveikas protas visgi yra sveikas protas. Tačiau šiuo atveju truputį pagalvojau ir kažkaip man viskas ima statytis kiek kitaip, nes matau truputį kitus dalykus. Galiu spėti, kad netgi priešingai – galimai Dalia Grybauskaitė padarė vienintelį protingą pasirinkimą, kurį ji galėjo padaryti.

Jei pažvelgsim į tai, kokius  Dalia Grybauskaitė renkasi žmones, pastebėsim bendrą jiems visiems kriterijų: tai žmonės, kurie nėra įsivėlę į įvairių politinių ar verslo grupių žaidimus, t.y., galintys atstovauti ją, o ne kažkieno kito interesus. Matomai, Prezidentė pasimokė iš Valdo Adamkaus patirties: šis, susirinkęs sau visokių politikierių komandą, greitai tapo įvairiausiais būdais manipuliuojamu žmogum, nesugebančiu nei gauti informacijos, nei priimti sprendimų. Dalia Grybauskaitė galimai irgi patiria tokių problemų: kai kurie jos veiksmai, sprendžiant iš visko, dažnai panašesni ne į strategiškai planuotus, o į reaktyvius. Tačiau jai sekasi kardinaliai geriau, nei jos pirmtakui. Matomai, geras žmonių pasirinkimas daro savo.

Bet kuriuo atveju, viešai lyg ir nedeklaruoti, bet visiems akivaizdūs Dalios Grybauskaitės principai išlaikomi: šalinti netinkamas grupuotes, skaldyti jas, stumti į priekį žmones, kurie atitiktų esminį kriterijų – būtų neįsivėlę į neaiškias istorijas. Prisiminkim kad ir ne tokią seną Dariaus Valio paskyrimo istoriją – lygiai tas pat. Darius Valys yra minimas, kaip neturintis didelės vadovavimo patirties, prokuroras iš provincijos, etc., etc., etc.. Akivaizdu, kad Prezidentė apie tą patirties trūkumą žinojo kuo puikiausiai. Tačiau viską nulėmė būtent tai, kad Darius Valys buvo nesusijęs su generalinės prokuratūros vadovybės senbuviais. Lygiai tas pat – ir su Vitu Vasiliausku: jis nesusijęs su bankais.

Ką gi matom su Vitu Vasiliausku? Sąryšiai, iš esmės tiktai du: viena vertus, jis buvo pačios Dalios Grybauskaitės prezidentinių rinkimų štabo vadovas, antra vertus, jis buvo viceministras, kai socdemų vadas Algirdas Butkevičius buvo finansų ministru (tuo jau spėjo viešai pasidžiaugti tas pats Algirdas Butkevičius). Beje, būtent Algirdas Butkevičius tapo finansų ministru po Dalios Grybauskaitės, abu dirbo Algirdo Brazausko vyriausybėje. Tačiau įdomus momentas: finansų viceministru Vitas Vasiliauskas buvo būtent prie Dalios Grybauskaitės (2001-2004), tuo tarpu vos atėjus į Finansų Ministeriją Algirdui Butkevičiui, išėjo dirbti į „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“. Pagal tai galim spėti, kad su socdemais Vitas Vasiliauskas visgi neturi labai gerų santykių.

Ką matom dar? Bankai ar ne bankai, tačiau supratimą apie finansus jis turi. Ir ne tik apie fiskalines gudrybes, bet ir apie kai kuriuos mechanizmus, susijusius su pinigų leidyba. Tiesa, nėra ten pas mus kažkokių labai jau ypatingų monetarinių fokusų, Lietuva juk turi valiutų valdybos modelį ir nieko ten su juo per daug nepridarysi.

Klausimai, kurie man kyla – kiti. Prisimenant, kaip vyriausybė skolinosi iš vietinių bankų, prisimenant apie kažkokius neaiškius konfliktus tarp daugiakadencinio Reinoldijaus Šarkino ir vyriausybės, prisimenant, kad bankų įtaka Lietuvoje nežmoniškai gili – lieka tik spėti, kad Lietuvos Banko valdyboje sėdi ne vienas žmogus, kurio įtaka yra protekcionistinė bankų atžvilgiu. Galim prisiminti ir tai, kad būtent Reinoldijus Šarkinas pasipriešino idėjai kurti valstybinį komercinį banką, kuris galėtų nustatyti konkurencines karteles komerciniams bankams (apie kurių galimus kartelinius susitarimus jau ne vienus metus kalbama kai kuriuose sluoksniuose) ir valdyti paskolas pagal tą pačią verslo rėmimo programą, kuri be valstybinio komercinio banko, kaip matėm, pavirto į puktelėjimą.

Apie tai, kad su bankais Lietuvoje vyksta įvairūs keisti dalykai, keliantys labai negerų minčių – minėjau ne kartą. Galima net ir taip tarti, kad vieni iš kalčiausių dėl krizės Lietuvoje – tai tie patys bankai, išauginę paskolų burbulą.

Ponas Vitas Vasiliauskas kol kas išsakė tik vieną dalyką, kurio žada imtis: „Bankų priežiūra natūraliai keisis, nes, matyt, bankai, kokie buvo iki krizės, tikrai negalės būti. Esu priežiūros konsolidavimo šalininkas„.

Taigi, jei šitai yra jo tikra pozicija, galima spėti, kad būtent nedalyvavimas nei vieno lietuviško banko veikloje galėjo tapti pačiu svarbiausiu kriterijumi, pagal kurį Dalia Grybauskaitė rinkosi naują Lietuvos Banko vadovą. Ateitis parodys, kaip ten yra. Aš noriu tikėti, kad tokių absurdų, kaip grynųjų pinigų ribojimai ar pan. ponas Vitas Vasiliauskas nerems.