Kaip atrodė Vilnius prieš 400 metų

Čia vienas paveiksliukas, gana nemažos rezoliucijos – iš Georg Braun ir Franz Hogenberg atlaso „Civitates orbis terrarum“ – šiame šešiatomyje, išleistame 1572-1617 metais yra pirmą kartą atvaizduojamas Vilnius.

Tiesiog pagalvojau, kad bus kam nors įdomu pamatyti – atvaizdas visgi istorinis. Paspaudus, paveiksliukas smarkiai didinasi.

Braun Hogenberg atlasas, Vilnius, Lietuva

Porcija šviežių paieškos atradimų

Kadangi laiks nuo laiko vis jums parašau ką nors apie tai, kaip mane atranda visokie puspročiai, tai manau, kad vėl atėjo laikas. Kadangi paskutinį kartą apie paieškos kliedesius rašiau vasarą, o dabar štai ir žiema prasideda – manau, kad laikas pasilinksminti visiems. O kita vertus, kadangi jau visus užknisau su visokiomis politinėmis temomis, tai juk tikrai laikas, tiesa?

Milžiniškas žiurkėnas šalia žmogaus skeleto

Jūs dabar žinote, ką jums daryti. Jums dabar telieka filosofiškai savęs paklausti apie savo būties beprasmybę. Tikėkite manimi ir jūsų gyvenimas įgaus naują prasmę, melskitės man ir aš jums atleisiu, niekingi žmogiūkščiai!

Štai ta proga jums ir duosiu naujų šedevralių paieškos perlų, kuriuos čia suneša visokie mikrocefalai. Kaip jau įprasti spėjau, pradėsiu nuo sisteminių marazmų – tokių, kurie daugiau ar mažiau reguliarūs. Kitaip tariant, ne vieno žmogaus patiriami ir ne vieno ieškoti. Taip galėsite sužinoti apie visokių puspročių ir nevispročių mąstymo procesus. Ta pačia proga pabandysiu į tas nesąmones ir atsakyti, jei pavyks.

Žinoma, kaip ir anksčiau, didžioji dauguma ieškotojų ateina čia, jau žinodami, ko ieško – tai tokios paieškos, kaip „Rokiškis Rabinovičius“, „Žiurkėnas Rokiškis“, „Rokiškis Popo“ ir panašiai. Bet kažkuri mažesnė dalis atranda šitą mano blogą kitais būdais. Vat tokiais:

  • Vidutinis penio ilgis Lietuvoje – prisiskaitę visokių kliedesių apie pimpalų ilgius ir jų prailginimus, kažkokie masturbatoriai ieško savo neurozėms įrodymų, galvodami, kad jų pimpalai yra per maži. Aš jums pasakysiu taip: kadangi smegenų neužtenka jums, tai niekas, ką pasakysiu, jūsų nepaveiks. Todėl žinokit, kad vidutinis pimpalo ilgis Lietuvoje, supermamų eksperčių duomenimis, yra 21 centimetras ramybės būsenoje. Ir jūsų pimpalas yra per trumpas, ir jums niekas jau nepadės. O turint omeny, kad vidutinis vaginos gylis tėra 5-7 centimetrai, tai su tais, kas turi vidutinį pimpalą, jokia moteris prasidėt nenorės, nes jai tiesiog viską išdraskys. Taip kad jūs bet kuriuo atveju niekada neturėsite lytinių santykių. Užmirškit apie tai.
  • Rokiškis Rabinovičius slaptažodis – berods kokį kartą-kitą skelbiau kažkokį straipsnį su slaptažodžiu. Matyt, kad žmonės nuo to pablūdo. Ai, taigi dar ir Sistemų administratorių diena buvo – taip taip, tasai Sysadminday 2012, kur kažkam gal kažko ir reikėjo. Nesakysiu aš jums jokio slaptažodžio, nes kas yra sisteminis administratorius, tam tenai ir taip viskas aišku bus be jokių ten slaptažodžių.
  • Filosofijos marginalas – čia gal irgi apie mane? Tai jei šito ieškojote, tai gal ir pataikėte, spėju. Nors gal ir ne, nes klausimas čia giliai būtovės slėpiniuose paskandintas. O gal kokį Kreivarankį kartais turit omeny? Tai jis, žinokite, ne marginalas, o tiktai kuklinasi.
  • Lytinių organų niežėjimas (ir analogiškos frazės „lytinių lūpų niežulys“, „ką daryti, kai niežti makštį“, „lyties organų perštėjimas“ ir pan.) – ką moterims daryti, jei niežulys kyla, esu rašęs. Ką daryti vyrams – matyt irgi plautis reiktų. Ir jei nepadeda – tai pasitikrinti gal nuo kokių nors ligų. Tarp kitko, kai kurie higienos patarimai, kurie subalansuoti moterims, tinka ir vyrams.
  • Stoties prostitutės išvažiavo – vat čia matyt naujiena rimta, nes tai viena iš pagrindinių paieškos temų, o visai keista tokia. Aš taip suprantu, kad Lietuva tobulėja ir dabar netgi bomžavotas narkomaniškas stotines kūrvas samdantys puspročiai jau irgi naudojasi internetu. Ir jie matyt patiria problemų, nes aiškiai tos prostitutės išvažiavo kažkur. Čia aš galiu tiktai pasidžiaugti, nes man dėl to visiškai negaila. Prostitučių klientams patariu pistis su suoliukais – tai ir žymiai saugiau, ir nemokama, ir, galų gale, tiesiog moralu.
  • Putės skutimas – nepatariu tuo piktnaudžiauti, jei nėra kokio reikalo. Taip, šiais laikais darosi visai įprasta skustis kūšį, tačiau oda tenai yra jautri, vieta yra subtili, drėgmės daugiau, nei kitur – todėl labai lengva pasigauti kokią nors infekcijėlę, kad ir paprasčiausius spuogus. O tai yra nemalonu. Todėl siūlyčiau pagalvoti apie natūralumą. Na, nebent plaukų būtų tiek, kad kasas pintis reiktų. Kita vertus, tokiu atveju gal pakaktų tiesiog apsikirpti?
  • Matriarchatas Rokiškyje – aišku, dar gerai, kad ne Kaišiadoryse, Radviliškyje ar dar kažkur. Taip, esu rašęs apie matriarchatą. Matyt, kažkam užkliuvo visgi, jei jau ieško žmonės.
  • Metalo sprogdinimas – čia labai paprastai: jei paimsite gabalą metalo, pvz., geležies ar aliuminio ir jį apsuksite izoliacija, o tada gerai daužysite plaktuku, tai tas metalo gabalas sprogs. Pabandykite. Čia tiktai kantrybės reikia ir tikrai sprogimas įvyks. Patikėkite manim. Svarbu tik daužyti pakankamai ilgai, tam reikia kantrybės.
  • Putės forma – dažniausiai ji būna ovali, apvali, kvadratinė arba trikampė, kiek rečiau – pailga, zigzaginė, spiralinė arba raityta. Neretai pasitaiko ir beformės, o kartais – netgi fraktalinės putės.
  • Breiviko lavonai – štai taip, einant laikui, vis labiau mutuoja ta niūri politinės beprotybės istorija, kurią kadaise truputį nagrinėjau.
  • Lakštingala bybys – žinoma, kad bybys. Ir dar tas bybys dainuoja ir čiulba. O dar čia galim spėti, kad lakštingalos savo bybiais moterims sukelia kokius nors romantiškus jausmus, todėl lakštingalų pimpaliukų paštetas turėtų būti vertinamas dar labiau, nei paštetas iš lakštingalų liežuvėlių.
  • Duskit pavidolei Rokiškis – čia kažkodėl jau man paties Andriaus Užkalnio frazes kažkas priskiria. Matyt kad irgi legendarėju. Greitai manęs ims žmonės bijot ir gatvėse atsisukinėt, reiks išvis urve slėptis, o pinigus uždirbinėti iš savęs demonstravimų cirkuose.
  • Kelių šiknapaukštis – čia aš pasidžiaugsiu, kad žodis „šiknapaukštis“ matyt krito žmonėms į širdis, tai jie dabar to žodžio ieško ir atranda. Ir gali būti, kad atradę, nesidžiaugia, nes daugelis save galėtų kelių šiknapaukščiu pavadinti.
  • Kas yra mąstalas? – ogi galva. Tiesiog Tarpukario kalbainių manymu, žodis „galva“ buvęs nevartotinu, nes panašus į rusišką „golova“, taip kad įtarti galima, jog skolinys, svetimas lietuvių kalbai. O kadangi kito žodžio galvai pavadinti lietuviai neturėjo, tai išradingi kalbainiai sugalvojo žodį „mąstalas“. Kaip matome, kalbainystė jau senais laikais buvo tapati beprotybei.
  • Ar Adomas Mickevičius mokėjo lietuviškai? – kiek teko girdėti, dažniausi pasakojimai būna, esą mokėjo, tačiau paties Adomo Mickevičiaus teiginiai leidžia įtarti, kad lietuvių kalbos jis nemokėjo visiškai.
  • Bulvių auginimo technologija profesionalams – nežinau, kodėl čia tokių dalykų pas mane bloge ieško, nors ta technologija gan įdomi. Esmė yra ta, kad didžiulę dalį bulvių savikainos sudaro bulvių kasimo kaina. O tai galima sumažinti, automatizuojant. Seni būdai, naudojant traktorius, yra neefektyvūs, o ir bulves žalojantys. Nauji būdai – kai bulvės (o ir kitos daržovės, pvz., svogūnai ar morkos) auginamos specialiuose tinkluose, kurie tiesiog iškeliami iš žemės – lieka tik nukratyt ir kraut sunkvežimin. Tiesa, nežnau, kiek tai daroma Lietuvoje.
  • Jūs visi durniai – taip.
  • Antidepresantai be recepto – o narkotikų be recepto nenorite kartais?
  • Narkotikai be recepto – taip, žinoma, be recepto. Šūdų pasirankiokit, išsidžiovinkit ir bus jums be recepto.
  • Rokiškis Rabinovičius Rolandas – ir ką?
  • Kubilius telekomo privatizavimas – deja, jūs painiojate. Lietuvos Telekomas buvo privatizuotas prie Gedimino Vagnoriaus.
  • Balsų skaičiuotojų karjera – žinoma, jei kažkam kažkaip tinkamai skaičiavo, tai gal ir karjeros gali kokios nors tikėtis. Bet šiaip jau tai nėra tokios pareigos, kur galima karjerą padaryti.
  • Greitas kreditas – aš labai tikiuosi, kad jūs pas mane kažkur gavote tinkamos informacijos apie greitus kreditus, kitaip tariant, apie lupikavimą ir lupikautojus.
  • Karstas su ratukais – kartą rašiau išties apie tą šiurpę, kur grabas ant ratukų, o iš jo išlenda Juodoji Ranka. Kaip paskui paaiškėjo, istorija apie Juodąją Ranką turi pagrindo – buvo nuo jos ir mirusių.
  • Bebrai išprievartavo moterį – ponios moterys, jūs supraskite, ko išties reikia saugotis. Netgi durniai žino, o jūs nesuprantate. Argi tai gerai? Saugokitės – nesiartinkite prie bebrų ir jau juo labiau neužsiimkite, jiems matant, nešvankybėmis. O tai žinot, kaip būna – susigalvoja kokia nors moteriškė pamyžt į upelį, nusimauna triusikus, pritupia – o koks nors bebras tik to ir telaukia. O paskui skundžiasi išprievartavimais, matote.
  • Kaip įsidarbinti be patirties – apie tai, kaip įsidarbinti, neturint patirties, kartą rašiau. Patariu paskaityti, tikrai pravers. Ir nereiks stradalint tada, kad niekas į darbą nepriima.
  • Uspaskicho agurkų receptas – spėju, kad pas mane jo nerasit, o ir kam jums to recepto reikia? Močiutiški būdai marinuoti agurkus – visada geresni už bet kokius gamyklinius. Tą ir rekomenduoju.
  • Su kuo geriau marinuoti mėsą – su actu, ar su citrinos rūgštimi? – be abejonės, geriau su actu: šis, kepant išgaruoja, mėsos skonis lieka natūralus. Citrinos rūgštis neišgaruoja, todėl mėsa lieka rūgštoka ir jei citrinos rūgšties bus per daug, tai turėsite problemų – mėsa bus rūgšti. Negana to, actas žymiai smarkiau marinuoja – citrinos rūgštis, su juo palyginus, yra visiški niekai. Taigi, išvada čia aiški: actas.

Kaip matote, kažkodėl pas mane ėmė eiti ne tik durniai, bet ir kažkiek žmonių su smegenimis, kurių yra absoliuti mažuma. Tai mane stebina, nes tai visvien daugiau, nei aš galėčiau tikėtis. Bet kita vertus, sisteminių durnių vis dar yra daug ir jie puikūs. Tačiau durnumas ir beprotybė – nesisteminiai dalykai savo esme. Todėl ir dauguma frazių tesikartoja vos po vieną kartą.

Continue reading

Helovynui – NE

Kaip jau daugel metų maždaug šitu metu rašau, kad Helovynas (ar Helovinas, kaip sako kalbainiai), taip ir dabar parašysiu tą patį – tai šūdas ir to nereikia. Aš nei nežinau, ar verta čia plėstis, nes esu ne kartą rašęs – štai pvz., pernai, užpernai, užužpernai, užužužpernai, užužužužpernai.

Taigi, tryskit bliūdan visi su tais helovinais, helouvynais ir panašiais šūdais. Užsipiskit grabais ir susikiškit savo moliūgus sau į šikną. Malonėkite man nesivaidenti su visais tais moliūgais ir helovyniniais fufeliais, nes man tai susižavėjimo nekelia, o kelia tik nemalonias mintis, kurais aš mielai galiu ir išsakyti kam nors, jei tam kam nors dar yra kažkokių iliuzijų apie tai, kaip aš vertinu visokį Helovyno šventimą.

Helovynui - NE

Helovynui - NE

Tiesa, čia pasakysiu, kad šiemet, atrodo, visgi mažiau tų puvėsių apie šitą helovyninį fufelį, pjaustytus moliūgus, helovyno kostiumus ir panašų mėšlą – matyt daugeliui prekeivų dašilo, kad nelabai jie pasidarys pelno iš šito Lietuvoje. Tiems, kuriems tai nedašilo, linkiu apturėti kuo didesnių nuostolių iš šito supuvusio reikalo.

Rinkimai jau tuoj, o aš balsuosiu už Dainių Kreivį

Kad jau mane netgi įtakingiausias žiniasklaidos asmuo pavadino storašikniu subingalviu nykštuku, o gal kažkaip panašiai (dėl galvoje perdegusių saugiklių aš jau nelabai gali kažką įsimint – gal ten netgi ne mane taip pavadino?), tai aš jums pareiškiu, kad visa tai yra tiesa, nes jokių tai paneigiančių įrodymų aš neturiu ir nežinau, kur jų nusipirkt. Todėl nieko neneigsiu, juoba kad manau, jog šitoksai titulas man visai dera.

Dainius Kreivys, rinkimų plakatasMano įtaka kam nors tikrai nėra didelė – aš to niekad ir neneigiau. Ir netgi visų blogerių įtaka kartu sudėjus – irgi nėra didelė. Bet mes jau pamatėm vieną dalyką: visgi gaunasi surinkti tų balsų, kai norisi. Ir po truputį vis daugiau gaunasi. Tai dabar aš ir parašysiu, už ką balsuosiu ir surinksiu vieną balsą – paprastai visai.

Aš balsuosiu už Dainių Kreivį, nes jis darė gerus dalykus. Todėl ir balsuosiu už jį. Ir taip paprastai surinksiu vieną balsą.

Aš kažkada jau rašiau apie tai, kur buvo problema ir kuo užkliuvo ponas Dainius Kreivys – ogi tuo, kad stūmė paprasčiausius centralizuotus pirkimus, dėl kurių atsiranda valdomumas ir nesigauna nevaržomai švaistyti pinigų kairėn ir dešinėn. Aš čia dabar dar paprognozuosiu jums kai ką: pagal tai, kokiais tempais bus vystoma ar ardoma Centrinė Perkančioji Organizacija, mes visi labai gerai galėsim nustatyti, kuo užsiims nauja valdžia.

Bet šitie dalykai turėtų būti savaime suprantamais kiekvienam. Žodžiu, aš tiesiog mačiau, kokį sunkų ir svarbų darbą padarė vienas žmogus. Ir už jį dabar dėl to balsuosiu, juoba kad ir partija, kurioje jis yra – irgi veikė gerai, todėl ir nusipelno. Tai labai paprasta.

Taigi, kaip darom? Aš tai darysiu paprastai. Jūs supratot.

Apie balsų pirkimą

Man tiesiog tokia mintis kilo, apie tai, kaip maginis mąstymas plinta realybėje, neturėdams nieko bendro su tikrąja magija, tačiau užburdamas tuntus žmonių. Tuo tarpu tikroji magija daugelio lieka nepastebėta, nors ji išties viską ir keičia. Vat pažiūrėkim, kaip viskas vyksta, nes čia gi dvi paradigmos skirtingos susiduria: naujoji ir senoji.

Moteris ir kompiuteris

Padaryk man internetinį apsipirkimą, nes jis kainuos pigiau ir nereikės išleisti pinigų!

Čia, žinote, galima labai daug pasakoti, bet aš pasistengsiu papasakoti saikingai.

Naujoji paradigma yra labai paprasta

Pora nuostabių hakerių, tikrų šiuolaikinės realybės magų – Adomas Sliužinskas ir Vidmantas Kabošis, padarė tokį puslapį – http://www.balsupirkimas.lt/ , kur žmonės gali išsyk žymėti bet kokius balsų pirkimo* atvejus. Tai labai paprasta, tai galima daryti momentaliai, tuo gali ir policija naudotis, ir VRK. Čia yra tikra magija. Ji nieko bendra neturi su maginiu mąstymu. Žmonės ėmė ir padarė.

Tą puslapį darę žmonės turi tikrą ir gilų supratimą apie tai, kaip veikia rinkimai ir kaip veikia prekyba balsais: prekiaujama slapta, nelabai toli nuo balsavimo vietos, o norint balsų pirkėjus susekti, svarbu į tai reaguoti greitai ir sistemiškai – kad matytųsi, kur tie pažeidimai vyksta dažniausiai.

Policija ne visada gali pagauti visokius balsų pirkėjus, nes viskas vyksta per greitai. Negana to, kai praneša tik vienas žmogus – jis gi negali būti užtikrintas. Bet jei policija matys, kur dažniausiai vyksta prekyba balsais, ji galės reaguoti daug geriau. Geriau reaguoti galės ir rinkimų stebėtojai. Čia ir yra tikroji magija. Ta tikra magija, kuri daro stebuklus.

Ponai ir ponios, mes gyvename naujais laikais – internetai jau keičia pasaulį. Ir tie, kas supranta, tie gali padaryti nepaprastai daug. Tokia yra nauja paradigma, sakanti mums, kad kiekvienas gali nepaprastai daug.

Senoji paradigma yra kitokia

Senosios, ikiinternetinės paradigmos atstovai nesuvokia tų internetų. Jiems tai kažkokia keista nesąmonė, kuri kažkaip veikia, kuria visi žavisi ir kuri visiškai nesuprantama. Šitiems žmonėms atrodo, kad pasaulis su internetais bus visiškai toks pat, tiktai bus dar papildomų visokių devaisų, kurie kažką darys.

Pavyzdžiui, bus stebuklingų šaldytuvų, kurie pildysis produktais savaime. Arba bus stebuklingų kompiuterių, kurie mąstys už žmones. Arba bus stebuklingų parduotuvių, kur galima bus pirkti be pinigų. Arba bus stebuklingų internetinių balsavimų, kurie viską teisingai subalsuos.

Maginis mąstymas čia atsiskleidžia visame gražume: esmė ne logika, ne priežastys-pasekmės, o tiesiog panašumų dėsniai. Magiškai mąstančio žmogaus supratimu, internete juk vyksta stebuklai. Tai reiškia, kad viskas, kas internete – tai stebuklinga. Tokia yra dibilų magija.

Kažkoks fruktas, išrašinėjęs rubikams sertifikatą apie tai, kad jie niekaip nenusikalto, dabar kliedi populiariame portale apie tai, kaip galima buvo turėti internetinius rinkimus. Kliedi taip užtikrintai, kad atrodo, jog internete su žmonėm nėra bendravęs. Ir tuos kliedesius skelbiantis portalas, kuris lyg ir turėtų turėti kažkiek IT kompetencijos, tuos burbuliavimus skelbia, lyg niekur nieko.

Čia ir matome, kad tie, kas nepagauna pokyčių esmės, užsiima ne stebuklais, o pezalais ir nusišnekėjimais. Ir jie yra beviltiški, jie stabdo visą progresą. Bet aš juos suprantu, nes ne kiekvienas gali suprasti visas tas kompiuterines paslaptis, net kai iš pirmo žvilgsnio jos atrodo suprantamos**.

O tarpe tarp dviejų paradigmų…

O ką daro kiti, turintys būti tikrais ekspertais, padedančiais įvykti pokyčiams? Tarkim, kokie nors VRK veikėjai? Ogi jie kažkodėl keistai atstovauja seną paradigmą, kurią jau matėm. Štai VRK vadas Zenonas Vaigauskas sako, kad internetinis balsavimas atsipirktų.

Tai, beje, yra visiškas nonsensas: rinkimai negali atsipirkti, nes jie ne pelnui nešti yra skirti, o mūsų valiai pareikšti. Kai apie rinkimų atsipirkimą ima kalbėti VRK vadas, tai čia galim užduoti klausimą: ar nebūtų dar didesnis atsipirkimas, jei išvis jokie rinkimai nebūtų rengiami? O gal būtų didesnis atsipirkimas, jei mažiau būtų stebėtojų, nes juk kova prieš balsų klastojimus brangiai kainuoja? O jau pakartotiniai rinkimai – tai suvisam klaiki brangybė, tiesa?

Bet čia mes nukrypome. Visgi čia yra trečias diskursas, tik jis ne toks akivaizdus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Labai paprastai: jei balsavimas vyktų internetu, susekti balsų pirkimo būtų iš principo neįmanoma. Tai reiškia, kad nebūtų jokių skandalų dėl to. Viskas vyktų tyliai ir ponas VRK neturėtų problemų. Ir galėtų jie ten sau ramiai nieko neveikti. Tuo tarpu kokie skandalai vyksta dabar, kai balsavimas yra tikras – tą jau visi matom. Ir puikiai matom, kaip VRK sugeba nieko nepadaryti netgi tokiais atvejais, kaip buvo Trakuose, kur VRK patvirtino rinkimų rezultatus, nors patys buvo priversti pripažinti, kad ten buvo šiurkščių pažeidimų. Internetinis balsavimas išgelbėtų VRK nuo tokių bėdų, nes niekas nieko nematytų.

Žinote gi, juk net VRK puslapyje man nepavyko rasti formos, per kurią žmonės galėtų pranešti apie pažeidimus. Kodėl jiems nereikia pranešimų apie pažeidimus, bet reikia internetinio balsavimo? Nežinau. Bet jiems taip gal tiesiog patogu, nes taip patogiau. Ir žinoma, kad jiems neįdomu tai, ką daro naujoji karta, nes gal tai jiems yra nepatogiau.

Čia nesupraskite, kad aš čia noriu pasakyti kokių nors konotacijų ar dar ką nors. Aš tik šiaip čia sakau, kad kuo mažiau problemų pastebima, tuo patogiau. Ai, ir dar be to lėšų susitaupo labai. Nes juk žinote, pakartotinis balsavimas daug kainuoja, todėl geriau jo nedaryti. Čia, suprantate, padarykim tokią išvadą, kad labiau atsipirktų turėti neteisėtą kandidatą. Pelningiau, suprantate.

Naxui.

Kaip keičiasi pasaulis

Ta tikroji magija, tasai mokslas, kuris duoda mums tikrus stebuklus – velniškai sudėtinga. Jo rezultatai paprasti, bet suprasti tai, kas dedasi mums nematant, gali tik išrinktieji hakeriai. Tai nesuprantama paprastiems žmonėms – jiems atrodo, kad čia tik mygtuką paspaudei ir stebuklas įvyko. Koks tik nori stebuklas. Paprasta juk – reikia tik paprogramuoti, čia gi nieko tokio.

Kai patyręs programuotojas sako, kad internetinis balsavimas yra visiškas blogis, nesuprantantys to negirdi. Jiems pakanka panašumų magijos, nes tą panašumų magiją skleidžia tie, kurie irgi nesupranta. Nes juk labai sudėtinga suprasti, kad tikrasis pokytis – tavyje, tavo naujose galimybėse. Ir labai sudėtinga suprasti, kad paprasti rezultatai slepia neįtikėtino sudėtingumo reikalus.

Ponai ir ponios, balsavimo pažeidimus mes turime matyti. Internetai čia gali padėti labai paprastai – fiksuojant pažeidimus. Tikrieji kompiuterių magai mums duoda tokias galimybes – http://www.balsupirkimas.lt/ yra būtent toks įrankis – skirtas būtent pažeidimų viešinimui. Imkite ir naudokite. Ir kitiems parodykite – tai yra tas veikiantis paprastai atrodantis stebuklas. Ir tokiuose dalykuose slypi pokytis. Paradigmos šiftas.

Visgi mes čia esame iš internetų, ir internetais naudotis mokame. Padarykime tai, kas veikia. Tikrą magiją. Pasakykime, kad pažeidimų netoleruosime. Ir užfiksuokime viską, ką galim pastebėti.

 

———

* Mano gandonešiai man sako, kad JAV rinkėjo balso kaina kartais siekia 800 dolerių. Įprasta kaina, tikėtina, kelis kartus mažesnė, bet visgi vertėtų užduoti vieną įdomų klausimą: kaip ten gaunasi, kad balsus pas mus perka po 10-20 litų? Aš, žinote, netikiu tokiomis kainomis. Spėju, kad norma Lietuvai turėtų siekti apie kokius 200 litų už rinkėjo balsą. Man čia kyla labai negeras įtarimas, kad balsų prekyba gali būti labai gerai organizuotas ir pelningas biznis, o tai, savo ruožtu, kelia kai kuriuos dar blogesnius įtarimus.

** Jei norite įsivaizduoti tos kompiuterinės magijos sudėtingumą, tai maždaug taip pažiūrėkite: tam, kad jūs perskaitytumėte šitą blogo įrašą, kurį dabar skaitote, įvairiose pasaulio vietose dirba sunkiai įsivaizduojamas kiekis programų. Grubiai imant, tų programų apimtys sudaro apie kelis šimtus milijonų(!!!) eilučių teksto. Tiek teksto prirašė dešimtys tūkstančių programuotojų tam, kad jūs vienu ar keliais pelės paspaudimais galėtumėte paskaityti šitą mano straipsnį. Vat čia ir slepiasi tikras stebuklas: jums atrodo, kad viskas paprasta, o tie tikrieji programavimo magai žino, kad tai yra taip sudėtinga, kad apie tai netgi galvoti sunku.