Tag Archives: sodra

Kai karvės neatskiri nuo mopedo, o mokesčių – nuo kaupimo

Visai neseniai rašiau straipsnį apie progresinius mokesčius, o paskui pas mane į Facebook komentarus atėjo toksai Raimondas Kuodis, kuris pradėjo man aiškinti apie tai, kaip Lietuvoje baisiai siaubingai progresiniai mokesčiai yra jau dabar. Ir tai baigėsi tuo, kad aš jums čia parašiau šį straipsnį. Tiesiog apie tai, kokio lygio absurdą pasiekia mūsų viešasis ekonominis diskursas.

Nesuvokti nuosavybės sąvokos, neskirti savo pinigų nuo kažkieno kito pinigų - tai panašiai, kaip neskirti karvės nuo mopedo (žinau, kad čia nuotraukoje motoroleris). Įsivaizduokite žmogų, kuris mopedą pavadina karve, o paskui iš tokios "karvės" nuoširdžiai bando primelžti pieno, o paskui dar ima šnekėti apie karvės variklio apsukas.

Nesuvokti nuosavybės sąvokos, neskirti savo pinigų nuo kažkieno kito pinigų – tai panašiai, kaip neskirti karvės nuo mopedo (žinau, kad čia nuotraukoje motoroleris). Įsivaizduokite žmogų, kuris mopedą pavadina karve, o paskui iš tokios „karvės“ nuoširdžiai bando primelžti pieno, o paskui dar ima šnekėti apie karvės variklio apsukas.

Ponas Raimondai Kuodi, taip, čia šiandien apie jūsų teorijas ir nesupratimus, nes jūs to panorėjote. Aš jūsų klausiau, ar tikrai norite to, kad aš parašyčiau apie tai. Ir jūs pasakėte, kad norite. Taip jūs padarėte dar vieną klaidą, bet ta klaida natūrali. Ta klaida – irgi jūsų nesupratimų pasekmė. Paprastai nesupratimai po vieną nevaikšto.

Continue reading

Gal jau laikas pagalvoti apie progresinius mokesčius?

Ponai ir ponios. Progresinių mokesčių priešininkai aiškina apie tai, kad progresiniai mokesčiai – tai daugiau dirbančiųjų apmokestinimas. Išties nei velnio. Tai tiesiog nesąmonė, kuri kyla galvose tų, kurie nori daugiau pinigų (teisingas noras), galvoja apie save (tai irgi teisinga), bet dėl savo netolimo mąstymo patys iš savęs atima galimybę tų pinigų daugiau turėti.

Noras uždirbti kuo daugiau pinigų yra labai natūralus. Bėda tik tame, kad pinigus uždirbame iš kitų žmonių. Todėl tai, kiek galime iš jų uždirbti, priklauso nuo to, kiek jie uždirba. Jei visi aplinkui skurdūs, daug neuždirbsi. Norint uždirbti daug, reikia, kad visi aplinkui irgi būtų pakankamai turtingi. Tai elementaru.

Noras uždirbti kuo daugiau pinigų yra labai natūralus. Bėda tik tame, kad pinigus uždirbame iš kitų žmonių. Todėl tai, kiek galime iš jų uždirbti, priklauso nuo to, kiek jie uždirba. Jei visi aplinkui skurdūs, daug neuždirbsi. Norint uždirbti daug, reikia, kad visi aplinkui irgi būtų pakankamai turtingi. Tai elementaru.

Pradėkim gal nuo to, kad dažniausias (ir visiškai klaidingas) argumentas, kovojant prieš progresinius mokesčius, yra viena iš loginių klaidų – tai proponentams projektyviai priskiriamas aiškinimas, esą progresinių mokesčių įvedimas reikalingas tam, kad daugiau mokesčių surinkti arba kad tai išvis esą mokestis iš pavydo. Aišku, labai patogu pačiam susigalvoti kokią nors nesąmonę, ją priskirti oponentui ir paskui visaip įrodinėti, kad oponentas neteisus.

Continue reading

Kalafiorų ekonomika

Ponai ir ponios, šito kalafiorų buzo pagrindu aš jums duosiu šiek tiek pastebėjimų. Tiesiog padrikų, bet kad būtų aiškiau ir mažiau kliedesių. O tai jau visai – vieni pusdurniai šūkauja kaip blogai, kiti pusdurniai šūkauja kaip gerai, o treti visai jau įsiautėja ir pereina į visiškai nesąmoningus fufelius.

Gražus ir kažkuo ten maistingas, kalafioras pasižymi tuo, kad tai tiesiog žiedinis kopūstas, kuris nei skanus, nei kažko vertas.

Gražus ir kažkuo ten maistingas, kalafioras pasižymi tuo, kad tai tiesiog žiedinis kopūstas, kuris nei skanus, nei kažko vertas.

Šiaip tai kalafioras aka žiedinis kopūstas yra daržovė. Tai nuo to ir pradėkim: naudinga daržovė, kuri man šiaip jau gana šlykšti (visvien kopūstas, tegul ir žiedinis), o dar ir paruošti jų niekas nemoka. Vieninteliai valgomi kalafiorai yra tokie, kurie staigiai ir kietai apskrudinti, taip kad viduje išlaikytų traškumą, o išorėje būtų gelsvai apkepę (labai nedažna šeimininkė tai moka), bet net ir tokie nėra kažin kas įspūdingo. Į kalafiorus panašūs brokoliai yra dar bjauresni ir jų skaniai paruošti išvis beveik neįmanoma.

Taigi, pirmoji išvada yra labai paprasta: kalafiorų buzas yra apie daržovę, kuri neturi prasmės, nes pagrindinės aplinkui kalafiorus kovojančių žmonių pusės yra kulinariniai nevykėliai, kurie tų pačių kalafiorų neatskirtų nuo pūdytais kopūstais pasmardinto cukinijos gabalo.

Vat čia, įsisąmoninę patį esminį momentą, kad kalafiorų buzas visai jau gryname pavidale yra gana keistas, užsiduokite sau klausimą, kodėl šitas KPŠ dabar taip intensyviai vyksta. Aš jums į tą klausimą neduosiu atsakymo, bet vat kad vyksta labai konkretus KPŠ – tai faktas kaip blynas. Todėl pirmas patarimas, kurį norėčiau duoti kiekvienam – tai stabtelti ir paklausti labai konkretaus klausimo: KPŠ, kad toks buzas lygioje vietoje?

Kai Maxima sugalvoja kreiptis į VSD (o aš šitą straipsnį jau belenkiek laiko bandau užbaigti – per tą laiką jie irgi matyt kai ką tą patį pastebėjo), tai nėra vien kažkokia kova prieš neaišku ką. Kaip tik dabar galime stebėti, kaip visokie koloradai kuo gražiausiai infiltruojasi į visas protesto grupes, bandydami sukelti ir pasipiktinimą ES, ir kišdami vėl eilinius referendumus, ir kalbėdami apie tai, kad reikia versti valdžią. Beje, jei pastebėsite tuos hiperaktyvius kovotojus prieš valdžią, tai paaiškės, kad didelė dalis jų nei Lietuvoje negyvena, o dar kita dalis – išvis neegzistuojantys žmonės, tiesiog fake Facebook akauntai.

Aišku, kitas reikalas, kad buzas tikrai ne tik apie kalafiorus, bet ir apie kitus maisto produktus. Ir išties nėra viskas taip paprasta. Ir pradžia šito buzo matyt ne nuo koloraduojančių durnių (o jei ir susijusi, ir tikslingai organizuota – tai tikrai ne durnių rengta). O dabar pereikime prie kai kurių ekonominių ir semiotinių, t.y., įdomesnių pastabų.

Continue reading

Profsąjungų stagnacijos fontanai

Aš jau esu rašęs apie tai, kas yra Maldeikienės problema. Tai aš jums pakartosiu: tai yra situacija, kai viena koja einama į kairę, o kita koja – į dešinę. Ir rezultate gaunasi špagatas, nuo kurio Lietuvai tarpukojis praplyšta.

Apsinarkašinusi katė jums sako: "Ar matėt tą baisų naują Darbo kodeksą? Tenai reptilijanų invazija, drakonai ėda gyvus žmones ir juos išpurškia chemtreilais, tai žmonių vergovės įteisinimas."

Apsinarkašinusi katė jums sako: „Ar matėt tą baisų naują Darbo kodeksą? Tenai reptilijanų invazija, drakonai ėda gyvus žmones ir juos išpurškia chemtreilais, tai žmonių vergovės įteisinimas.“

Aš vis esu kaltinamas tai tuo, kad aš visiškas socialistas, tai tuo, kad aš visiškas išnaudojimo ideologas kažkoks. Taigi žinoma, kad taip, nes aš, kaip ir ponia Aušra Maldeikienė, sakau jums aiškiai: arba į kairę, arba į dešinę reikia eiti, o ne špagatus daryti.

Nes kas gaunasi? Biurslas laimi, korporacijos laimi, smulkus verslas dūsta, varguoliai vargetauja, o kažkokia stagnacija tik auga ir nomenklatūrinius kliedesius puoselėja. Ir dar kažkokius profsąjunginius mitingus rengia, nes esą darbuotojus reikia saugoti.

Įdomu, nuo ko saugoti? Gal nuo savęs pačių saugoti, nes jie patys negali nuspręsti, kur ką ir kaip dirbti?

Continue reading

Doing Business 2014 reitingas

Neatsimenu, ar kada rašiau apie šiuos reitingus, kuriuos daro Pasaulio bankas, tačiau parašysiu pačią esmę dabar*, nes kaip įprasta, spaudai daugiau kaip vieną skaičių pateikti – pernelyg sudėtinga. Tai vat spauda skelbia, kad 2014 metams skirtame reitinge pašokome iš 27 vietos į 17 – būsime ten, kur yra investuotojams įdomiausios valstybės.

Jūs geriau klausykit manęs, jei norit atrodyt rimti ir turėt pinigų, nes kitaip būsit kaip laukiniai ir kapstysitės šiukšliadėžėse.

Jūs geriau klausykit manęs, jei norit atrodyt rimti ir turėt pinigų, nes kitaip būsit kaip laukiniai ir kapstysitės šiukšliadėžėse.

Labai daugelis investuotojų tokiais reitingais vadovaujasi, darydami pirmines atrankas (kur tiesiog paima kažkokį patrauklų šalių segmentą), o ten jau arba papuoli į nagrinėjamų sąrašą, arba ne. Ir jei nepapuoli į nagrinėjamų šalių sąrašą – tai tada jau gali nieko ir nesitikėti.

Akivaizdus faktas, kad ankstesnė Andriaus Kubiliaus vyriausybė, o tiksliau – reformatorių grupė, kur dirbo Dainius Kreivys, Rimantas Žylius, Remigijus Šimašius, Ingrida Šimonytė ir mažiau pastebėtas, bet būtent šią sritį kuravęs ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas – padarė nepaprastai daug. Štai dabar ir ateina tie rezultatai.

Kad susivokti, kur esame – Estija, su kuria save amžinai lyginame, yra 22 vietoje, o Latvija – 24. Kelios kitos kaimynės – pračiau: Lenkija – 45 vietoje, Baltarusija – 63 vietoje, o Rusija – 92. Lietuvių numylėta Didžioji Britanija – 10 vieta, Airija – 15, o Norvegija – 9, o Danija – 5. Beje, atsimenat, ką rašiau apie emigracijos priežastis ir ką išties reikia daryti, kad išvažiavę žmonės grįžtų?

Čia gal sunku susivokti iš pradžių, bet tasai šuolis per ištisas 10 vietų – tai neįtikėtinas pasiekimas, nes kuo aukščiau į viršų, tuo konkurencija aršesnė, o gerinimo galimybių mažiau. Tiems, kas sėdi sąrašo apačioje (sąraše – 189 valstybės) ir nepakliūna į maždaug 100 padoriausių valstybių, įmanoma pakilti net ir kokiomis 30-40 vietų.

Vat pavyzdžiui, Ukraina dar pernai buvo 140 vietoje, o dabar – jau 112. Su kitomis atsilikusiomis šalimis irgi panašiai: Rusija iš 111 vietos pakilo į 92, Filipinai – iš 133 į 108 ir panašiai. Tačiau aš abejoju, ar labai norėtumėte su tomis šalimis turėti reikalų – jos yra tikrai ne tos, kur verslui dirbti būtų malonu.

Tuo tarpu viršutiniame segmente pakilti labai sunku: visi stengiasi, visi viską gerina ir todėl netgi paprasčiausiai nieko nedarymas – jau garantija, kad kasmet krisi bent per kelias vietas pagal visus punktus, o sumoje gausis kritimas per kokias 10 ar daugiau pozicijų žemyn. Taigi, į viršų čia kopia tik geriausi, o tie, kam pavyksta iškopti į Top-20 – tai jau visai išskirtiniai.

Taigi, skųstis lyg ir nėra ko – dabar esame labai neblogose pozicijose. Bet visgi pažiūrėkim detaliau truputį, kur bėdos, o kur gerumai. Ir svarbiausia, ką labiausiai reiktų pakeisti, kad dar labiau pakiltumėme ir pakliūtumėme į rekordinį dešimtuką.

Continue reading