Kadais rašiau apie Burzum – Varg Vikernes – maniaką, satanistą, kompozitorių. Tą, kuris šypsojosi, kai jam teismas skaitė nuosprendį – 21 metus kalėjimo. Štai čia toji šypsena, jis šypsosi jums:
Tag Archives: durniai
Naujų paieškos šedevrų jūsų malonumui
Aš nežinau, kaip kitiems šiais laikais sekasi su Google (žymiai rečiau – kitų paieškos sistemų) atėjūnais. Pas mane, atrodo, eina daugiausiai kažkokie puspročiai. Kadaise apie tų puspročių paieškas jau rašiau, o paskui ir dar rašiau. Taigi, dabar dar šiek tiek atnaujinimo. Iš kas antros paieškos eilutės galima pasidaryti išvadą, kad Lietuva jau tapo kažkuo panašiu į didelę psichiatrijos kliniką, kurioje pusė pacientų tiesiog kliedi, o kita pusė – yra elementarūs silpnapročiai. Trumpai tariant, aplinkui vieni durniai. Gal su retomis išimtimis.
Štai jums Google susigalvotų SEO šedevrėlių naujų, sugrupuotų pagal esmines temas. Tiesiog atrinkti ir pagrupuoti raktiniai žodžiai bei frazės, pagal kuriuos kažkas atklydo, padedamas to paieškinio dirbtinio intelekto. Trumpai tariant, kai palyginu su ankstesniais rezultatais, tai apima jausmas, kad beprotybės aplinkui darosi vis daugiau. Bet gal net ne paieškoje, o žmonių smegeninėse?
Andrius Kubilius džiaugiasi laimėjimais
Andrius Kubilius džiaugiasi laimėjimais prieš sveiką protą. Girdėjau kaip viešai gyrėsi Seime, kad suvaldė kažkokį ten bankinį kolapsą bei labai padėjo verslui. Matėm, kad taip padėjo, kad dabar jau apie grynųjų uždraudimą kalba. Kiek daugiau, nei prieš metus rašiau apie krūvas nesąmonių ir tai, ką verta padaryti. Deja, nepanašu, kad kažkas kažką būtų pradėjęs galvoti.
Ale gi žinot, nors kuolą ant galvos tašyk, atrodo. Patylėtų bent jau, tai vis būtų šis tas, o dabar – giriasi savo pridirbtais absurdais. Dar galėjo pasigirti pagalvės mokesčiu – PSD. Arba bandymais apmokestinti natūrines pajamas. Pamiršo, tur būt.
Prieš porą metų buvau labai naivus ir žiūrėjau tokiu kvailu išoriniu žvilgsniu į Vyriausybę bei visokias partijas, buvau tik tik pradėjęs aiškintis kai kurias politines specifikas. Netgi savo bloge berods rekomendavau balsuoti už konservus. Ir vos atėjus tai šutvei į valdžią, pakraupau, nes iš pirmų pareiškimų apie tuo metu dar būsimas naktines reformas paaiškėjo, kad jie ruošiasi sukelt kažkokį ekonominį košmarą. Tikėjausi, kad durniai tai durniai, bet bent jau kažką sąžiningumo link padarys. Deja, paaiškėjo, kad pernelyg durni.
Link sąžiningumo – jokio judesio, mokestiniai pokyčiai tą rodo – GPM už dividendus sumažintas nuo 20 iki 15, bankams sušerta belenkiek, rinka prismaugta su PVM didinimu, etc.. Ir per visą tą savo absurdo teatrą jie nepasibodėjo ar tik ne apie tūkstantį mamų po teismus tampyt už susigalvotus esą įstatymų pažeidimus, kurie vėliau paaiškėjo besantys visai nepažeidimais, o teisėtu dalyku…
O dabar… O dabar dar galim prisiminti ir šviežią bandymą susibroliauti su Valdemaru Tomaševskiu. Man atvejis kažkuo labai primena kiek senesnę Viliaus Navicko įspūdingą konservų apsiteršimo šventę, tačiau žinot, kas įdomu? Tomaševskis, bent jau nuoseklus, tuo tarpu konservai – tamposi tai šen tai ten, pasirodydami ne geriau, nei Artūras Paulauskas, grįžęs į Viktoro Uspaskicho glėbį. Atmatos.
Vienas mano draugas prieš porą metų pasakė maždaug tokią frazę: „socdemai tikrai protingesni už konservus, bet daugybė jų – sukčiai, todėl balsavau už konservus, kurie bent kiek sąžiningi, tegul ir durniai„. Pasirodo, kad durniai nelabai kuo geresni, o ir jų sąžiningumas visokias abejones kelia.
Žodžiu, nesupykit už išsiliejimą, bet užkniso.
Kas yra maginis mąstymas. Subalansuota IT žinovams.
Pas poną Užkalnį, kai tasai pasisakė apie GPS, visokių ten priėjo, kaip ir įprasta. Ir žinoma, ėmė, kaip įprasta, rašinėt pagal savo supratimą. Ten šiaip jau labai marga publika renkasi, tad komentarai dažnai džiugina ir linksmina. Ale šitas straipsnis buvo nuostabus – komentarus būtinai paskaitinėkite, pavyzdžiui, atrasit tokių marazmatikų, kurie iš 100 procentų atima 400 procentų ir gauna 25 procentus. Bet ir tai nėra toks stebuklas, kokį vėliau parašė kažkokia supermama šmaikštašiknė, pasivadinus Mamyčiuku. Aišku, neapsieita ir be diskursų apie psichiatrines ligonines ir panašiai, bet ne tai esmė.
Esmė yra maginis mąstymas, kurį šioji ponia pademonstravo taip, kad sunku būtų rasti geresnį pavyzdį. Štai tasai tekstas, įdomesnės vietos pabrauktos raudonai ir pažymėtos skaičiais analizei. Šiaip jau praktiškai visą tekstą čia galima raudonai braukyti, bet visgi pabandysiu konkrečius teiginius pabrėžt.
Tiesa, skaitydami, nesistenkit būti kritiškais duotąjam tekstui ar jo autorei. Pabandykit pagauti būtent tą mistinę, asociatyvinę, maginę logiką (aišku, jei čia išvis galim kalbėti apie logiką).
Nagrinėjamas maginio mąstymo pavyzdys
Kompiuteriai nuo pat savo gimimo turi kreivus laikrodžius, nes elektroninis laikrodis ne toks tikslus lyginant su mechaniniais1. Papasakosiu ir dar vieną dalyką (jei jau netikėsi, pasigooglink) – laikas slenka nevienodai2, tad tau, žmogui lėktuve ir palydovui orbitoje laikas skaičiuojasi atskirai. Kuo aukščiau – tuo laikas labiau „kreivinasi“3, tad banaliai kalbant tavo pėdos ir tavo smegenys sensta skirtingu greičiu. Šis skirtumas žinoma mikroskopinis, tačiau paėmus metus ar kitus – gaunasi jau sekundžių skirtumas4.
Yra dar toks dalykas kaip pasaulinis tinklas. Jei mokykloje bent kiek IT pamokų turėjai, žinosi, kad yra toks tinklo laiko protokolas (network time protocol)5, kuris laiką skaičiuoja nanosekundėm6, ir jam tie „laiko svyravimai“ jau nebėra tas pats. Kuo didesni laiko skirtumai tarp nutolusių kompiuterių, tuo ilgesni vėlavimai siunčiant duomenų paketus7, t. y. Youtube pradeda krautis lievai8.
Kiekvienas GPS palydovas savyje turi atominį laikrodį, kuriame dar papildomai yra ir softas koreguojantis „laiko driftą“, tad būtent GPS palydovuose esantys laikrodžiai yra patys tiksliausi pasaulyje9 ir būtent todėl su jais yra sinchronizuojami kompiuteriniai tinklai10, kad užklanio blogas padoriai atsiverstų.
Pirmieji palydovai į orbitą buvo keliami būtent reliatyvumo teorijai patikrinti11, tad aprūpinti laikrodžiais12. Ir tik vėliau, pastebėjus kad radijo bangos sklindančios iš orbitos paklūsta Doplerio efektui13 atsirado pašalinė palydovų funkcija – navigacija14.
Atvejo analizė, maginio suvokimo ryšys su realybe
Nesiūlau juoktis, nes išties čia nieko juokingo nėra (bendrai – reiškinys liūdnas, esu apie tuos durnius rašęs anksčiau). Greičiau – atvirkščiai, pilnavertė kunda-lakunda, kur žmogus, turintis tam tikras sąvokas (žodžių ir prasmių kompleksus), juos riša tarpusavyje pagal visiškai kitus, jam pačiam natūralius, tegul ir absurdiškai skambančius dėsnius. Aišku, galima tarti, kad kai kuriuose sakiniuose po kelis nusišnekėjimus ir pripainiota belenkas su belenkuo, bet pažiūrėkim, į tai, kaip tai veikia būtent rašiusiojo galvoje. Nuosekliai, pagal pažymėtus skaičiukais dalykus:
- Nusišnekėjimas apie ne tokius tikslius elektroninius laikrodžius – ne toks jau keistas, jei pasiaiškini, kiek plačiai jis paplitęs. Gal ir nustebsit, bet mažiausiai pusė žmonių galvoja, kad mechaniniai laikrodžiai yra tikslesni už kvarcinius. Žinote, kodėl? Todėl, kad mechaninis, o dar automatinis šveicariškas laikrodis kainuoja maždaug nuo 1500-2000 litų, o geresni modeliai – dar daugiau. Kvarcinis šveicariškas laikrodis kainuoja maždaug nuo 200 litų, jei tai Swatch ar nuo kokių 400-500 litų, jei tai viena iš entry levelio firmų, pvz., Grovana. Maginis mąstymas sako akivaizdžiai: jei brangesnis, reiškia, kad geresnis – vadinasi, tikslesnis. Tokie įsitikinimai apie laikrodžių tikslumą neretai pasitaiko net ir tarp šveicariškų laikrodžių savininkų.
- Diskursas apie nevienodai slenkantį laiką – žinomas, matomai, netgi bukiausiems pacukams. Nes Einšteino reliatyvumo teorija su skirtingai besisukančiais laikrodžiais ir jaunesniais už savo dvynius kosmonautais bent puse ausies girdėta bet kam. Žinoma, subtilybių apie tai, kad tie laiko poslinkiai pastebimi, tik priartėjus prie šviesos greičio, dauguma nežino, tačiau vėl suveikia maginis mąstymas: tai toks svarbus ir reikšmingas dalykas, juk visur apie tai rašoma – vadinasi, jei su laiku kažkas ne taip, tai jau matyt, kad reliatyvumo teorija.
- Su kalbomis apie aukščiau slenkantį kitokį laiką prasideda tolimesni maginio mąstymo etapai, kai prisideda ir supratimas apie tai, kad danguje viskas kitaip, ir, gal būt, kokios nors nerišlios mintys apie tai, kad Žemė sukasi, vadinasi, su ja ir mes, o aukščiau judesys gal greitesnis. Pirmos visai maginės prielaidos apie pasaulį ir laiką ima apaugti teoriniu antstatu.
- Ir vėl maginis mąstymas: laikrodžiai per metus pavėluoja ar paskuba keliom sekundėm – vadinasi, čia jau tas pats su ankstesniu teoriniu antstatu susijęs dalykas. Maginė teorija atranda sau patvirtinimų. Realybė niekam neįdomi, svarbu magiškoji teorija ir teorinė magija.
- Galų gale kalba pasuka link NTP ir panašumų magija ima veikti pilnu pajėgumu. Santrumpa NTP stebuklingu būdu susisieja su santrumpa GPS, o angliški burtažodžiai „network time protocol“ susisieja su burtažodžiais „global positioning system“. Svarbu ne sąryšis, o tiktai koks nors, visiškai nesvarbu, koks panašumas. Tai vienas iš ryškiausių maginio mąstymo bruožų.
- Ir vėl ima kilti kitos teorijos – atsiranda nanosekundės. Visiškai nesvarbu, kad netgi lokaliame tinkle neįmanoma gauti tokių užlaikymų (kaip pvz., net esant neapkrautam Gigabit Ethernet tinklui, perdavimo paklaidos eina mikrosekundėm, o praktiniuose lokaliuose tinkluose – kartais net milisekundėm, aš jau nekalbu apie Internetą, kur esu matęs užlaikymų, skaičiuojamų dešimtimis(!!!) sekundžių), svarbus tampa kuo ypatingesnis žodis ir jo susiejimas su kokiais nors kuo tikslesniais laikrodžiais. Vėl maginė logika.
- Ir toliau eina maginė logika apie tai, kad jei jau laikrodžiai skirtingai rodo, tai ir uždelsimai dėl to atsiranda. Maginėje logikoje, kurią svarbu suprasti, priežastis su pasekme puikiausiai gali kaitaliotis vietomis ar netgi išvis nesisieti. Nes maginės sąsajos yra maginės.
- Žinoma, kad paskui reikia atrasti ir kokių nors patvirtinimų iš realybės – štai ir Youtube pasiduoda magijai.
- O tada prasideda istorijos apie maginius žygdarbius. Paprasti maginiai reiškiniai yra tiesiog paprasti (tarkim, kokie nors pokštai su kortomis), tačiau didieji turi būti didingi. Todėl ir laikrodžiai palydovuose būna ypatingi – patys tiksliausi pasaulyje.
- Ir žinoma, vėl tai reikia susieti su kokiais nors kompiuteriais, internetais, Youtube bei NTP – štai taip kompiuterių tinklai ima sinchronizuotis su GPS. Juk GPS aparačiukai – tai tokie kompiuteriukai, tiesa? Tai ir visi kiti kompiuteriai turi sinchronizuotis kažkaip su tais aparačiukais.
- Galų gale vėl grįžtam prie reliatyvumo teorijų ir atrandam, kad visokie sputnikai buvo keliami toms teorijoms tikrinti. Ir GPS palydovai – irgi.
- Ir laikrodžiai palydovams buvo reikalingi tam, kad patikrintų reliatyvumo teoriją. Maginis mąstymas darosi savo išvadas.
- Galų gale dar prisimenamas Doplerio efektas, kuris aišku nesuprantamas, bet kažką bendra turintis su GPS ir kažkokiais ten signalais, vadinasi – ir su laiku, ir su Einšteinu, tai ir su reliatyvumo teorija, taigi, labai svarbus faktas, kuris maginiu būdu įrodo viską galutinai. Trumpai tariant, maginis mąstymas jau įsivažiuoja, radęs dar vieną atsparos tašką.
- Ir štai nuosekli maginės teorijos pabaiga: atrastas stebuklas, maginis būdas, kaip remiantis magija, sukurti kitą, jau mažesnę ir eiliniam žmogui pasiekiamą magiją, kuri jau leistų daryti tuos GPS prietaisus ir visus kompiuterius, etc.. Nesvarbu, kad kažką žinančiam žmogui tai atrodo kliedesiais – maginė teorija yra nuosekli, vientisa, turinti savo logiką.
Trumpai tariant, pažiūrėkim nekritiškai. Maginis mąstymas nėra koks nors nusišnekėjimas ar kliedesiai. Maginis mąstymas turi savo vidinę logiką, savo taisykles, tačiau jos paremtos ne kokia nors moksline faktų analize, o vien asociatyviniais mechanizmais. Jei kažkokie dalykai turi tarpusavy panašumų – vadinasi jie kažkaip susiję. Kuo tų panašumų (kad ir pačių banaliausių, vaikiškų) daugiau – tuo ryšys stipresnis. Ir svarbiausia – stebuklai bei priežastys. Ypatingai pastebėtinas 14 punktas: maži, suvokiamesni, prieinamesni stebuklai (kompiuteriai, internetas, GPS prietaisai, etc.) negali būti didelio, sunkiai suvokiamo, neprieinamo stebuklo (kosminių palydovų) priežastimi. Būtent todėl kyla toks ryškus diskursas apie tai, kad navigacija – tik pašalinė tų GPS palydovų funkcija. Priežasties-pasekmės ryšys visada aiškus: gaivališka, sunkiai suvokiama jėga sukelia smulkius reiškinius (dievybė sukelia lietų), bet niekad ne atvirkščiai.
Mano moralės deklaracija
Štai NePo parašė blogerių moralės deklaraciją. Aš irgi esu rašęs deklaracijas, tai puikiai suprantu, kame reikalas. Norisi pasaulį padaryti gražesniu, tobulesniu, tiesiog norisi, kad būtų daugiau laimės ir gėrio. Tai suprantama, tai pagirtina. Aš nuoširdžiai manau, kad NePo parašė puikią deklaraciją, kuri realiai pasaulį padarys truputį geresniu.
Deja. Esu, matyt, cinikas. Negaliu pasirašinėt moralinių deklaracijų, nes netikiu netgi pats savo moralumu.
Mano dvasia žvelgia į jus didingai atsukusi savo aukštos moralės veidą
Esu giliai ir nuoširdžiai įsitikinęs, kad bet kas gali turėti apie mane bet kokią nuomonę. Ir tą nuomonę išsakyti, kaip tiktai nori ir kur tiktai nori. Net jei ta nuomonė apie mane yra visiški kliedesiai. Pats netoleruoju niekuo nepagrįstų nuomonių savo bloge, tačiau manau, kad būtent nuomonę apie mane galima turėti bet kokią.
Jei kas nors nori – gali skelbti, kad aš esu pyderas, šūdžius, degeneratas, komunistas, fašistas, anarchistas, melagis, sektantas, religinis maniakas, prostitučių suteneris, Minsko milicijos mokyklos auklėtinis, sukčius, vagis, debilas, nevisprotis, šizofrenikas, gėjus, prasigėręs kaimietis, bomžas, pacukas, banditėlis, vyru apsimetanti feministė, megzta beretė, turgaus boba, žmogumi apsimetantis asilas, King Kongo pimpalas, Zimbabvės beždžionė, kompiuterinis botas ar dar kas nors.
Jei tik kas nori, gali netgi skelbti, kad aš nužudžiau Undinėlę ir išprievartavau Kalėdų Senelį. Ir netgi galit skelbti, kad kiekvienąsyk, kai mano straipsnį kas nors perskaito, klaikiose kančiose nudvesia mažas nekaltas pūkuotas kačiukas. Kiekvienas gali turėti savo nuomonę apie mane. Ir kiekvienas gali kurti mano įvaizdį. Esu įsitikinęs, kad tai visų teisė.
Žinoma, tai nereiškia, kad aš tą nuomonę labai toleruosiu čia, savo bloge – tiesiog nemėgstu durnių ir tuščių pezėjimų su jais. Bet mane senai jau (ir ne kartą) kaltino tuo, kad aš Minsko milicijos mokykloje mokiausi tapti KGB karininku, kad prostitutes vežiojau į Lenkiją ir dar belenkuo. Ir fašistu, komunistu, anarchistu, degeneratu bei visokiais kitais žodžiais vadino. Matomai, tam buvo priežasčių. Aš gi pats negalėčiau taip jau adekvačiai savęs įvertinti – tik aplinkiniai gali pasakyti, kas ir kaip. Todėl nuoširdžiai manau, kad tokios nuomonės yra vertos to, kad jos yra.
NePo sako, kad humoras nėra patyčios. Žinoma, aš suprantu, kad yra kažkoks ten gal skirtumas tarp humoro ir patyčių. Aš pats tą skirtumą matau tik vienoje vietoje – patyčios yra diskriminacinis, prievartos aktas, skirtas tiesiog kitų žmonių žlugdymui. Man patyčios asocijuojasi su atvejais, kai nusikaltėliai savo auką kankina degančiu lygintuvu ir iš to juokiasi. Arba kai būrys mažvaikių muša, trypia savo klasioką ir ant jo spjaudo. Tai yra patyčios.
O humoras? O ką aš žinau? Aš išvis nežinau, kas tas humoras. Kažkam kažkas juokinga, kažkam kitam – nejuokinga, ką aš žinau? Kad kažkas man parašė kažkokį plūstantį komentarą – tai patyčios, o ne humoras? Nesąmonė. Net jei tai ne humoras, man tai jokios ne patyčios. Kita vertus, belenkas gali būti humoru kam nors.
Kai kažkoks veikėjas man čia parašo „Rokiškis yra pydaras“ – manęs tai visai neskaudina. Priešingai – tai smagu: žmogus išreiškia savo pasipiktinimą, o tam jis turi teisę. Žinoma, kad pagal tokius pasakymus aš irgi darausi išvadas, bet gavęs tokį komentarą, šypsausi, nes šitai man teikia malonumą 🙂
Aišku, man būtų kardinaliai linksmiau, jei vietoj tokio komentarėlio apie mane parašytų ištisą straipsnį, demaskuojantį mano klaikią natūrą ir kaltinantį mane kažkokiais baisiais nusikaltimais, ypač dar jei jie būtų susieti su kokiomis nors siaubingomis intrigomis, šantažu, slaptomis organizacijomis, sąmokslais, o jei įmanoma – dar ir iliuminatais ar Ktulu. O dar geriau – su kokiu nors pasauliniu dirbtiniu intelektu ir Matrica.
Na, tiek to, susietų bent jau su hakeriais, taksistais ar valytojom, bet visvien straipsnį apie mane ir apie mano siaubingą baisumą parašytų. Tai būtų daug maloniau, nei šiaip koks nors banalus komentaras apie Rokiškį komunistą, pyderą, fašistą ar pan..
