Tag Archives: LSDP

Apie artėjančius rinkimus į Europos Parlamentą ir LR Prezidento postą

Kažkaip šitą kartą aš čia rašau gal ne tiek dėl susidomėjimo gilaus, kiek dėl to, kad paprasčiausiai manau, jog reikia išdėstyti šį bei tą. Ir todėl šį bei tą ir išdėstysiu. Pradžioje – apie rinkimus į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. O paskui ir apie rinkimus į Europos Parlamentą. Kad truputį pas kažką atsirastų orientacijos pagal manęs labai subjektyvų reflektavimą.

Jeigu būtumėte kokia nors katė, tai niekas jums neleistų balsuoti. Todėl visi iš jūsų juoktųsi ir badytų pirštais, o jūs labai liūdėtumėt.

Jeigu būtumėte kokia nors katė, tai niekas jums neleistų balsuoti. Todėl visi iš jūsų juoktųsi ir badytų pirštais, o jūs labai liūdėtumėt.

Nes kartais tiesiog kyla klausimai įvairūs, bet net jei ir nesigauna pasakyti atsakymo, padaryti pasirinkimą reikia. Nes jei nesirenki – už tave pasirenka kiti. O jei būni toksai durnas, kad nenueini į rinkimus, o paskui ieškai kokių nors pasiteisinimų – tai esi tiesiog lepšis. Todėl reikia nueiti į rinkimus. O kad nueitum į rinkimus – reikia ir truputį orientuotis. Tai vat čia ir bus truputį apie orientaciją.

Continue reading

Apie internetinius prezidentų rinkimus ir realybę

Aš tikiuosi, kad jau spėjote primiršti tą ilgą seriją balsavimų už internetų prezidentus. Paskutinio turo rezultatų ilgai ilgai neskelbiau, nes jie buvo ir taip pakankmai aiškūs, o norėjosi kiek ilgiau pratęsti ir pasižiūrėti šiokių tokių pokyčių. Visgi kardinalių pokyčių nesigavo: tendencijos liko aiškios ir ilgalaikės. Ir, beje, visiškai akivaizdžios.

Su šitais balsavimais vyko vienas įdomus dalykas: Grybauskaitės fanai patikėjo, kad ji laimės ir visiškai atsipalaidavo, o tada, balsavimams einant toliau, ėmė ir po truputį balsų prisirinko Remigijus Šimašius.

Su šitais balsavimais vyko vienas įdomus dalykas: Grybauskaitės fanai patikėjo, kad ji laimės ir visiškai atsipalaidavo, o tada, balsavimams einant toliau, ėmė ir po truputį balsų prisirinko Remigijus Šimašius.

Vienas dalykas labai smarkiai krito į akis per visus internetų balsavimus: pradžioje Dalia Grybauskaitė laiminėjo tiesiog be išlygų. Bet žinote, kaip būna, kai rinkėjas patiki, kad jo kandidatas laimės? Ogi jis neateina į rinkimus, nes galvoja, kad jo kandidatas ir taip laimės. Tuo tarpu kito kandidato rinkėjai mobilizuojasi. Štai tą ir matome grafike. Taip kad pagalvokite gerai: nors čia ir darau aš išvadą, kad Dalia Grybauskaitė turi laimėti, ji laimės tik su sąlyga, kad tie, kas ją palaiko, ateis į rinkimus.

O bendrai, nesigilinant į visokias analizes, tą ilgos internetinių balsavimų serijos pabaigą galima reziumuoti paprastai: iš realių kandidatų be išlygų laimi Dalia Grybauskaitė (418 balsai), o iš tų, kas šiaip internetuose garsūs – Remigijus Šimašius (671 balsas). Pastarasis, reikia tikėtis, į užmarštį nenueis, o kils ir toliau, nes rezultatai čia buvo įspūdingi.

Visi kiti, kas tik internetų rinkimuose dalyvavo, iškrito, nesugebėję nei susilyginti su šitais dviem kandidatais.

O jei norisi kiek daugiau duomenų – čia vat ir pasižiūrėkime truputį skirtingų grafikėlių ir šiaip įdomumų. Ir šį kartą – jau ne vien iš šitų balsavimų, o žymiai plačiau. Iš visokių kitokių šaltinių.

Continue reading

Komunistai vs. nacionalistai

Jei jau taip gavosi, kad su ta partijų reitingų lentele aš jums paaiškinimų nepadarysiu dabar, tai parašysiu jums kitą pastebėjimą. Kad nereiktų cypaut kam nors apie fašistus. Ar dar apie kažką.

Obama niekaip nesusijęs

Čia tiesiog šiaip apie kokius nors nesusijusius kontekstus, nes šitas paveiksliukas su įprastais kairieji vs. nacionalistai diskursais siejasi ne mažiau, nei tie diskursai su realybe.

Rinkimai labai aiškiai rodo rinkėjų požiūrį į visokias jėgas. Ir jei paimsim rinkinuką partijų įvairių, pagal tai, kur yra kokių nors komunistinių, socialistinių ar nacionalistinių slėpinių, tai štai ką gausim:

  • Lietuvos socialdemokratų partija – 18,45 procento partijų reitinge
  • Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 5,84 procento partijų reitinge
  • Socialistinis liaudies frontas – 1,2 procento
  • Už Lietuvą Lietuvoje – 0,93 procento
  • Jaunoji Lietuva – 0,63 procento

O vat dabar jau pakalbėkime apie komunizmą, socializmą, nacionalizmą, fašizmą ir kitus įdomius dalykus. Taip taip, aš suprantu, kad socialdemokratų partija yra tik dalinai komunistinė, nes dalis lervų iš socialistų partijos, o ir šiaip visokių užkietėjusių perbėgo pas Algirdą Paleckį. Visvien krūvos kitų LKP veikėjų, įskaitant ir gan idėjinius, visgi liko LSDP. Ir prisijungė dar ir visokių iš NK-95.

Tarp kitko, tas klausimas apie NK-95 ir LSDP yra gana gilus, nes čia mes galim tokią įdomią problemą suformuluoti, kurios nesigauna paprastai išspręst:

  • Jei NK-95 veikėjai prisijungia prie LSDP, tai gal visgi nėra tie veikėjai tokie jau tyri, kad jungiasi prie sisteminės partijos, pasižyminčios išskirtiniu nomenklatūriškumu ir vienais iš didžiausių partinių turtų?
  • Jei NK-95 veikėjai prisijungia prie LSDP, tai gal visgi reikia pripažinti, kad yra rimtas ideologinis pagrindas pas šią partiją, todėl vertėtų ją vertinti, kaip socialistinę?

Bet grįžkim prie to pirmo sąrašiuko. Jame matome, kad visai jau raudonas Frontas tegauna 1,2 procento. Tai reiškia, kad visai jau raudonuojančios lervos Lietuvoje tėra visiška mažuma. Realus komunizmo baubas praeity. O dvi nacionalistinės grupės kartu tepaima 1,56 procento balsų, kas irgi rodo, jog nacionalizmai pas mus beveik niekam neįdomūs. Ai, dar LLRA lieka su savo tais balsais… Aha. Taigi, štai čia ir matome, kad nacionalizmas pralenda rinkimuose į Seimą. Tik vat kažkodėl visai iš kitos pusės, nei paprastai šūkauja visokie kairieji?

Ponai ir ponios, ar nėra taip, kad mes turime reikalų su visokiais norma tapusiais kliedesiais, o per tai realybės nematom? O gal ir aš kažko dar ten nepastebiu?

Bendrai apie visokias partijas

Norėjau parašyti labai išsamiai apie dar kelias partijas bei politines grupes, tačiau matau, kad jau iki Seimo rinkimų nespėsiu. Spėjau gerokai pakrapštyti po įvairių liberalų bei socialdemokratų istoriją, norėjau panašiai panagrinėti ir kai kuriuos konservatorių vingius (beje, pastarieji – dar sudėtingesni ir vingresni, nei liberalų), tik deja, laiko tam jau nelieka: žmonės jau kalba apie savo pasirinkimus. Štai ir Komonsensavičiai parašė, už ką balsuos. Todėl dabar parašysiu trumpai apie visus – ką galvoju, kaip įsivaizduoju. Nors ir norėjau išsamiai pasisakyt – visgi geriau jau laiku, nei tada, kai nebus prasmės.

Rinkimų plakatai

Rinkimuose sunku susigaudyti, bet aš jums padėsiu, paaiškinsiu šį bei tą apie visokias partijas, kad žinotumėte, kam atiduodate savo balsą.

Mano sąraše bus paprasti kriterijai – trumpas partijos aprašymas, veidas – žmogus, kuris asocijuojasi, pro et contra potencialiems kiekvienos partijos rinkėjams, alternatyvos, kurios gal būt tokios partijos rinkėjams galėtų būti įdomios, galų gale šansai rinkimuose: jei jie aiškūs, tai balsas nepražus, bet jei maži – tai gali ir prapulti veltui.

Šiaip jau trumpai ir visai taikliai apie visas partijas parašė ponas Vidmantas Nuolaida, kurio apžvalgą siūlau paskaityti visiems, kas nori kompaktiško tekstuko su mažai raidžių. O aš dabar rašau jums tą patį, tik su truputį daugiau raidžių.

Continue reading

Partijų apžvalgos. Lietuvos Socialdemokratų Partija

Neseniai parašiau apie įvairiarūšius liberalus ir visokią su jais susijusią makalynę, kurioje Velnias koją nusilaužtų. Taip, tenai patsai bardako koncentratas, bet problemų kyla ir aiškinantis, kas per dalykas yra kitos partijos. Pas kai kuriuos istoriniai vingiai netgi sudėtingesni, nei liberalų, o tų vingių nežinant – kartais sunku ir pasakyti, kas ten kaip ir kodėl. Atitinkamai – keblu ir prognozuti. Todėl greitosiomis čia brūkštelsiu jums šį bei tą apie socdemus*.

Kompartijos vadai prie Lenino paminklo

Taip taip, ponai ir ponios. Garsiausias visų laikų LKP vadas buvo ne Algirdas Mykolas Brazauskas, o 30 metų be pertraukų valdęs stalinistas Antanas Sniečkus, visa savo išvaizda spinduliuojantis pacukiškumą. 1972 metų nuotraukoje - sovietmečio veikėjai, iš kairės į dešinę: Aleksejus Kosyginas (SSRS premjeras), LKP CK pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, LSSR premjeras Josifas Antonovičius Maniušis (oficialiai - Juozas Maniušis, tačiau vaizduodavo rusą, nes lietuviu būti nefasonas), LKP CK skyriaus vedėjas, o po Sniečkaus mirties - LKP CK pirmasis sekretorius Petras Griškevičius.

Žinot gi, įprastas dalykas, kai kokia nors partija dalina pažadus, o ką ji išties daro, kuo garsėja ir kaip nusišnekinėja – daugelis ir nežino. Ir paskui gaunasi, kad jūs balsuojate už tuos, kas gražiai pažadėjo, o tada piktinatės, kad politikai yra melagiai ir nesilaiko pažadų. Apie tai, kad net ir sąmoningų pažadų laikytis politikoje kartais būna neįmanoma dėl kitų faktorių, jau esu rašęs šį bei tą. Bet bėda ta, kad daugelis politikų netgi nebando ko nors sąmoningo pažadėt.

Vat čia ir pažiūrėkim, kaip ten yra su viena iš populiariausių jėgų – Lietuvos Socialdemokratų Partija, jos istoriniais vingiais bei kai kuriais kitais niuansais. Kad prognozuoti galėtume.

Continue reading