Tag Archives: SSRS

Štirlico likimas. Istorija, kurios jūs nežinojote.

Vienas draugas man mestelėjo mintį, kad parašyčiau apie Štirlicą. Tą patį naujai kartai visiškai nežinomą, tačiau senąjai kartai taip gerai pažįstamą herojų iš filmo „Septyniolika pavasario akimirkų“, kad tiesiog pusės šio straipsnio nei nereiktų rašyti, jei žinočiau, kad mane skaito tik mano amžiaus ar vyresni žmonės. Savo laiku absurdiški, filmo naratyvus pamėgdžiojantys anekdotai apie Štirlicą buvo tapę atskiru ir gana nemažu absurdo anekdotų subžanru.

Eilinis anekdotas apie Štirlicą, kaip pavyzdys: Pro langą pūtė. Štirlicas uždarė langą. Putė dingo.

Eilinis anekdotas apie Štirlicą, kaip pavyzdys: Pro langą pūtė. Štirlicas uždarė langą. Putė dingo.

Štirlicas (Max Otto von Stierlitz – beje, tokios pavardės realiai vokiečių tarpe nėra) buvo žymiausio sovietinio propagandinio TV serialo herojus. Sovietinis didvyris žvalgas, įlindęs į nacių saugumo tarnybas, tapęs SS standartenfiureriu ir tenai šaltu veidu dirbęs sovietų žvalgybai. Šaltas veidas – čia ne šiaip sau perkeltine prasme: visas filmas susivedė į tai, kad bet kokiose situacijose Štirlicas vis turėdavo bejausmį veidą ir niekaip į nieką nereaguodavo. Taip jis demonstravo didvyriškus sovietinio žvalgo nervus.

Filme gana daug visokių liapsusų (režisierė nesismulkino), kas irgi kelia smagumą – pvz., Štirlicas klausosi muzikos, kuri buvo sukurta, praėjus keliolikai metų po karo, kažkokiu būdu sugeba pats padaryti karjerą iki gana aukšto vaduko, likdamas menamai švariu ir nenacišku, paišo flomasteriais (kurie išrasti tik apie 1960), kai kur šmėkšteli daug vėlesnių laikų sovietiniai automobiliai, netgi 1970-ųjų mados drabužiai ir netgi hipiškų laikų akiniai nuo saulės tiesiai ant Štirlico veido, ir taip toliau, ir taip toliau.

Visi tie liapsusai persimaišo dar ir su keistoku sovietiniu įsivaizdavimu, kad nacių Vokietija buvusi kažkokiu tai technologiniu ir pramoniniu stebuklu, keliais dešimtmečiais aplenkusiu SSRS. Dėl to vokiečiai naudoja miniatiūrinius tranzistorinius magnetofonus, ant sienų kabo 1960 dizaino laikrodžiai ir panašiai.

Bet ne liapsusai čia įdomūs šiandien, o visai kita istorija. Tiksliau, mažai kam žinoma visos Štirlico istorijos pabaiga.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Šiek tiek apie didžiuosius sovietinius pasiekimus

Sovietų Sąjunga išties buvo supervalstybė. Ne todėl, kad ji būtų buvusi kažkuo gera, o tiesiog ji turėjo begalinius gamtos išteklius ir daugybę žmonių. Visa kita buvo tiesiog begalinis smurtas, apvilktas begaline sovietine propaganda, daugybė vagysčių ir vergiškas begalės žmonių darbas. Apie vagystes aš parašysiu gal kokį kitą kartą, bet šiandien – tiesiog truputis apie kai kuriuos SSRS pasiekimus bei didžiuosius mokslininkus ir konstruktorius, kurie vis būdavo šlovinami propagandos.

Josifas Stalinas būdavo vaizduojamas kaip vaikams laimingą vaikystę suteikęs vadas. Realybėje vaikai buvo viena iš įprastų šantažo priemonių, per kurią komunistų režimas palauždavo žmones: uždarytiems mokslininkams grasindavo, kad jų vaikai bus atimti ir atiduoti į vaikų namus, kur pakeis jų vardus bei pavardes ir tada jau niekad negrąžins.

Josifas Stalinas būdavo vaizduojamas kaip vaikams laimingą vaikystę suteikęs vadas. Realybėje vaikai buvo viena iš įprastų šantažo priemonių, per kurią komunistų režimas palauždavo žmones: uždarytiems mokslininkams grasindavo, kad jų vaikai bus atimti ir atiduoti į vaikų namus, kur pakeis jų vardus bei pavardes ir tada jau niekad negrąžins.

 

Sovietinės kosminės programos tėvas, raketų konstruktorius Sergejus Koroliovas nuolat būdavo pristatomas kaipvisos sovietinės kosminės programos simbolis, panašiai, kaip ir Jurijus Gagarinas.

Stalino režimo metais Sergejus Koroliovas buvo suimtas, tardomas NKVD, kankinamas ir verčiamas dirbti šaraškėje (taip buvo vadinamos NKVD priklausančios slapts įstaigos). Tardytojas, bekankindamas Koroliovą, sulaužė jam pirštus ir žandikaulį. Daug vėliau, kai Koroliovui buvo daroma operacija, dėl netinkamai suaugusio žandikaulio gydytojai negalėjo jam padaryti intubacijos ir Koroliovas mirė.

Sovietinė propaganda nuolat pristatinėdavo Sergejų Koroliovą kaip sovietinį konstruktorių ir sovietinio mokslo bei inžinerijos veikėjų pavyzdį. Pasididžiavimas. Išties visa tai buvo šlykštus, pasibaisėtinas melas. Komunistinės sistemos veidmainiškumo pavyzdys – ji šį žmogų kankino, palaužė, o paskui pristatinėjo kaip savo pačios pavyzdinį atstovą.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Rusofašizmas, pastabos sau pačiam

Šitas įrašas gal ne apie kažkokius vientisus dalykus, o daugiau apie padrikus simptomus, kurių matosi gana nemažai. Minčių daugiausiai sukėlė kai kurie komentarai, kurių galima aptikti, pasikapsčius po Facebook. Pvz., Romualda Poševeckaja, Valdemaro Tomaševskio padėjėja berods, ima ir parašo kokį nors įrašą, kuriame labai liūdi, kaip kas nors gali dainuoti „Putin Xuilo“. O paskui pasipila komentarai, kurie gana keisti. Aš net nekalbu apie grasinimus susidorojimu (tie komentarai paskui buvo ištrinti), o kalbu apie keistus kontekstus, kur prasišviečia kažkoks ubermensch rusų ir untermensh lietuvių pateikimas. Labai neraminantis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos tarnyba Rusijoje reikalavo kažkaip, kad ši nuotrauka būtų iš visur pašalinta, iš visos žiniasklaidos. Kas nepašalins - tiems gręsia problemos kažkokios. Na, man tai nusispjaut. Aš ne Rusijoje. Nuotrauka - šiaip, dėl gražumo.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos tarnyba Rusijoje reikalavo kažkaip, kad ši nuotrauka būtų iš visur pašalinta, iš visos žiniasklaidos. Kas nepašalins – tiems gręsia problemos kažkokios. Na, man tai nusispjaut. Aš ne Rusijoje. Nuotrauka – šiaip, dėl gražumo.

Kitur internetuose irgi galima atrasti visokių panašių diskusijų, kur Lietuva (ar bendrai visa „Pribaltika“) yra kontekstualiai pateikia. Ir jas skaitant, kyla niūrios mintys. Nes primena labai negerus dalykus.

Taigi, truputis fragmentų ir pastebėjimų čia bus. Visiškai juodraštinių, be jokios struktūros. Apie tai, kaip reiškiasi rusofašizmas – tam tikra nauja nacizmo atmaina, pagal kurią egzistuoja aukščiau visko esanti rusų tauta, o kitos tautos – tai tiesiog kažkokios antrarūšės.

Savi ir svetimi, žymėjimai

Pirmas – labai keistas suskirstymas į savus ir svetimus. Nacistiškai nusiteikę, naudoja tokį terminą lietuviams žymėti – „hutoriane“ („хуторяне“). Žodis labai specifinis, su žeminančiu atspalviu ir toks, kuris nevartojamas kitur, visai nepaplitęs kasdienėje kalboje – t.y., tinkamas specifniams žmonėms žymėti. Ir kartu toks, kur nežinant konteksto, nebūtų identifikuojamas, kaip atviras neapykantos žymėjimas.

Už to žodžio slepiasi propagandinis diskursas – esą Lietuvos miestuose gyveno tik rusai, visi valdovai buvo rusai, visus miestus Lietuvoje pastatė rusai, o lietuviai tebuvo kaimiečiai, kurie gyveno vienkiemiuose iki pat Lietuvos inkorporacijos į SSRS. Ten pat pajungiami pasakojimai apie sovietmečiu pastatytas mokyklas, ligonines, gamyklas ir taip toliau.

Įdomus momentas yra tai, kad dėl gerai paruoštų ir išplatintų propagandinių kliedesių pats žodžio „хуторяне“ pavartojimas diskusijoje savaime prikelia diskursą apie tai, kad SSRS atnešė visokį gėrį ir civilizaciją į Lietuvą.

Bendrai tai labai ryškus ubermensch/untermensch tipo aiškinimas, įdomus tik tuo, kad propagandoje paremtas labai dideliais faktų klastojimais, vykdytais ankstesnio režimo.

Nežinau, gal dar ir daugiau tokių etikečių yra, kurios būtų specifinės. O šiaip, labai primena nelabai seniai vykusį tutsių genocidą, kur 1000 kalvų radijas vadindavo tutsius tarakonais.

Rusofobija, sinonimai ir sąvokų ribų trynimas

Labai sistemingai yra trinamos ribos tarp kelių sąvokų, kad kuo labiau išsiplovus toms riboms, gautųsi kuo lengvesnė manipuliacija. Čia kritinis momentas, nors dažniausiai viskas būna labai nepastebimai.

Bendra seka: Rusija yra tapatu Putinui. Taip pat Putinas tapatus Rusijai. O taip pat Rusija tapati rusams. O taip pat rusai tapatūs Rusijai.

Iš to seka, kad Rusija yra visur, kur rusai. Bet kokia Rusijos kritika vertinama, kaip bet kurių, visų rusų kritika.

Iš to taip pat seka, kad Rusija visur, kur Putinas. Bet kokia Putino kritika vertinama, kaip visos Rusijos kritika.

Iš šių dviejų seka, kad bet kokia Putino kritika vertinama, kaip užsipuolimas prieš visus rusus.

Galim pastebėti, kad visi autoritarizmo bruožai sujungiami į superkonstruktą, kuris ir būdingas nacizmui: tauta, valstybė, vadas. Ein volk, ein Reich, ein Fuhrer.

Tarp prokremliniškų nacių visur pateikiamas specifinis rusofobijos apibrėžimas: kad tai baimė ir neapykanta Rusijai (valstybei) arba rusams. T.y., bet kokia Rusijos (įskaitant Kremliaus režimą) kritika pagal tai gaunasi tiek pat rusofobija, kiek ir pasakymas, esą rusai visi yra blogi. Tai yra apjungimas per negatyvą – antonimas, kuris bendras kelioms sąvokoms, sukuria tų sąvokų tapatumą.

Dar pastebėtina, kad analogiškai SSRS irgi verčiama sinonimu Rusijai ir rusams. Atitinkamai irgi suveikia mechanizmas, kai SSRS kritika suvokiama kaip rusofobija.

Išsyk verta pastebėti, kad šitas sąvokų ribų trynimas yra labai esminis, tačiau įprastuose naratyvuose neaktualizuojamas propagandos mechanizmas.

Greimo kvadratai

Nelabai atsimenu dabar, bet man rodos, kad kažkada rašiau apie tai, kas yra Greimo kvadratas. Nežinantiems – vertikaliai, stulpeliuose – sinonimai skirtinguose kontekstuose. Horizontaliai – priešingybės. Po lentelėmis – paaiškinimai. Logikos atitiktyse neieškokite – tai asociatyvinės, kontekstinės sąsajos. Liaudiškas suvokimas taip sakant. Jį ir nagrinėjam.

SSRS NATO
Rusija Lietuva

Čia tiesiog pavyzdys, kaip bipolinio pasaulio sąvokos susideda. NATO buvo SSRS priešas. O kadangi Lietuva yra NATO, tai ji puls Rusiją.

Rusija Lietuva
rusai lietuviai

Jei Rusija ir NATO priešai, o Rusija tapatu rusams, lietuviai tapatu NATO, tai iš šio kvadrato seka, kad visi lietuviai yra visų rusų priešai, o rusai – lietuvių priešai. Vėlgi, jei Rusija kelia grėsmę Lietuvai, tai reiškia, kad lietuviai yra rusų priešai. Tai tiesiog pavyzdys, kaip žiauriai suveikia valstybės ir tautos sutapatinimas.

Vladimiras Putinas Dalia Grybauskaitė
Rusija NATO/Lietuva

Jei Rusija ir NATO yra priešai, tai natūralu, kad Grybauskaitė yra demonas, kuris puola. Iš kvadrato matosi kuo gražiausiai. Štai jums ir paaiškinimai apie tai, kodėl Grybauskaitei dėmesio iš rusofašistinių šaltinių skiriama daug daugiau, nei šiaip galima būtų tikėtis.

Rusija NATO
gėris blogis

Jei Rusija yra gėris, tai iš to savaime seka, kad NATO yra blogis. O jei NATO yra blogis, tai iš to savaime seka, kad Rusija yra gėris. O jei gėris ir blogis tarpusavy kovoja, tai viskas yra kova tarp Rusijos ir NATO. Čia labai tvirtas, sunkiai sulaužomas kvadratas. Šitam net nežinau sprendimo.

Truputis pastebėjimų išvadoms

Labai ryški superpozicija visur. Bipolinis pasaulis – tai užkabina ir bukiausius, ir tai veikia. Kalbant apie kvadratus – kontrpropaganda turi kapoti tą bipoliškumą ne per bandymą jį nuneigti (tai neefektyvu), o sukuriant horizontalų skilimą tarp menamų ar tikrų sinonimų. Reikia neužmiršti, kad kvadratas atsistato savaime, tad jei perkertama kairė, turi būti perkertama ir dešinė. Kartais tai gana sudėtinga.

Dėl žymėjimų, etikečių – teoriškai, už kiekvieną „hutoriane“ turėtų būti byla pagal BK, nes savo esme tai yra 100% pure hate speech, tas pats, kaip „nigger“ vartojimas pas kokius WP. Deja, sunkiai pas mus su tokiais reikalais.

Kas dar – eine reich, eine volk, eine fuhrer turi būti kapojamas iš pagrindų. Tai nacizmas gryname pavidale – Rusija, rusai, Putinas. Kontrdiskursai:

  • Rusija yra valdoma neteisėto režimo, falsifikuoti rinkimai, neteisėtas atėjimas į valdžią, šalies nuskurdinimas – Putinas nėra Rusija, o Rusija nėra Putinas.
  • Rusai yra toje šalyje ir persekiojami, ir skurdinami. Kitur rusai gyvena žymiai geriau. Rusija ir rusai – tai nėra tas pat. Rusijoje yra daug įvairių tautų, tai federacinė valstybė. Rusu gali būti bet kur, visai ne Rusijoje. Rusija nėra rusai, o rusai nėra Rusija.
  • Vladimiras Putinas nėra joks rusiškumo simbolis. Jis tik parazituoja ant rusiškumo. Realiai jis yra atvirkščias rusiškumui, nes tik jo dėka yra kuriamas neigiamas rusų ir Rusijos įvaizdis. Rusams geriau gyventi kitose šalyse, kur nėra Putino režimo.

Dar verta atkreipti dėmesį, kad įėjimui į propagandinius diskursus itin dažnai naudojamas SSRS naratyvas. Per visus galus. Ir jį kapojant, nusikapoja daugybė propagandinio šlamšto.

Žodžiu, čia tiek pastabų. Jos daugiau man, bet čia labai noriu visgi diskusijos. Ir pavyzdžių. Ir taip toliau. Nes žiauriai baisiai atrodo kai kas, kai pasikapstai po tas propagandas.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Įvykiai Turkijoje

Manęs prašė, tai aš ir rašau apie Turkiją. Gana trumpai ir negiliai. Štai pabandė įvykti ten perversmas. Išties tai nieko tokio. Aišku, atrodo kad pora šimtų žmonių žuvo, koks tūkstantis sužeista – tai yra nemažai, bet kita vertus, kaip kariniam valstybės perversmui su visais susirėmimais ir taip toliau – tai dar nedidelis kiekis.

Mustafa Kemal Ataturk - tai žmogus, kurio dėka Turkijoje atsirado demokratija ir kurio idėjos 90 metų buvo visos Turkijos ideologija. Jis ne šiaip sau vadinamas visų turkų tėvu. Perversmo bandymas Turkijoje - tai klausimas, ar Turkija toliau eis link Vakarų, ar pradės grimzti į islamizmą.

Mustafa Kemal Ataturk – tai žmogus, kurio dėka Turkijoje atsirado demokratija ir kurio idėjos 90 metų buvo visos Turkijos ideologija. Jis ne šiaip sau vadinamas visų turkų tėvu. Perversmo bandymas Turkijoje – tai klausimas, ar Turkija toliau eis link Vakarų, ar pradės grimzti į islamizmą.

Turkijoje perversmai vyksta reguliariai, o šis netipiškas tik vienu atžvilgiu – jis nesėkmingas. Tačiau tų karinių perversmų istorija bei idėja visad ta pati: Turkija turi būti sekuliari valstybė, kurioje remiamasi įstatymais, o ne religiniais islamistinio pobūdžio kliedesiais.

Norint suprasti, kodėl tie įvykiai vyksta Turkijoje ir ką išvis jie reiškia, reikia truputį nukrypti į istoriją. Ir čia ne šiaip sau nukrypti – mums labai sunku suvokti, kariniai perversmai Turkijoje visad reiškė demokratiją. Tuo tarpu įvykių eiga, kur liaudis išeina į gatves ir demokratiškai išrinktas prezidentas atsilaiko – nebūtinai geras ženklas.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Nacizmo kapituliacijos diena

Ponai ir ponios. Prieš daug daug metų, gegužės 7 dieną, Vokietijos generolas Alfred Jodl Prancūzijos mieste Reimse pasirašė besąlygiškos Vokietijos kapituliacijos aktą. Aktas įsigaliojo gegužės 8 dieną – tai yra pasaulinė pergalės prieš nacizmą diena.

Prisiminkime ir supraskime, kad karas - tai didžiausias košmaras, koksai tik gali kilti

Prisiminkime ir supraskime, kad karas – tai didžiausias košmaras, koksai tik gali kilti

II Pasaulinis karas buvo siaubingiausias karas, koksai galėjo būti. Jame dalyvavo beveik visas pasaulis. Vien tiesioginiuose karo veiksmuose dalyvavo apie 100 milijonų žmonių ir 30 pasaulio valstybių. Dėl karo žuvusių skaičiaus taip ir nepavyko tiksliai įvertinti – maždaug nuo 50 iki 85 milijonų.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter