Tag Archives: šūdai

Mobilieji telefonai ir Nokia

Nokia Fail

Šitie kiniečiai, kurie gamina Nokia falsifikatus, padaro padirbtus telefonus, kurie turi daugiau navarotų, nei tikros Nokia mobylkės, o kainuoja kelis kartus pigiau.

Aš aišku esu absoliutus anachronistinis idiotas, nes nerašau SMS žinučių telefonais, nenaudoju interneto ir perku tuos dumbfonus, kurie atrodo kaip kažkoks atsilikimas (nes daro būtent tai, ką reikia, o ne visokias nesąmones, kurių nereikia niekam, išskyrus fanatiškus madingų navarotų puspročius). Paskui nusipirktus telefonus nešioju kišenėje su raktais, kur jie per kelis mėnesius nusitrina taip, kad ima atrodyti, lyg iš šiukšlyno ištraukti.

Naudoju dumbfonus labai sąmoningai – su visokiais kišeniniais kompiuteriukais atsižaidžiau dar prieš kokius 7-8 metus (turėjau jų berods 4 ar 5 skirtingus, įskaitant ir legendinį Sharp Zaurus), o telefonuose nereikalingų navarotų kategoriškai nenoriu nuo to laiko, kai man parodė, kaip lengvai ir neišvengiamai galima daryti ajajaj, kokius fokusus su visokiais Sony Ericsson, tokio telefono savininkui apie tai nieko net neįtariant.

Priešpaskutinį savo telefoną paskandinau prieš porą dienų upėje. Ten pat, kur paskandinau ir naują fotoaparatą. Fotoaparatas, reikia pasakyti, buvo šūdinas, nes beskęsdamas sugebėjo kažkaip perdegint kortelę, kas leidžia spėti, jog nemenkai pasistengė jį gaminęs Samsung padaryti tai, kas beveik neįmanoma – kad bendrai užtrumpinus visas schemas, būtų paduotas impulsas kortelėn iš ksenono maitinimo per kažkokius nuo vandens nuizoliuotus laidininkus. Čia dėmesio vertas funkcionalumas, abejoju ar dar kas nors iš fotikų gamintojų tokius zapadlo sugeba sukurt.

Continue reading

Kakučių žvaigždės – Cradle of Filth

Aš dažniausiai rašau apie visokias įdomias grupes, įdomias dainas ir taip toliau – tai, kas įdomu, gražu, malonu, to verta paklausyti. Bet aš nesu teisus, nes verta kartais parašyti ir apie šlykščiausius ir įsimintiniausius visiško fufelio atvejus, kurie yra absoliuti bet kokio grožio priešingybė.

Štai tik vakar rašiau apie tai, kaip gražiai viena grupė neįsimenamu pavadinimu sugebėjo apjungti vienon krūvon disco ir heavy metal į kažką nuostabiai vaivorykštiško (nors, kaip pasakė ponas Shorten Your Nails, tai primena nusibodusį anekdotą, kuris vis pasakojamas ir pasakojamas). Grupė padarė tai labai paprastai – tiesiog imdama Bee Gees disco šedevrus (o ši grupė klasikiniame 197x disco buvo absoliučiai tobula, nepabijokim to žodžio – geniali) ir juos pergrodama su visais būdingais klasikinio heavy metal, hard rock ir heavy blues navarotais – ryškiais rifavimais, sudėtingais mušamaisiais, grupiniu improvizavimu, pamišusiu vokalu (beje, tas vyrukas dainuoja puikiai, tegul ir išsikalinėdamas su savo falcetavimu*), etc..

Kaip matome, galima paimti visą tai, kas geriausia dviejuose stiliuose ir apjungti talentingai, į kažką tokio, kas daro įspūdį, į kažką naujo, kas skamba lyg atradimas. Bet netalentingi, nykūs, vien muzikos industrijos dėka gyvuojantys idiotai ** viską padaro priešingai. Jie paima pačius šūdiniausius disco pavyzdžius, tokius, kurie absoliučiai niekam neįsimenami (koks nors, atsiprašant, Bebu Silvetti – ir tai dar atrodytų gerai), neturintys jokios melodijos, jokio nieko ir juos užkrauna savo nevykusiu olialiavimu ir nuobodžiais rifais, padarydami tokį šūdą, kad ir šūdiniausiems disco muzikos pavyzdžiams dar labai toli iki šito. Tokie veikėjai specialiai atrenka šūdus iš visur, kad padarytų dar didesnį šūdą, kuris būtų parduotas šūdų mėgėjams. Tai, atleiskit, kažkokia muzikinė koprofilija, kuri man tiesiog kelia nusistebėjimą.

Taip, aš čia kalbu apie Cradle of Filth*** – grupę, kuri yra toks nykus atvejis, kad jos išvis niekas ir neklausytų (nebent gal koks nors legendinis Obikas), tačiau savo idiotiškumu šie atlikėjai pasiekia to, kad vienas kitas jų netyčia pasiklausantis melomanas palygintų šiuos su Rebbeca Black, kuri dainuoja geriau****, o jos aranžuotės profesionalesnės. Paklausykit ir pažiūrėkit Cradle of Filth – „Temptation“:

Taip taip, ponai, šitą gabalą metalistai siuntinėjasi vieni kitiems, kaip suvimdymui skirtą išdūrimą (ir taip buvo išdurta jau virš 5 milijonų žmonių – tiek yra peržiūrų). Čia kaip tik toksai fufelis, kad galima būtų ką nors pašlykštinti, panašiai, kaip davus paklausyti Rebeccos Black. Tiktai jei Rebecca Black – tikslingai humorui sukurtas projektas, tai Cradle of Filth yra idiotai, grojantys ir dainuojantys tokiems pat į save panašiems idiotams, kurie nesupranta, kad iš jų tyčiojamasi ir neturi išvis jokio humoro jausmo.

Kaip pasakė vienas metaliūga Youtube komentuose – „I listened to this song on constant replay for 4 hours and never got sick of it„.

Išties galima ir neklausyti tokio mėšlo, bet čia jau dilema: vertinti gerą muziką imi tik tada, kai supranti, jog būna ir bloga. Todėl visgi patariu perklausyti šitą kliedesį iki galo. Tada suprasit, kad yra žmonės, kurie muzikos klausosi ne todėl, kad jie mėgsta muziką, o todėl, kad jie remiasi kažkieno pasakymu, jog tas ar anas yra gerai arba blogai. Kai žmogus visiškai jau neturi klausos, tai jam labai tinka kažkas panašaus į Cradle of Filth kūrinius, ypač tokius, kaip aukščiau pateiktas.

Pagal tai, beje, net ir nemėgdami metalo, galit suvartyti daugelį pseudometalistiškų pridūrkų: tiesiog paklauskit, ką galvoja apie Cradle of Filth. Jei kažką numyks neaiškaus ar politkorektiško, ar išvis pasakys, kad niekad tokių negirdėjo, arba tiesiai pasakys, kad šūdas – tai gal ir reiškia, kad žmogus turi muzikinį pajautimą. O jei pasakys, kad jam šitas fufelis labai patinka (ypač – „Temptation“), tai jau galit būt užtikrintas, kad šnekat su idiotu. Siųskit tokius asmenis netolerantiškai seksistine kryptimi, nes tai žemo intelekto būtybės, su kuriomis nėra apie ką kalbėti. Muzika, kurią žmonės mėgsta – tai tiesiog jų asmenybės atspindys. Cradle of Filth mėgėjai yra maždaug tokio intelekto, kaip šiukšlyne gulintis pusiau supuvęs baltas kedas, kuriuo kažkoks treninginis pacukas avėdavo, kasdamas mėšlą tvarte, nes buvo netinkamas jokiam kitam darbui, todėl tik šūdus kapstyt ir gaudavo.

 

———-

* Nors daugeliui tai atrodo juokinga, bet dainavimas falcetu reikalauja didelio talento, meistriškumo ir ilgų treniruočių, tai ne mažiau sudėtinga, nei sugebėjimas melodingai grovlinti. Dėl to Bee Gees vokalas, kaip ir tos tributinės grupės vokalas turi būti įvertintas labai rimtai. Čia sudėtingas dalykas, vertas pagarbos.

** Jau rašiau kadaise, kad būtent tokie netalentingi vidutinybės ir yra reikalingi muzikos industrijai – jie nekaprizingi, jie visada prognozuojami, jie nutaikyti į labai konkrečią susiformavusią klausytojų nišą, o jei tik šie vidutinybės ima išsikalinėti – visada juos galima pakeisti kitais panašiais. Tai neturi nieko bendra su menu, nes tai tik šyrpatriebinis produktas.

*** Tiek jau to, pripažįstu: Cradle of Filth prieš kokius 10 metų buvo kiek kitokie, o tai, apie ką kalbu dabar – tai jau truputį naujesnė jų kūryba, matomai, kažkokios smegenų gangrenos pasekmė.

**** Tas autotiuningas, kurį muzikiniai debilai labai mėgsta ir netgi aiškina, kad be to neįmanoma išsiversti, nes mat neįmanoma suderinti dainavimo su aranžuote (čia labai įdomus politkorekcijos atvejis – „negalima sakyti, kad į natas nepataiko ir gaidžiuoja, reikia sakyti, jog reikia derinti, tiuninti“) – tai dar nieko. Jau geriau autotiuningas, nei šūdai. O Rebecca Black, neabejoju, gyvai dainuoja tikrai gražiau, nei tie pridūrkai iš Cradle of Filth, kurie savo gaidžiavimus paslepia per daugybę semplavimų ir paskui tinkamų kelių sekundžių trukmės semplų atrinkinėjimų, tiuninimų ir susiuvinėjimų, su kuo tiesiog užsiknisa studijos personalas, besistengiantis, kad klausytojai patikėtų to fufelio natūralumu.

Įžvalgos apie politiką, feminizmą, sveiką maistą, paradigmas ir pan.

Subaru ir supermama šmaikštašiknė

Subaru labai derinasi su ekologija ir supermamom šmaikštašiknėm

Čia jums kratinys belenkokių minčių – įžvalgų visokių, tarp kurių yra tikrų perlų, vertų atskirų straipsnių. Bet neparašysiu, nes tingiu, todėl čia jums trumpai pateiksiu. Pavyzdžiui:

Subaru – mašinos idiotams

Vakar mačiau, kaip idiotas su Subaru posūkyje vos nenumušė motociklo. Subaru vairavęs asilas posūkyje lenkė dvi mašinas. Priešpriešiais važiavęs motociklininkas, sugebėjo nuvažiuot šalikelėn – visa laimė, kad negreitai važiavo. Asilas su Subaru nepaliko priešpriešinės juostos netgi tada, kai jam buvo padarytas tarpas grįžimui – jis sąmoningai privertė motociklininką eit į šalikelę. Kadaise (prieš kokius gal 10 metų) buvo pasitaikiusios statistikos apie avaringumą. Draudikai atrado, kad faktiškai yra viena ryški avaringumo koreliacija – tai automobilio markė. Dominuojantys – tai Volkswagen Golf ir BMW 3xx automobiliai. Visi kiti faktoriai, tokie, kaip vairavimo stažas, amžius ir pan. – antraeiliai. Galiu kirsti lažybų, kad dabar prie Golf ir BMW prisidėjo ir Subaru mašinos, kurios pasidarė kiek labiau įperkamos visokiems pacukėliams. Kodėl, pvz., Peugeot superkarai nepakliūna į avarijas taip dažnai? Kodėl kitos markės netampa mirčių simboliu, o tiktai visokie pacukomobiliai? Ponai kelių policininkai, bauskit idiotus su Golf, Subaru ir BMW 3 series už bet ką, taip kad jie greičiau teises prarastų – pasirūpinkit mūsų saugumu.

Feminizmas – už teisę moterims sirgti prostatos vėžiu

Feminizmo esmė

Feminizmas yra toksai feminizmas

Feministės visai kvankštelėjo: kai pasirodė www.nebobureikalas.lt reklama, feministės kažkur Delfio komentaruose pasiuto, kad čia baisi siaubinga moterų diskriminacija. Siaubinga košmariška diskriminacija, kad moterys neturi prostatos ir kad čia ne jų reikalas. Ir kad neserga prostatos vėžiu. Todėl galiu spėti, kad feminizmas (kaip ir kitos ideologijos) yra atvirkštinė funkcija iš kažkokių ten intelektinių gebėjimų. Beje, iš pavydo vyrams, kad neturi pimpalo, aršiausios feministės reikalauja vyrų kastracijos, o anokia feministė Valerie Solanas iš pasiutimo bandė nušauti Andy Warholl, katras buvo gėjus ir todėl moterims net pačiupinėt neduodavo – reiškia, kad išvis pats blogiausias. Taip kad feministės labiausiai nekenčia gėjų ir nori galimybės gydytis prostatą. Ai, žinoma, tai nieko nuostabaus, jei prisiminsim feminisčių keliamus pasaulinius politikos pokyčius.

Marinuoti agurkai nuodija vėžiu Lietuvą

Anokia seimūnė Dangutė Mikutienė yra darbietė. Tarp kitko, kažkokia parapsichologijos mokslų daktarė ar tai kažkas panašaus. Tai vat, ponia Dangutė, prikėlė žiniasklaidoje isterikų apie visokias vėžines radijo bangas bei jų įtraukimą į kažkokią PSO lentelę, kur šios priskirtos 2B grupės kancarogenams (t.y., tiems, kur belenkoks ryšys su vėžiu sugalvotas, pvz., kaip samprotavime, kad pėstieji avarijose žūsta dažniausiai ant asfalto, vadinasi asfaltas yra gyvybei pavojų kelianti medžiaga). O tame pat PSO dokumente, kuriuo remdamasi, Dangutė Mikutienė kelia šurmulį, marinuotos daržovės irgi prie tokių pat 2B grupės kancarogenų priskirtos. Įdomu, kodėl ponia Dangutė nekovoja prieš Agurkicho marinuotus agurkus, keliančius tokį pat pavojų – ot Viktoras Uspaskichas patenkintas būtų tokia parama darbo partijai.

Juozas Olekas pyksta dėl panaikintos kariuomenės

Kariuomenės idiotizmas

Kariuomenė pagal Juozą Oleką

Vakar berods mačiau per TV, kaip buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pezėjo per LNK žinias apie tai, kaip NATO smerkia Lietuvą už prastą rūpinimąsi gynyba ir panašiai. Politikų naglumas neišmatuojamas – būtent valdant Olekui Lietuva prarado gynybinius pajėgumus, tiesiog atsisakydama šauktinių kariuomenės. Politikas, sužlugdęs ir taip silpną gynybos sistemą, naglu veidu peza apie savo veiklos pasekmes, jas priskirdamas konservatoriams, tiksliau – Rasai Juknevičienei, bandančiai krizės metu kažkaip pataisyti socdemų pridirbtus reikalus. Beje, su sveikatos apsauga Juozas Olekas irgi pasireiškė.

Alkoholikai teigia: tam, kad pagyčiau nuo alkoholizmo, reikia alkoholio reklamos

Visokie veikėjai iš LLRI ir panašių kontorų vis dar kliedi apie tai, kad alkoholio reklama neskatina alkoholio vartojimo. Žinoma, kai visiškas mėšlas kartojamas daug daug kartų per visokias žiniasklaidos priemones, jis daugeliui tūpiausių įkalamas į galvas. O pinigai taigi dideli, kaip reikiant. Su dideliais pinigais belenkokius kliedesius galima įtvirtinti. Propaganda, žinote. Čia, beje, puikus pavyzdys apie tai, kiek žiniasklaida atstovauja visuomenės interesams.

Dilgėlių poslinkis iš pasakų į baudžiamąjį kodeksą

Čia jums ne į temą paveiksliukas, kur maišas ant galvos

Kas pasakė, kad šita nuotrauka nevaizduoja kažkokio Lietuvos politiko?

Atsimenate tą pasaką apie Devyniabrolę ar kaip ten? Žodžiu, kaip kažkokia piemenė kažkokius rūbus mezgė iš dilgėlių, kuriuos savo broliams, juodvarniais lakstantiems, užmovė ir tie atvirto į normalius bernelius. Tai vat, kažkaip čia susišvietė tokia mintis: paradigmatiškas matyt poslinkis į tolerastijas įvyko. Prieš 20 metų tokia pasaka atrodė visiškai normali, tinkama vaikams. Dabar ji stačiai kraupi atrodo, o kai kažkokia bobutė 70-metė kažkokiame Delfi komentare pašnekėjo apie dilgėles ir jomis gydomus gėjus, tai gavosi ar tik ne baudžiamoji byla? Primeskit – vos 20 metų ir dilgėlės nuo pasakų vaikams vienoje situacijoje pasikeičia iki baudžiamuoju kodeksu draudžiamo dalyko kitoje situacijoje. Dilgėlių paradigmos poslinkis.

Politinis lietuvių aktyvumas auga

Lietuviai išties yra velniškai aktyvūs politiškai – tai tiesiog paradoksas. Atsimenat, kaip vertė Rolandą Paksą? Mes ofise šampaną šaudėm, kai paskelbė. Tą dieną nulūžo Delfi.lt, nes netgi statinio puslapio neįstengė servuoti – tokios žvėriškos apkrovos ėjo (man rodos, tai vienintelis toks atvejis per visą Delfi istoriją). Baisiau, nei per kokias nors didžiausias krepšinio varžybas. O lietuvių domėjimasis politika nuo to laiko vargu, ar sumažėjo – greičiau gal net priešingai, nepaisant stebinančių rinkimų rezultatų. Tačiau lietuviai vis mažiau pasitiki valdžia, vis labiau nepasitiki teisėsauga ir žiniasklaida, etc.. Problema yra valdžioje. Lietuviai neina balsuoti dėl protesto – didžioji dalis nebalsavusiųjų yra tiesiog balsuojantys prieš visus rinkimuose keliamus kandidatus. Jei būtų galimybė balsuoti prieš visus kandidatus, Lietuvoje jau nebūtų valdžios.

Ekologiniai šūdai plinta, kaip epidemija

No Bullshitting

Ekologijos atveju pasakymas "no bullshitting" įgyja stebėtinai tiesioginę prasmę

Labai įdomios priežastys aiškėja apie tą e. coli epidemiją Vokietijoje. Pasirodo, kad ana išplito per visokias daigintas pupeles ir panašų brudą, kurį ėda visokios supermamos šmaikštašiknės, prisiskaičiusios visokių kliedesių apie sveiką ekologišką gyvenseną, maistyseną ir paistyseną. Prisipaisčiusios apsimaistinimo dietų bei liesėjimo ir sveikatsenos gyvenseniškumo, jos visai nukvako ir ėmė ėst natūraliais kiaulių ar tai karvių šūdais užterštą ekoprodukciją, taip pasigaudamos gyvulių žarnyno užkratą (ekologija, patręšta tik natūraliu mėšliuku, kad daržovytės būtų tokios geruliukės), kuris dėl tų gyvulių nuolatinio šėrimo antibiotikais per kelis dešimtmečius įgavo neįtikėtiną atsparumą. Štai jums ir ekologija, štai jums ir gyvulių fermos, štai jums ir sveikas maistas, ir sveikas gyvenimo būdas, ekologinė mityba ir taip toliau.

Upd.: Komentaruose jau išlindo, kad gal ir ne per ekologines supermamas užkratai parėjo – bent jau taip tipo sako naujesnė info (aš čia nei netikrinu, nes neseku naujienų – pasitikiu komentarais). Taigi, Rokiškis akivaizdžiai FAIL. Bet ekologinės supermamos visvien irgi FAIL.

Tai štai tiek jums šiandien temų.

Ilse Koch jaunystėje

Parašiau apie tokią tonton makutų veikėją Madame Max Adolphe (ponią Didžiąją Adolfiną), kuri, tarp kitko, buvo labai įdomius polinkius turinti asmenybė*. O kažkada anksčiau buvau radęs tokią gražią Ilzės Kohler-Koch (Ilse Köhler-Koch) nuotrauką, kur anoji kaip drugelis plevena į teismą, kuriame buvo nagrinėjami jos nuopelnai Buchenvaldo koncentracijos stovykloje. Bet čia – dar geresnė. Ta pati iškrypėlė** Ilzė Koch apie 1930 arba net kiek anksčiau, dar iki tol, kol įstojo į nacionalsocialistų partiją.

Ilzė Koch apie 1930 metus

Žmogaus išvaizda ničniekaip negali pasakyti, kas jis per asmenybė. Gražuolė, atrodanti lyg iš kino filmo, atvira šypsena, linksmas žvilgsnis. Ilzė Koch - viena iš šlykščiausių išgamų žmonijos istorijoje.

Continue reading

Naujų paieškos šedevrų jūsų malonumui

Aš nežinau, kaip kitiems šiais laikais sekasi su Google (žymiai rečiau – kitų paieškos sistemų) atėjūnais. Pas mane, atrodo, eina daugiausiai kažkokie puspročiai. Kadaise apie tų puspročių paieškas jau rašiau, o paskui ir dar rašiau. Taigi, dabar dar šiek tiek atnaujinimo. Iš kas antros paieškos eilutės galima pasidaryti išvadą, kad Lietuva jau tapo kažkuo panašiu į didelę psichiatrijos kliniką, kurioje pusė pacientų tiesiog kliedi, o kita pusė – yra elementarūs silpnapročiai. Trumpai tariant, aplinkui vieni durniai. Gal su retomis išimtimis.

Štai jums Google susigalvotų SEO šedevrėlių naujų, sugrupuotų pagal esmines temas. Tiesiog atrinkti ir pagrupuoti raktiniai žodžiai bei frazės, pagal kuriuos kažkas atklydo, padedamas to paieškinio dirbtinio intelekto. Trumpai tariant, kai palyginu su ankstesniais rezultatais, tai apima jausmas, kad beprotybės aplinkui darosi vis daugiau. Bet gal net ne paieškoje, o žmonių smegeninėse?

Continue reading